Amerikinis rododendras: auginimo sąlygos ir priežiūra
Rododendrai (lot. Rhododendron) - tai erikinių (Ericaceae) šeimos augalai, kurių pavadinimas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „rožės medis“. Šis palyginimas neatsitiktinis, mat rododendrai savo estetine išvaizda gali konkuruoti su pačia gėlių karaliene rože. Nors rododendras yra Nepalo nacionalinė gėlė, pasaulyje egzistuoja per 1000 savaime augančių rūšių, dauguma kurių kilusios iš Azijos ir Šiaurės Amerikos. Natūraliomis sąlygomis šie augalai dažniausiai sutinkami kalnuotose vietovėse arba atvirose, drėgnose ir rūgščiose miškingose vietose, augdami grupėmis. Rododendrų šaknys yra plonos ir paviršinės, siekiančios iki 30 centimetrų gylį.
Dėl didelės rūšių įvairovės, rododendrai pasižymi skirtinga išvaizda. Visžaliai krūmai dažnai turi tamsiai žalius, stambius (iki 12 cm ilgio), kietus, blizgius, elipsės formos lapus. Jų žiedai yra labai išraiškingi, iki 5 cm skersmens, įvairių purpurinių atspalvių.
Lietuvoje savaime auga tik viena rododendrų rūšis - Pelikinis gailis (Rhododendron tomentosum), kuris dažniausiai aptinkamas pelkėtose vietose. Nors tai ir rododendrų genties atstovas, savo išvaizda jis skiriasi nuo soduose auginamų dekoratyvinių krūmelių. Viena iš populiarių soduose auginamų rūšių yra amerikinis rododendras (Rhododendron catawbiense), kilęs iš pietinių Apalačų kalnų pašlaičių JAV. Šios rūšies rododendras užauga iki 2 metrų aukščio, yra visžalis, pasižymi tamsiai žaliais, mėsingais, elipsės formos lapais ir stambiais, putliais (iki 6 cm skersmens) alyvinės spalvos žiedais, kurie pražysta gegužę ir birželį.
Dar viena itin šalčiui atspari rūšis - daūrinis rododendras (Rhododendron dauricum), kilęs iš Mongolijos, Šiaurės Kinijos ir Rytų Sibiro pamiškių, taip pat auga Japonijoje. Šis visžalis krūmelis užauga iki 1,5 m aukščio ir tiek pat išsikeroja, ankstyvą pavasarį pražysta gražiais purpuriniais žiedais.
Smirnovo rododendras kilęs iš Turkijos ir Sakartvelo (Gruzijos), yra iki 2 metrų aukščio užaugantis tankus krūmas. Svarbiausia Lietuvoje auginamų rododendrų savybė - atsparumas šalčiui. Yra išvesta apie 30 rododendrų hibridų, galinčių ištverti -26-34 °C šaltį.
Amerikalinio rododendro auginimo sąlygos
Norint sėkmingai auginti rododendrus, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus: vietos parinkimą, dirvožemį ir drėgmę.
Vietos parinkimas
Vieta, kurioje rododendras geriausiai augs, priklauso nuo jo rūšies. Visžaliai, tamsialapiai ir storalapiai rododendrai geriausiai jaučiasi augalų paunksmėje, daliniame šešėlyje. Pavėsį mėgstantys rododendrai gerai jaučiasi ąžuolų ar spygliuočių medžių draugijoje, kurioje atrodo ypač efektingai. Kompoziciniams deriniams sode greta rododendro taip pat labai tinka hortenzija, kadangi abu augalai mėgsta rūgščią dirvą ir, žydėdami vienas po kito, prailgina žiedų sezoną. Tačiau greta tujų rododendrų geriau nesodinti.
Svarbu: kuo stambesni visžalių rododendrų lapai, tuo mažiau saulės jiems reikia. Vasaržaliai rododendrai, dar vadinami azalijomis, gerai auga ir žydi saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje. Smulkialapius visžalius rododendrus galima sodinti atviroje saulėtoje vietoje, kitiems labiau tinka dalinis pavėsis.
Dirvožemis
Visų rūšių rododendrai mėgsta tik rūgščią dirvą. Kuo ji rūgštesnė (pH 3,5-4), tuo šiems augalams geriau. Pernelyg šarminėje aplinkoje rododendrų šaknys blogai pasisavina maistines medžiagas. Ideali rododendrams dirva - aukštapelkės durpės, sumaišytos su mėšlu, pjuvenomis, spygliuočių medžių spygliais ar kankorėžiais. Tačiau svarbu nepadauginti.
Dirvožemis turi būti purus ir laidus vandeniui. Rododendrams netinka „sunkios“, permirkusios dirvos, nes šaknys, panardintos į deguonies neprisotintą ar vandeniu permirkusią terpę, silpsta ir gali žūti. Prieš sodinant augalus, verta patikrinti dirvos drenažą: iškasti apie 70 cm gylio duobę ir stebėti, ar joje nesikaupia vanduo. Jei vanduo nepasirodo - drenažas geras.
Tinkamiausias dirvožemis rododendrams - gerai nusausintas, turintis humuso, drėgnas ir rūgštus (pH 4,0-5,0). Dirvos rūgštingumas yra itin svarbus, nes tinkamas pH lygis (4,5-5,5) užtikrina, kad šaknys gautų reikiamą kiekį deguonies ir gerai įsisavintų maistines medžiagas. Jei dirva per daug šarminė, rododendrai auga lėčiau, nežydi ir tampa neatsparūs ligoms bei kenkėjams. Dirvos rūgštingumą galima padidinti mulčiuojant kiminų durpėmis, pušų žieve, spygliais.
Drėgmė
Rododendrams reikalinga pakankamai didelė oro ir dirvos drėgmė. Kadangi jų šaknys yra paviršinės, esant nepalankioms sąlygoms, jos pakankamai greitai netenka drėgmės. Todėl dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, tačiau neužmirkęs.
Vandens rododendrams daugiausiai reikia žydėjimo, intensyvaus augimo ir žiedinių pumpurų formavimosi metu, t. y. gegužės-liepos mėnesiais. Jei šiuo metu yra sausa, laistyti geriausia vakare arba anksti ryte, naudojant lietaus arba tvenkinio, ežero, upės vandenį. Sausrai jautresni vasaržaliai rododendrai, vyresni augalai sausras ištveria geriau. Jei augalo lapai susisuka į vamzdelį, tai signalas apie drėgmės trūkumą. Jei panašius susisukimus matote augimo sezono metu, tikėtina, kad rododendras pažeistas dirvožemio grybelio phytophthora sukeltos ligos.
Svarbu: rododendrus labai svarbu gausiai prilieti rudenį, prieš įšąlant žemei. Pakankamai drėgmės sukaupęs augalas lengviau pakenčia šaltį. Žiemą šie augalai dažniau nukenčia ne nuo šalčio, o būtent nuo drėgmės trūkumo. Jei augalas peržiemojusio lapai pavasarį bus pažeisti (susirietę), tai rodo drėgmės trūkumą. Laistyti reikia ne pavasarį, kai lapai jau pažeisti, o rudenį.
Rododendrų sodinimas ir priežiūra
Rododendrai dauginami sėklomis. Geriausias krūmelių sodinimo laikas yra pavasaris (balandžio pradžia - gegužės vidurys). Nesuspėjus to padaryti pavasarį, rododendrą galima sodinti ir rudenį - tinkamiausias laikas yra rugsėjo-spalio mėnesiai. Vazonuose išaugintus rododendrus galima sodinti visą sezoną.
Sodinant reikia iškasti duobę, tris kartus didesnę nei augalo šaknynas. Duobė turėtų būti orientuota ne į gylį, o į plotį. Pasodintas rododendras turėtų būti apie 10 centimetrų pakeltas nuo žemės paviršiaus. Pasodintą augalą svarbu reguliariai laistyti. Tinkamai pasodintas augalas, kurio šaknys neužsimerks, leis pilti vandenį kiek norėsite.
Pirmieji metai po sodinimo ar persodinimo yra itin jautrūs tiek užmirkimui, tiek drėgmės trūkumui. Jei lapai pašviesėja, susisuka, vysta - augalui trūksta drėgmės. Jei paviršiuje ilgai laikosi vanduo, reiškia, kad nėra drenažo. Įmirkusių rododendrų šaknys negauna deguonies, todėl augalas negauna pakankamai maisto medžiagų, lapai gelsta, vysta.
Mulčiavimas
Mulčiavimas yra puikus būdas apsaugoti rododendrų šaknis nuo perdžiūvimo, palaikyti tinkamą dirvos drėgnumą, pralaidumą ir praturtinti ją maisto medžiagomis. Labiausiai šių augalų mulčiavimui tinka pušies žievė, kuri suteikia keleriopą naudą: apsaugo dirvožemį nuo išdžiūvimo, parūgština dirvožemį, neleidžia piktžolėms augti, gerina dirvos purumą. Augalus mulčiuoti reikia reguliariai, rudenį patartina užkloti storesnį mulčio sluoksnį.
Geriausia rododendrus mulčiuoti stambesne medžiaga: žieve, spygliuočių medžių pjuvenomis, ąžuolų lapais, pušų spygliais. Stambesnės mulčio dalelės laidžios deguoniui ir drėgmei. Netinka tankios, smulkios medžiagos: nupjauta žolė, smulkios durpės, mat jos stipriai prispaudžia paviršines rododendrų šaknis.
Genėjimas ir tręšimas
Nužydėjusiuose žiedynuose rododendras ima brandinti sėklas. Jei nėra tikslo sėklų surinkti, nužydėjusius žiedus reiktų nuskinti. Šią procedūrą patartina atlikti, kad augalas atrodytų estetiškiau ir neeikvotų energijos sėklų brandinimui. Nuėmus peržydėjusius žiedus, augalas visą energiją galės skirti vandens ir maistinių medžiagų pasisavinimui.
Kadangi rododendrai sekančių metų žydėjimui ruošiasi rudenį, kraudami būsimus žiedus, krūmelius genėti geriausia iškart po žydėjimo. Intensyvaus genėjimo rododendrai nemėgsta. Pakanka iškirpti ligotas ar nudžiūvusias šakas. Jeigu visžalį rododendrą būtina atjauninti, geriausia tai daryti kovo-balandžio mėnesiais, trumpinant dalį ūglių.
Kad augalas džiugintų savo sveiku vešlumu ir gražiais žiedais, jam reikalingas tręšimas. Tą daryti reiktų kelis kartus per metus, naudojant skystas, specialiai rododendrams subalansuotas trąšas, kurių sudėtyje nebūtų chloro. Naudojamos trąšos turi būti be chloro, nes jis stabdo kitų maistinių medžiagų pasisavinimą. Tręšiama kovo-balandžio mėn., antrą kartą - po žydėjimo. Papildomai patręšti rekomenduojama po žydėjimo, kadangi didelę maistinių medžiagų dalį augalas sueikvoja žydėdamas. Vėlyvą rudenį augalus taip pat tinka patręšti vario sulfato trąšomis, kurios veikia kaip prevencinė priemonė prieš grybines ligas.
Azoto (N) ypač reikia pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje, kai augalai intensyviai auga. Fosforas (P) svarbus augalui žydint ir žiedinių pumpurų formavimosi laikotarpiu. Kalis (K) būtinas visą vegetacijos laikotarpį.
Genėkite savo rododendrą kaip profesionalas su „Rodžio krikštatėviu“, Wayne'u Mezittu iš Weston medelynų
Ligos ir kenkėjai
Pagrindiniai kenkėjai, kurie graužia augalo lapus, minta jo sultimis ir naikina augalo ląsteles yra tripsai, skydamariai, voratinklinės erkutės. Grybinių bakterijų sukeltas ligas išduoda ant augalo lapų atsiradusios dėmės, nudžiūvę ar vystantys pumpurai. Dažniausiai pasitaikanti liga yra fitoftora (rododendrų maras).
Jei pumpuras vysta arba ant lapų atsiranda apvalių dėmelių, greičiausiai augalą puola grybinės ligos. Greitoji pagalba šiuo atveju - sisteminiai fungicidai. Pasitaiko, kad susisuka rododendrų lapai - tai nėra liga, o greičiau drėgmės trūkumas. Kad to išvengtumėte, rododendrus patariama gausiai palaistyti dar iš rudens.
Tačiau, jei rododendrai augs jiems tinkamoje dirvoje, reguliariai gaus reikalingų maistinių medžiagų ir nestokos drėgmės, labai tikėtina, kad kenkėjų ir ligų išvengs. Taip pat svarbi prevencija.
Rododendrai ir jų hibridai
Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai rododendrų veislių, tačiau ne visos tinkamos augti mūsų klimato sąlygomis. Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 4, 5 ir 6. Kuo mažesnis skaičius, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi.
Žiemą, reaguodami į šaltą temperatūrą, rododendrų lapai dažnai susisuka ir garbanojasi. Tai yra natūralus augalo prisitaikymas prie šalčio. Jei rododendrus pasodinsite tokioje vietoje, kur jie nebus šiaurinio vėjo priešakyje ir jiems neklius pernelyg daug atšiaurių žiemos saulės spindulių, pridengti jų žiemojimui nereikės. Tačiau jauni sodinukai, ypač pirmus metus, yra jautresni ir juos patartina dengti.
Svarbu: Jei sniego daug, pravartu jį nupurtyti, kad neišlaužytų šakų. Dengimui tinka eglišakės, maišinis audinys, storesnė agroplėvelė. Geriau, kai dengiamoji medžiaga dedama ant aplink krūmą susmeigtų kuolų ir neliečia augalo lapų.
Yra išvesta apie 30 rododendrų hibridų, galinčių ištverti -26-34 °C šaltį. Kai kurių veislių atsparumas šalčiui:
| Veislė | Atsparumas šalčiui (°C) |
|---|---|
| 'Boleslaw chrobry' | -30 |
| 'Basuki' | -26 |
| 'Calsap' | -30 |
| 'Catabience Album' | -30 |
| 'Catabience Grandiflorum' | -30 |
| 'Erato' | -27 |
| 'Eskimo' | -27 |
| 'Francesca' | -30 |
| 'Hellikki' | -34 |
| 'Helsinki University' | -39 |
| 'Jan III Sobieski' | -30 |
| 'Kazimierz Odnowiciel' | -30 |
| 'Kazimierz Wielki' | -30 |
| 'Krolowa Bona' | -30 |
| 'Mars' | -28 |
| 'Mieszko I' | -28 |
| 'Nowa Zembla' | -28 |
| 'P.J.M.' | (nenurodyta) |
Viena iš nereikliausių ir atspariausių veislių yra 'Cunningham's White', pavasario pabaigoje gausiai žydi baltais žiedais su gelsvai žalia dėmele centre. Ji gerai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje ir dažnai naudojama viešuose želdynuose.
Rododendrai liaudies medicinoje
Natūraliai augančių rododendrų lapai ir žiedai dėl turimų tam tikrų medžiagų liaudies medicinoje naudojami sveikatinimo tikslais. Vis dėlto vartoti šio augalo antpilus reikia atsargiai, nes be naudingųjų medžiagų jame yra ir andromedotoksino - toksiškos medžiagos, kurios perteklius gali sukelti apsinuodijimą. Nėščios ir žindančios moterys neturėtų vartoti rododendrų nuovirų.
Gydymui naudojami džiovinti lapai ir žiedai, renkami nuo jaunų, 2-3 metų augalų. Sudžiovinta žaliava laikoma sandariame inde, tamsioje vietoje, maždaug +5 °C temperatūroje, ir vartojimui tinkama ne ilgiau kaip dvejus metus.
Aukšto kraujospūdžio gydymui ruošiamas džiovintos rododendro žaliavos užpilas: ne daugiau 20 gramų džiovintų lapų užpilama verdančiu vandeniu. Geriama po vieną šaukštą prieš valgį, tris kartus per dieną.
Arbata iš pusės arbatinio šaukštelio džiovintų ir sutrintų rododendro lapų, užpiltų verdančiu vandeniu, padeda peršalus. Taip pat ji naudojama kaip priemonė jėgoms atstatyti po persirgtų infekcinių ligų. Šiuo tikslu į arbatą reikia įpilti pieno ir šį mišinį užvirinti. Arbatą galima paskaninti medumi ar citrina.
Rododendrai taip pat turi antiseptinį poveikį.
tags: #amerikinis #rododendras #augaviete