Augalų auginimas vandenyje: hidroponika ir jos pritaikymas Japonijoje
Kas yra hidroponika?
Hidroponika - tai inovatyvus augalų auginimo metodas, kuris leidžia auginti augalus be dirvožemio. Vietoj to, augalai yra auginami vandenyje su ištirpintomis maistinėmis medžiagomis. Hidroponika yra augalų auginimo technologija, kurioje dirvožemis pakeičiamas vandeniniu maistinių medžiagų tirpalu. Ši sistema leidžia augalams gauti visas reikalingas maistines medžiagas tiesiogiai per vandenį, o tai gali pagerinti augimo tempą ir derlių.
Hidroponikos istorija ir plėtra
Hidroponika yra žinoma nuo XVII amžiaus, tačiau išsamesni šios srities tyrimai pradėti atlikinėti XX amžiaus pradžioje. Komerciniais tikslais šis metodas taikomas nuo XX amžiaus.
Hidroponinių sistemų tipai
Hidroponinės sistemos būna tiek atviros, kuriose mineralinis tirpalas nuolat cirkuliuoja, tiek ir uždaros, kur naudojamas laistymas ir drenažas. Pagal veikimo principą, hidroponikos sistemos skirstomos į pasyvias ir aktyvias.
Pasyvios hidroponikos sistemos
Pasyvios sistemos pasikliauja augalo kapiliariniu poveikiu, kai maistinės medžiagos juda į augalą iš terpės ar vandens. Šioms sistemoms nereikia siurblių ar kitų judančių detalių.
- Dagties (angl. Wick) sistema: Šioje sistemoje maistinės medžiagos perduodamos iš rezervuaro į augalo šaknis naudojant dagtį (virvutę ar juostelę), kuri veikia kapiliariniu būdu. Augimo terpė dažniausiai būna iš smėlio, perlito, vermikulito.
- Kratky hidroponika: Tai paprastas pasyvios hidroponikos pavyzdys, skirtas auginti augalus, pritvirtintus virš maistinėmis medžiagomis praturtinto vandens. Kadangi tai necirkuliacinis metodas, jam nereikia papildomai tiekti vandens, maistingųjų medžiagų ar elektros energijos, siurblių.
- Giliavandenė (angl. Deep Water Culture - DWC) hidroponika: Augalai auga suspenduoti virš vandens rezervuaro, kuriame yra maistinių medžiagų tirpalas. Šaknys yra panirusios į maistingą vandenį. Jei vietoj vazono panaudojamas polistirolas, ši sistema dar vadinama plūduriuojančio plausto (angl. Floating Raft) metodu.
Aktyvios hidroponikos sistemos
Aktyvios sistemos naudoja siurblį maistinių medžiagų tirpalui cirkuliuoti arba tiekti tiesiai augalams.
- Tėkmės ir atoslūgio (angl. Ebb and Flow / Flood and Drain) sistema: Augalai yra periodiškai užliejami maistinių medžiagų tirpalu, kuris po to nusausinamas atgal į rezervuarą. Siurblys pumpuoja vandenį į aukščiau esančią talpyklą su augalų šaknimis, o vėliau vanduo nuteka atgal.
- Nuolatinės tėkmės (angl. Nutrient Film Technique - NFT) sistema: Šioje sistemoje augalai auga ant seklios maistinių medžiagų tirpalo plėvelės, kuri nuolat cirkuliuoja per jų šaknis. Vanduo su maistinių medžiagų tirpalu iš rezervuaro yra pumpuojamas į kampu pakreiptas talpas (dažniausiai vamzdžius) su įtvirtintais augalais.
- Aeroponika: Šioje sistemoje augalai auga ore, o jų šaknys yra reguliariai apipurškiamos maistinių medžiagų tirpalu. Tai aktyvi sistema, kuriai reikalingi siurbliai.
- Lašelinė sistema: Naudojamas siurblys reguliariam maistinių medžiagų ir vandens tiekimui tiesiai augalams per kapiliarinius vamzdelius.
Hidroponikos privalumai
Hidroponikos sistemos nereikalauja dirvožemio, todėl nėra dirvožemio erozijos rizikos. Augalų auginimas uždarose patalpose: Hidroponika leidžia auginti augalus uždarose patalpose, pavyzdžiui, šiltnamiuose ar net patalpose su dirbtiniu apšvietimu. Augalai auga greičiau ir gaunamas net 30-50 % didesnis derlius lyginant su dirvožemyje auginamomis daržovėmis. Šiuo būdu užauginti augalai auga greičiau. Augalus galima auginti lauke šiltuoju metų laiku, o patalpose - ištisus metus. Ją galima taikyti mažoje erdvėje, pavyzdžiui, balkone, terasoje, nedideliame kieme, ant daugiabučio namo stogo. Hidroponikos sistemos gali būti naudojamos tiek mažų mastų, tiek didelių mastų žemdirbystei. Namų sodai: Hidroponikos sistemos gali būti naudojamos namų sąlygomis, leidžiančios žmonėms auginti šviežias daržoves ir žoleles savo namuose. Komerciniai ūkiai: Hidroponikos ūkiai gali užauginti didelius kiekius maisto produktų mažesnėje erdvėje ir su mažesniais vandens bei trąšų kaštais. Hidroponika siūlo efektyvesnį vandens naudojimą.
Hidroponikos trūkumai
Nors hidroponika turi daug privalumų, ji ne visada gali būti pritaikyta arba turi tam tikrų apribojimų. Hidroponiką praktiškai sunku pritaikyti dideliems medžiams ar šakniavaisiams auginti. Auginant vaisinius augalus patalpose, kyla apdulkinimo problema, nes jų nepasiekia vėjas ar vabzdžiai.
Hidroponika Japonijoje
Japonija yra šalis, kurioje inovatyvūs žemės ūkio metodai, tokie kaip hidroponika, yra ypač vertinami. Nors tiesioginių nuorodų į hidroponikos taikymą Japonijoje šioje medžiagoje nėra, galima daryti prielaidą, kad šalyje, kurioje didelis gyventojų tankumas ir ribotos žemės ūkio naudmenų ploto galimybės, tokios technologijos kaip hidroponika turi didelį potencialą.
Alternatyvūs augalų auginimo metodai ir augalai
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama hidroponikai, taip pat minimi ir kiti augalai bei jų auginimo ypatumai. Tai apima informaciją apie hortenzijų tręšimą, japonišką Amacha arbatą, kriptomeriją (Cryptomeria japonica) ir Fatsia augalą.
Hortenzijų auginimas ir tręšimas
Hortenzijų tręšimas pavasarį yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik augalo augimą, bet ir žiedų gausą bei spalvos intensyvumą. Optimalus tręšimo pradžios momentas - kai dirvos temperatūra pakyla iki maždaug 8-10 °C ir pradeda brinkti hortenzijų pumpurai. Pavasarį hortenzijoms labiausiai reikia azoto, fosforo ir mikroelementų, ypač geležies. Svarbus veiksnys yra ir dirvožemio pH, kuriam hortenzijoms optimalus yra silpnai rūgštus - apie 5,0-6,0. Didžialapių hortenzijų (Hydrangea macrophylla) žiedų spalva priklauso nuo aliuminio įsisavinimo, kuris rūgščioje terpėje tampa tirpus ir prieinamas augalui, suteikdamas žiedams mėlyną atspalvį.
Japoniška Amacha arbata
Įdomus faktas yra tai, kad kai kurios kultūros rado būdų saugiai „prisijaukinti“ tam tikras hortenzijų rūšis. Pavyzdžiui, Japonijoje iš kalninės hortenzijos (Hydrangea serrata) gaminama ypatinga arbata, vadinama Amacha. Specifinio apdorojimo - fermentacijos ir džiovinimo - metu nuodingi junginiai suskaidomi, o lapuose esantis filodulcinas suteikia gėrimui neįtikėtiną, natūralų saldumą.
Japonijos kriptomerija (Cryptomeria japonica)
Japonijos kriptomerija (Cryptomeria japonica), dar vadinama „sugi“, yra visžalis medis iš Cypress šeimos. Natūraliomis sąlygomis kriptomerijos auga Japonijoje ir Kinijoje, siekdamos 40 m aukščio. Šis spygliuočių augalas yra vertingas sodo ir parko augalas Japonijoje, kur išvesta daugybė jo veislių. Kriptomerijos gerai auga Juodosios jūros pakrantėje. Atšiauriam šalnų klimatui tinka nykštukinė forma „Globosa nana“.
Fatsia (Fatsia japonica)
Fatsia - tai visžalis krūmas su dideliais, deltiškais lapais, kilęs iš Japonijos, Taivano ir Vietnamo. Namų aplinkoje Fatsia retai įveikia 1,5 metro aukščio barjerą. Augalas gerai valo orą namuose, filtruoja kenksmingas lakias medžiagas. Fatsia laikoma augalu, kuris semiasi blogos energijos ir apsaugo nuo bėdų. Ypač populiari yra japoninė Fatsia (Fatsia japonica).
Kodėl hidroponika veikia?
Hidroponika veikia efektyviai, nes augalai gauna visas reikiamas maistines medžiagas - azotą, kalį ir fosforą, taip pat mikroelementų kiekį - tiesiai į šaknis. Tai leidžia augalams neskirti energijos maisto medžiagų paieškai dirvožemyje, o visą energiją nukreipti augimui. Maisto medžiagos tirpale yra iš karto paruoštos naudojimui, todėl augalai jas lengviau įsisavina. Tai lemia greitesnį augimą ir didesnį derlių.
Ar sudėtinga auginti augalus hidroponiniu būdu?
Nors hidroponika gali atrodyti sudėtinga, ji nebūtinai turi būti tokia. Namuose paprasčiausias stiklainis, kibiras ar vazonas jau gali būti atskira hidroponinė sistema. Lengviausia pasigaminti ir naudoti pasyvias sistemas, tokias kaip dagties ar Kratky metodus. Didesniam „daržui“ įsirengti prireiks ir daugiau priemonių, tačiau galimybės yra apribotos tik jūsų vaizduotės ir biudžeto.
tags: #augalu #auginimas #vandenyje #japonijoje