Augalai, sukeliantys čiaudulį ir kitas alergines reakcijas
Pavasaris daugeliui sodininkų yra džiaugsmo metas, tačiau tūkstančiams žmonių jis reiškia ašarojančias akis, slogą ir nesibaigiantį čiaudulį. Alergijos sode gali paversti malonų pomėgį tikru iššūkiu, tačiau tai nereiškia, kad turite atsisakyti savo žaliosios erdvės. Svarbiausia - suprasti, kas sukelia reakcijas, ir sumaniai parinkti augalus, kurie „draugauja“ su jūsų imunine sistema, o ne kovoja prieš ją.
Kaip atpažinti augalus, sukeliančius alergijas?
Viena pagrindinių taisyklių, padedančių orientuotis augalų gausoje, yra gamtos sukurta logika: augalai, kurie žydi ryškiais, dideliais žiedais, paprastai yra apdulkinami vabzdžių (bičių, kamanų ar drugelių). Jų žiedadulkės yra stambios, lipnios, sunkios ir sukurtos kibti prie vabzdžio kojelių. Jos fiziškai negali ilgai sklandyti ore, todėl retai patenka į mūsų kvėpavimo takus.
Kita vertus, augalai, kuriuos apdulkina vėjas, gamina milijonus mikroskopinių žiedadulkių, kurios lengvai pasklinda ore ir gali sukelti alergines reakcijas. Tarp tokių augalų yra dauguma medžių (beržai, alksniai, gluosniai, tuopos), žolės ir kai kurios piktžolės.
Augalai, tinkami alergiškiems sodininkams
Jei ieškote saugių vienmečių gėlių, drąsiai rinkitės petunijas, pelargonijas ar našlaites. Šie augalai yra selekcionuoti taip, kad džiugintų spalvomis, o jų žiedadulkės beveik nekelia pavojaus. Taip pat puikus pasirinkimas yra gvaizdūnės (zinijos) bei žioveiniai.
Jei norite medžių, rinkitės dekoratyvines obelis, vyšnias, slyvas ar kriaušes. Jų žiedai pritaikyti vabzdžiams, todėl žiedadulkės lieka ant žiedų ir nekeliauja oru. Planuojant sodą, kritiškai svarbu vengti vėjo apdulkinamų medžių, tokių kaip beržai, alksniai ar tam tikros gluosnių ir tuopų rūšys.
Kiti veiksniai, turintys įtakos alergijoms sode
Net ir idealiai suplanavus augalus, alergijos sode gali pasireikšti dėl kaimyninių sklypų ar netoliese esančių pievų įtakos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus veiksnius:
- Vejos pjovimas: Tai vienas pavojingiausių darbų alergiškam žmogui. Problema ne tik žolių žiedadulkės. Vejoje, ypač senoje velėnoje, kaupiasi dulkės, pelėsio sporos ir piktžolių likučiai, kurie pjaunant pakyla į orą. Pirmiausia, niekada neleiskite vejai pražysti - reguliarus pjovimas neleis varpiniams augalams subrandinti ir paskleisti žiedadulkių. Antra, naudokite žoliapjovę su sandariu surinkimo krepšiu.
- Stiprūs kvapai: Kartais alergijos sode pasireiškia ne per žiedadulkes, o per itin stiprius kvapus. Mokslas tai vadina cheminiu jautrumu. Augalai, turintys labai intensyvų aromatą, pavyzdžiui, kai kurios lelijos, jazminai, alyvos ar hiacintai, gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti galvos skausmą ar slogą net ir tiems, kurie nėra oficialiai alergiški konkrečioms dulkėms. Jei pastebėjote, kad nuo stipraus kvapo jums pradeda kutenti nosį, verčiau rinkitės mažiau kvepiančias veisles - šiuolaikinė selekcija siūlo daugybę gražių augalų, kurie džiugina akį, bet nevargina uoslės. Pavyzdžiui, galite rinktis hibridines rožes, kurios dažnai turi silpnesnį kvapą, bet neįtikėtiną žiedų grožį.
Kaip sumažinti alergijos riziką sode?
Norint sode jaustis užtikrintai, dažniausiai užtenka žinoti paprastą taisyklę: kuo augalas labiau stengiasi „suvilioti“ bites savo spalva ar forma, tuo jis saugesnis jums. Kad planuoti būtų dar lengviau, paruošėme praktišką suvestinę.
Be augalų pasirinkimo, svarbu laikytis ir kitų rekomendacijų:
- Stebėkite orų prognozes: Žiedadulkių koncentracija ore paprastai būna didžiausia sausomis, saulėtomis ir vėjuotomis dienomis.
- Dirbkite po lietaus: Tai geriausias laikas alergiškam sodininkui. Lietus fiziškai „nuplauna“ orą ir prispaudžia žiedadulkes prie žemės.
- Naudokite apsauginę aprangą: Visada dėvėkite kepurę (kad žiedadulkės nesikauptų plaukuose) ir akinius nuo saulės (kad apsaugotumėte akių gleivinę).
- Venkite ryto valandų: Dauguma augalų žiedadulkes į orą paskleidžia anksti ryte, tarp 5 ir 10 valandos. Planuokite darbus popietę.
- Higiena po sodo darbų: Grįžę iš lauko iškart nusivilkite drabužius ir nuneškite juos į skalbyklę. Jokiu būdu nedžiovinkite skalbinių lauke žydėjimo metu!
- Dušas yra privalomas: Būtina išsiplauti plaukus prieš einant miegoti, antraip visas sode surinktas žiedadulkes pernešite ant pagalvės.
- Kaukės naudojimas: Kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, pjaunant veją ar dirbant su kompostu, gali būti naudinga dėvėti apsauginę kaukę.
Kas atsitinka, kai mes čiaudime?
Čiaudulys yra automatinis refleksas, kurio metu staigiai iškvepiamas oras per nosį. Kai į jūsų nosį patenka kokia nors svetimkūnė dalelė, ji gali sudirginti jautrią nosies gleivinės odą ir iš jos augančius plaukelius nosies kanale. Gleivinė pajutusi svetimkūnį siunčia impulsą smegenims, kurios signalizuoja kūnui, kad reikia išsivalyti. Tuomet smegenys signalizuoja jūsų kūnui, kad atėjo laikas čiaudėti, o jūsų kūnas atsako pasiruošdamas artėjančiam čiauduliui. Daugeliu atvejų akys yra priverstinai užsimerkiamos, liežuvis pakyla prie gomurio, o raumenys susitraukia. Visa tai įvyksta vos per kelias sekundes.
Čiaudulys taip pat atlieka kitą gyvybiškai svarbų vaidmenį organizme. Mokslininkai nustatė, kad čiaudulys yra natūralus nosies būdas „atstatyti“ gleivinės terpę, ypač žmonėms, neturintiems lėtinių nosies problemų.
Kodėl mes čiaudime?
- Alergenai: Žiedadulkės, dulkės, pelėsiai, gyvūnų pleiskanos - visos šios medžiagos, patekusios į organizmą, gali sukelti alerginę reakciją, kurios simptomai yra čiaudulys, sloga, kosulys ir paraudusios akys. Tai atsitinka dėl histamino išskyrimo, kuris kovoja su įsiveržiančiais alergenais.
- Infekcijos: Alergija, gripas, peršalimas - jie visi gali sukelti slogą ar sinusų sekreciją, kuri pasireiškia čiauduliu. Organizmas bando atsikratyti ligos sukėlėjų.
- Fiziniai dirgikliai: Aštrūs kvapai, dulkės, staigūs temperatūros pokyčiai gali sudirginti nosies gleivinę ir sukelti čiaudulį.
- Psichologinės priežastys: Baimė, liūdesys, jaudrumas ir kitos emocijos gali išprovokuoti čiaudulį kaip reakciją į psichologinį stimulą, bandant atkurti pusiausvyrą nosies ertmėje.
Nuodingi augalai sode: ką reikia žinoti
Nors dauguma augalų, sukeliančių čiaudulį, yra susiję su žiedadulkėmis, kai kurie augalai sode gali būti nuodingi ir pavojingi net ir prisilietus. Svarbu juos pažinti ir vengti.
Dažniausiai pasitaikantys nuodingi augalai Lietuvoje:
- Žalčialunkis: Auga mišriuose miškuose, atrodo kaip nedidelis krūmelis su violetiniais žiedais, primenančiais alyvas. Visos augalo dalys yra labai nuodingos. Uogos atrodo gražiai, bet yra mirtinos.
- Dėmėtoji mauda: Panaši į didelį krapą su baltais žiedais. Stiebas yra violetinėmis dėmėmis išmargintas. Augalas labai nuodingas, gali sukelti sunkų apsinuodijimą.
- Nuodingoji nuokana: Lapai primena petražolės lapus, žiedas - skėtinis. Auga drėgnose vietose. Šakniastiebis yra sudarytas iš kamerėlių. Netinkamai paruoštos užpiltinės gali būti mirtinos.
- Vilkauogė: Aptinkama miškuose ir krūmynuose. Turi keturis lapus ir vieną uogą viduryje, panašią į mėlynę. Nors viena uoga nėra mirtina, suvalgius saują galima apsinuodyti.
- Varpotoji juodžolė: Auga šlapiuose miškuose, krūmuose. Priklauso vėdryninių šeimai, kurių augalai yra nuodingi.
- Pakalnutės: Svaiginantis pakalnučių aromatas primena pavasarį. Vis tik vaisiai, žiedai ir stiebeliai yra nuodingi ir gali sukelti stiprų vėmimą, viduriavimą ir net slopinti širdies darbą.
- Snieguolės: Nors atrodo nekaltai, snieguolės, ypač jų svogūnėliai, yra nuodingi ir gali sukelti pykinimą, vėmimą, inkstų problemas.
- Vėdrynai: Pavojų kelia netgi paviršutiniškas kontaktas. Patrynus akis po kontakto su augalu, jos gali būti stipriai sudirgintos.
- Šeivamedžiai: Juodos uogos yra valgomas ir skanios, tačiau raudonos sukelia stiprų viduriavimą.
- Kurpelės: Mistinio indigo spalvos žiedu, bet sultys labai nuodingos. Kontaktas su oda gali sukelti stiprų sudirgimą, o nervų sistemos pažeidimus.
- Rusmenės: Ryškaspalvių žiedų sudėtyje yra glikozidų, darančių neigiamą poveikį širdžiai.
- Ricinmedžiai: Iš jų gaunamas ricinų aliejus, tačiau iki terminio apdorojimo augalai yra itin nuodingi. Sėklos sukelia rimtų kepenų ir inkstų pažeidimų.
- Šunvyšnės: Augalas, kurio ekstrakto naudojimas senovėje sukeldavo tachikardiją, traukulių ir kitų nemalonių pasekmių.
- Vėlyviai: Šeši gramai vėlyvių sėklų pakanka mirčiai sukelti.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo nuodingų augalų:
- Pažinkite augalus: Mokykitės atpažinti nuodingus augalus savo aplinkoje.
- Venkite liesti ir ragauti: Niekada nelieskite, neragaukite, neskinkite ir neneškite namo nepažįstamų augalų.
- Atsargiai su vaikais ir naminiais gyvūnais: Auginkite nuodingus augalus toliau nuo vaikų ir gyvūnų pasiekiamumo, jei vis dėlto nusprendžiate juos auginti.
- Atkreipkite dėmesį į simptomus: Jei įtariate apsinuodijimą augalu, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir, jei įmanoma, pasiimkite augalo dalį.
- Informuokite vaikus: Mokykite vaikus apie pavojingus augalus ir kaip jų vengti.
tags: #augalas #sukeliantis #ciauduli