Vaistiniai augalai: nuo senovės tradicijų iki modernių atradimų
Nei saldi, nei kvapni, užtat žaliom pupom apsimetusi - kas? Tai saldžialapė kulkšnė. Kartais ji vadinama vilko žirniu ar astragalu pagal lotynišką pavadinimą (lot. Astragalus glycyphyll), tačiau šis augalas, nors ir ne itin dažnai minimas, yra išties vertingas.
Kulkšnė - ne šiaip sau kokia pupa, tai elitinis gydomasis augalas, nuo seno naudojamas kinų, persų, tibetiečių, mongolų, korėjiečių, indų ir daugelio kitų tautų liaudies medicinoje. Manoma, kad savo savybėmis ji netgi pranoksta karališkąją šaknį - ženšenį.
Pasaulyje yra apie du tūkstančius kulkšnių rūšių. Kinai savąsias rūšis yra gerai ištyrę, o Lietuvoje jos tyrimai dar tik pradedami. Rusijoje kulkšnė naudojama nervų gydymui, o Ukrainoje - vidurių laisvinimui.
Kulkšnių nauda sveikatai
Kulkšnės ypač vertingos, stiprinant ir raminant širdį. Jos plečia širdies ir inkstų kraujagysles, padeda tvarkyti miokardito padarinius, yra efektyvios sergant širdies nepakankamumu, stenokardija ir išemija. Be to, kulkšnė pasižymi gebėjimu stiprinti imunitetą ir yra turtinga seleno.
Šis augalas taip pat tinka vartoti esant:
- Aterosklerozei
- Meteorizmui
- Skrandžio ligoms
- Sutrikusiam virškinimui
- Inkstų akmenligei
- Kepenų ir blužnies problemoms
- Odos susirgimams
- Įvairiems kosuliams ir anginoms
Tradicinėje medicinoje kulkšnės vartojamos sifiliui gydyti, skatinti gimdymo veiklai ir placentos atsiskyrimui.
Saldžialapė kulkšnė moterims
Saldžialapė kulkšnė ypač rekomenduojama moterims, sulaukusioms ketvirtojo dešimtmečio, siekiant išsaugoti sveikatą, grožį ir figūrą. Ji efektyviai valo organizmą, padeda lieknėti, subalansuoja hormonus ir ramina nervus.
Kaip paruošti kulkšnės užpilą:
- Paimkite žiupsnį sudžiovintos kulkšnės žolės.
- Užplikykite ją stikline karšto, neverdančio vandens.
- Leiskite pastovėti 3 valandas.
- Nukoškite ir gerkite po porą šaukštų 3 kartus per dieną.
Vaistinė medetka - „Vaistinis augalas 2025“
Neseniai vykusių rinkimų metu vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) buvo paskelbta „Vaistiniu augalu 2025“. Tai astrinių šeimos žolinis augalas, vertinamas ne tik dėl gydomųjų savybių, bet ir kaip maistinis, prieskoninis, aromatinis, dažinis bei dekoratyvinis augalas.
Kaip vaistinė žaliava naudojami medetkų žiedynai, kurie dažnai įeina į įvairių vaistažolių mišinių sudėtį.
Medetkų gydomosios savybės ir taikymas
Prof. dr. Ona Ragažinskienė, viena iš konkurso organizatorių, pabrėžia, kad vaistinės medetkos gydomosios savybės nuo seniausių laikų pritaikomos ginekologijoje, oftalmologijoje ir dermatologijoje. Jos biologiškai aktyviosios medžiagos pasižymi:
- Antioksidaciniu
- Regeneraciniu
- Antimikrobiniu
- Priešuždegiminiu
- Antiproliferaciniu
- Antiparazitiniu
- Hipoglikeminiu
- Hipolipideminiu poveikiais
Medetkų žiedynų preparatai vartojami:
- Simptominiam odos uždegimų gydymui (įskaitant nudegimus nuo saulės)
- Žaizdų gijimo skatinimui
- Burnos ertmės ar gerklės uždegimo simptominiam gydymui
Vartojami per burną, medetkų preparatai yra veiksmingi stabdomant kraujavimą ir malšinant raumenų spazmus. Išoriškai jie naudojami nuo vabzdžių įgėlimo ir odos ligų gydymui.
Medetkų nepageidaujamas poveikis ir sąveika
Nerekomenduojama vartoti medetkų preparatų esant alergijai astrinių šeimos augalams. Taip pat svarbu žinoti, kad medetkų preparatai gali sąveikauti su raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais, sustiprindami jų poveikį. Prieš pradedant gydytis medetkų preparatais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Medetkų panaudojimas įvairiose kultūrose
- Tradicinėje medicinoje medetkų preparatai naudojami nuo I a. pr. Kr.
- Brazilijoje medetkos vartojamos skrandžio onkologinių ligų atvejais.
- Indijoje medetka laikoma šventu augalu.
- Kinijoje - ilgaamžiškumo simboliu.
- Medetkų žiedynai naudojami kaip aromatinis prieskonis ir tinkami aromatinėms vonioms.
- Jais skaninamos sriubos, salotos, troškinti patiekalai.
- Baltijos šalyse populiari medetkų arbata.
- Iš medetkų žiedlapių gaminami geltoni dažai, kuriais spalvinama kepinių tešla.
- Medetka yra ir dekoratyvus akcentas darželiuose, gėlynuose, parkuose.
Tikrasis skaistminas (Vitex agnus-castus) - Skaistybės medis
Tikrasis skaistminas (Vitex agnus-castus), dar vadinamas Skaistybės medžiu ar Vienuolių pipirais, yra puošnus dekoratyvinis, prieskoninis ir svarbus vaistinis augalas. Šis vidutinio dydžio krūmas ar medelis, paplitęs Viduržemio jūros regione, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, vertinamas dėl savo aromato, gražių medingų žiedų ir plačiai naudojamas medicinoje.
Augalo istorija glaudžiai susijusi su Viduramžių vienuolynų sodais. Vienuolynuose jis buvo naudojamas kaip pipirų pakaitalas, padedantis numalšinti kūniškas aistras ir palaikyti celibatą.
Skaistmino apibūdinimas ir auginimas
Skaistminas pasižymi ilgiais, efektingais, kvapniais ir medingais žiedynais, kurie žydi liepos-rugsėjo mėnesiais, traukdami bites ir drugelius. Jo lapai sudėtiniai, panašūs į kanapių.
Augalas nereiklus dirvai ir augimo sąlygoms, gerai auga net nederlingose, akmenuotose ar smėlingose dirvose. Jis atsparus ligoms, kenkėjams ir nepalankioms oro sąlygoms, gali pakęsti drėgmės trūkumą ir saulėkaitą. Skaistminas greitai auga ir reikalauja mažai priežiūros. Nors mūsų sąlygomis jis žiemoja, neužauga toks didelis kaip šiltuose kraštuose.
Skaistmino nauda moterų sveikatai
Preparatai su skaistmino ekstraktu padeda sumažinti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus. Jo vaisiuose esančios veikliosios medžiagos efektyviai reguliuoja moterims svarbių hormonų - estrogenų, folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), liuteinizuojančio hormono, progesterono ir prolaktino - apykaitą.
Skaistminas teigiamai veikia tiek moterų, tiek vyrų reprodukcinės sistemos funkcijas ir padeda gydant moterų nevaisingumą. Jis veikia hipofizę, skatindamas liuteinizuojančio hormono gamybą, o tai savo ruožtu skatina progesterono ir slopina prolaktino gamybą, taip koreguodamas hormonų disbalansą.
Kiti vaistiniai ir dekoratyviniai augalai
Lietuvos botanikos sodų kolekcijose gausu įvairių vaistinių ir prieskoninių augalų. Tarp jų - vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.), įvairios kiečių (Artemisia L.) rūšys, rugiagėlė (Centaurea cyanus L.), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.) bei gausi mėtų (Mentha L.) gentis, kurioje net 15 rūšių.
Taip pat eksponuojami reti, saugomi ar Lietuvoje savaime neaugantys augalai, tokie kaip kaukazinis, dvokiantysis ir rausvažiedis eleborai (Helleborus spp.), storalapė bergenija (Bergenia crassifolia), vaistinė skopolija (Scopolia carniolica Jacq.), baltasis diktonas (Dictamnus alba L.), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.) ir paprastasis ricinmedis (Ricinus communis L.).
Iš Šiaurės Amerikos kilę prerijų augalai, tokie kaip siauralapė ir purpurinė ežiuolė (Echinacea spp.), praturtina augalų įvairovę. Prieskoninių augalų lauką puošia krūminė perilė (Perilla frutescens L.) - naujas, vaistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas Lietuvoje.
Kolekcijoje nemažai šalavijų (Salvia L.) genties atstovų, o populiariausias - vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.). Notrelinių šeimos prieskonių karalius - bazilikas (Ocimum L.).
Be vaistinių ir prieskoninių augalų, kolekcijoje galima rasti ir dekoratyvinių augalų, tokių kaip puošnioji bugenvilija (Bougainvillea spectabilis), įvairios sodo rožių veislės, geltonžiedė auksinė raganė (Clematis tangutica) ir granatmedis (Punica granatum).
tags: #ant #akmenu #augantis #augalas