Braškių auginimas ir priežiūra: nuo sėjos iki derliaus

Braškių auginimas - tai procesas, reikalaujantis kruopštumo ir dėmesio detalėms, tačiau atnešantis didelį pasitenkinimą ir skanias uogas. Šiame straipsnyje apžvelgsime visus svarbiausius etapus, pradedant tinkamo dirvožemio paruošimu ir baigiant priežiūra bei tręšimu.

1. Dirvožemio paruošimas ir sodinimo vietos pasirinkimas

Prieš pradedant braškių sodinimą, itin svarbu tinkamai paruošti dirvožemį. Visų pirma, būtina išnaikinti daugiametes piktžoles ir kitus pašalinius augalus. Taip pat svarbu atsižvelgti į priešsėlius - tame pačiame dirvožemio plote paskutiniuosius 4 metus neturėjo būti auginamos bulvės ar pomidorai, dėl šiuos augalus puolančių ligų ir kenkėjų. Siekiant užtikrinti optimalų braškių augimą, dirvožemio šarmingumas (pH) turėtų būti 5.5-6.5. Sodindami braškes, atkreipkite dėmesį į žemės šarmingumą; sodininkų parduotuvėse galima įsigyti reikiamų dirvožemiui tirti lakmuso popierėlių. Jei dirvožemis neatitiks reikiamų normų, braškės daigas nepasisavins reikiamų skoniui, spalvai ir uogų dydžiui mineralų ir kitų maisto medžiagų.

Braškės nėra itin reiklios dirvožemiui. Puresnėje dirvoje susiformuoja stipresnis šaknynas, tačiau tokius kerelius reikia dažniau laistyti. Susigulėjusioje žemėje šaknynas giliai neįsiskverbia, todėl drėgmė išlieka ilgiau. Braškėms drėgmės ir vandens reikia visą vegetacijos periodą - nuo ankstyvo pavasario iki rudens.

Braškynui tinkamiausia derlinga, puri, laidi drėgmei, švelniai rūgšti ar neutralios reakcijos (pH 5,8-6,5) humusingų priesmėlių ir priemolių dirva, kur gruntinis vanduo ne arčiau kaip 0,7 m nuo paviršiaus. Labai rūgšti dirva kalkinama ne vėliau kaip prieš metus iki braškių sodinimo. Augalų netinka sodinti lauko įdubose (lomose), kur pavasarį telkšo vanduo, nes tokioje vietoje braškės užmirksta ir uogos labai pūva.

Priešsėliai ir sėjomaina

Braškes tinka auginti po burokėlių, morkų, ridikėlių ir salotų. Netinka sodinti po gėlių, sėklojų, pupelių, pomidorų, agurkų, bulvių ir kitų augalų, po kurių lieka stambios atliekos (vėlyvieji kopūstai, kukurūzai, kardeliai). Braškės į tą pačią vietą sodinamos po 3-4 metų. Dirvoje, kurioje keletą metų augo braškės, prisiveisia daug piktžolių, ypač daugiamečių, atsiranda specifines ligas sukeliančių parazitų. Be to, braškės per kelerius metus iš dirvos pasisavina joms reikalingas maisto medžiagas. Po jų sėjami trumpos vegetacijos pašariniai augalai - aliejiniai ridikai (tai žalioji trąša), jie apariami rudenį ir pasėjami žieminiai rugiai, kurie apariami pavasarį. Tinka sėti serenčius, krapus. Trumpos vegetacijos augalus per metus galima sėti 2 kartus. Tai padeda sunaikinti piktžoles, pagausėja organinių medžiagų, pagerėja dirvos struktūra. Laikantis sėjomainos, braškės augs sveikos ir labai retai savo sklype reikės jas „gydyti nuo ligų“, purkšti fungicidais.

Žemės paruošimas

Dirva išlyginama, sulėkščiuojama, suariama (ar sukasama, jei nedidelis plotelis), sunaikinamos daugiametės piktžolės. Prieš sodinimą patręšiama bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais su mažu azoto, didesniu fosforo ir kalio kiekiu. Vėliau papildomai tręšti reikės labai nedaug. Braškių negalima permirkyti, ypač jos jautrios azoto trąšoms. Pertręštos braškės augina per daug vešlią lapiją, labai sutankėja, praranda atsparumą ligoms, labiau pūva uogos.

2. Braškių sodinimas: taisyklės ir atstumai

Braškių augintojai mėgėjai dažnai į vieną vietą sodina 2-3 daigus, siekdami apsidrausti, jei kuris nors daigas neprigytų. Tačiau toks pasodintas braškių daigų kiekis pirmaisiais augimo metais atrodo kaip normalus ir sveikas krūmas. Po pirmojo braškių uogų derliaus nuėmimo, krūmas pradeda skursti. Augalui ima badauti ir konkuruoti su kitais braškių krūmais dėl dirvožemyje esančių maistingųjų medžiagų ir reikiamų mineralų arba krūmas jų gauna pernelyg mažai. Laikui bėgant braškių krūmai sunyksta ir nebeduoda norimo derliaus arba uogos būna mažos, neskanios ir neišvaizdžios. Dėl šios priežasties būtina sodinti braškių daigus po vieną, įprastai 30-35 cm atstumu, šachmatų principo eilėmis.

Atstumas tarp sodinamų braškių daigų priklauso nuo specifinės braškių veislės. Kaip pavyzdys, braškių veislė su vešlia lapija sodinama kas 30-35 cm atstumu. Daigus, kad gautų daugiau dirvožemio vietos ir saulės šviesos, būtina sodinti šachmatine eile. Svarbu ir tai, kad braškės daigo per giliai negalima užkasti. Sodinant braškių frigo (šaldytus) daigus, negalima užlenkti šaknų. Jei braškių daigo šaknys užsilenkia ir pasidaro panašios į „J“ raidę, didelė tikimybė, kad daigas neprigis ir neišaugs.

Sodinimo laikas

Braškes sodinti galima tiek pavasarį, tiek rudenį. Braškių sodinimas pavasarį vyksta balandžio antroje pusėje (kartais ir gegužės pradžioje, priklausomai nuo oro sąlygų ir drėgmės dirvoje) arba rugpjūčio viduryje. Sodinami su trim lapais tik sveiki daigai, šiek tiek giliau negu augo daigyne, į drėgną dirvą, po to palaistomi vandeniu. Kad geriau daigai prigytų, prieš sodinimą jų šaknys pamirkomos molio ir mėšlo tyrėje (grietinės tirštumo).

Sodinimo atstumai ir būdai

Daigai sodinami eilėmis (0,8×0,3-0,4 m) - rečiau sodinamos linkusios pūti ir vešliau augančios braškių veislės: ‘Dukat‘, ‘Venta‘, ‘Senga Sengana‘. Sodinama juostomis (0,5×0,3 m) ir kaip kilimas (1,0×0,5 m) - visiems išaugusiems daigams leidžiama įsišaknyti (tinka auginti veislę ‘Honeoye‘).

Neuždžiūstančiuose plotuose braškes patariama auginti lygioje dirvoje. Braškės sodinamos viena eile, dvieiliu bei trieiliu juostiniu būdu. Sodinant viena eile, tarpueilių plotis - 70-90 cm, atstumai tarp daigų eilėse - 25-30 cm. Auginant braškes juostiniu būdu, tarp juostų reikia palikti 70-90 cm atstumus. Auginant dvieiliu juostiniu būdu, atstumai tarp eilių juostose paliekami 40 cm, tarp augalų eilėse - 25-30 cm. Auginant trieiliu juostiniu būdu, tarp eilių juostose paliekama 40 cm, o tarp augalų eilėse - 25-30 cm atstumai.

Užmirkstančiose dirvose braškėms daromos lysvės, kuriose daigai sodinami dvieiliu arba trieiliu juostiniu būdu. Tačiau būtų geriau vengti tokių vietų. Galima naudoti polietileninę juodą, juoda-baltą plėvelę, juodą agro dangą arba geotekstilę. Šios dangos neleidžia želti piktžolėms, sulaiko drėgmę bei kekerinio puvinio plitimą, palaiko aukštesnę dirvos temperatūrą, apsaugo braškių uogas nuo susiteršimo. Plėvele mulčiuoti augalai geriau auga, esti vešlesni, duoda 30% didesnį derlių, jų uogos pradeda nokti 3-5 dienomis anksčiau. Klojant plėvelę, žemė turi būti gerai išlyginta. Plėvelės kraštai prispaudžiami žeme. Sodinant daigus, reikia žiūrėti, kad neužvirstų žemėmis šerdelės. Šaknies kaklelis (vieta, ties kuria šaknis pereina į stiebą) turi būti sulig dirvos paviršiumi. Taip pat šaknims negalima leisti užsiriesti į viršų. Jei šaknys yra per ilgos ir negalite jų pasodinti tiesiai, geriau jas patrumpinti. Sodinant daigus, užaugintus puodeliuose, tereikia prakasti duobutę ir įdėjus daigą apspausti žemėmis. Pasodinti daigai tuoj palaistomi (po pusę litro vandens vienam augalui). Jei oras sausas, juos reikia dar 2-3 kartus palaistyti.

3. Braškių priežiūra ir tręšimas

Braškių derlius turi būti skaičiuojamas kaip trijų metų vidurkis. Jei vienais metais braškės nesubrandina didelio uogų derliaus, po metų derlius tikėtina bus dvigubas. Braškių uogų kiekį didele dalimi lemia dirvožemio tręšimas. Bechlorių trąšų žemei įsisavinti rekomenduojama prieš braškių sodinimą. Nuėmus braškių derlių, dirvožemis privalo būti papildytas mineralinėmis medžiagomis.

Braškyno tręšimas

Braškynas tręšiamas 2-3 kartus per sezoną. Jaunas braškynas tręšiamas, kai išauga 1-2 jauni lapeliai balandžio pabaigoje - gegužės pirmomis dienomis ir birželio viduryje kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais (10-10-20 arba 8-12-23) 4 kg/vienam arui, jei nebuvo tręšta prieš sodinimą, o jei buvo tręšta - papildomai tręšiama nedaug. Derantis braškynas tręšiamas anksti pavasarį ir birželio viduryje kompleksinėmis trąšomis (10-10-20 arba 8-12-23) po 6 kg/vienam arui.

Esant šalnų pavojui, iš vakaro braškės nupurškiamos 0,2 proc. Fainal Kalio tirpalu (2 l/ha), tuomet nupurkšti augalai nepažeidžiami šalnų. Formuojantis žiediniams pumpurams, žydėjimo metu ir iki derėjimo 1-2 kartus braškės purškiamos per lapus 0,2 proc. Boramin Ca tirpalu. Šis preparatas padeda susiformuoti didesniam užuomazgų kiekiui, padidina žiedadulkių aktyvumą ir užtikrina uogų kokybę. Nuėmus derlių, braškės tręšiamos kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais - 4-6 kg/vienam arui.

Braškės nuo įvairių puvinių purškiamos fungicidu Signum 0,4 l/ha. Juo galima purkšti ir žydėjimo metu, ir derėjimo pradžioje, nes preparato karencija - tik 3 dienos.

Priežiūra

Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, mulčiuojant ar purškiant herbicidus (jei auginami dideli plotai). Jauni braškynai purškiami po savaitės po sodinimo - 1,5 l/ha Betanal Progres AM (naikina vienmetes dviskiltes piktžoles), vėliau 0,35 kg/ha Lontrelu (naikina daugiametes piktžoles: kiaulpienes, dirvines pienes, ramunes). Derantys braškynai anksti pavasarį ar nuėmus derlių purškiami 2-3 l/ha Betanal Progres AM, vėliau 0,5 kg/ha Lontrelu.

Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Visi kiti braškyno priežūros darbai atliekami nupjovus lapus.

Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga. Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Tada braškes reikia papildomai tręšti ir laistyti. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų formavimasis, kuris tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Vėliau pradėjus laistyti ir tręšti, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų susidarymui ir kitų metų uogų derlius bus mažesnis.

Laistymas

Braškių šaknys auga dirvos paviršiuje, todėl augalai jautrūs drėgmės trūkumui, būtina juos laistyti. Iki žydėjimo laistoma 1-2 kartus, kai auga uogos - 2-3 kartus, ir nuėmus derlių - 1-2 kartus. Braškynas laistomas vakare ar naktį, kad dieną augalai galėtų apdžiūti, nesusidarytų palankios sąlygos puviniams.

4. Šiuolaikinės braškių auginimo technologijos

Versliniai braškynai užėmė didelius plotus, o kartu su jais keičiasi ir auginimo technologijos. Jeigu anksčiau vyravo braškių auginimas eilėmis lygiame dirvos paviršiuje, tai pastaraisiais metais maždaug pusėje verslinių braškynų jau taikoma auginimo lašeliniu būdu lietinamose, juoda arba balta plėvele mulčiuotose žemose lysvėse technologija. Šiuolaikiniai versliniai braškynai dera ne tik 2-3 savaites sezono metu, bet, parinkus įvairiu laiku sunokstančių braškių veisles ir tinkamas technologines priemones, braškių derėjimo sezonas prasitęsia iki pusės metų.

Didelę įtaką verslinių braškynų produktyvumui ir ekonominiam stabilumui daro ne tik veislė ir nepriekaištinga priežiūra, bet ir tinkamai parinktas braškių daigų tipas kiekvienam verslinių braškynų veisimo laikotarpiui.

Agrodangos ir šiltnamiai

Šiuo metu šalies versliniuose braškynuose derėjimui paankstinti plačiai taikoma agrodangos priedangų ar polietileninių tuneliukų technologija, leidžianti uogų nokimą paankstinti iki 2-3 savaičių. Šiuolaikiniuose šiltnamiuose braškynai veši dideliame plote. Braškių derėjimo sezonui pratęsti sodinamos ne tik labai vėlyvų ar remontantinių veislių braškės, bet ir sudaromas braškių derėjimo konvejeris po tradicinio derėjimo piko liepos mėnesį, nuo gegužės mėnesio vidurio veisiant dviejų savaičių laikotarpiais stambiais „šaldytais“ (frigo) daigais.

Frigo technologija

Frigo technologija - tai braškių sodinukų auginimo, iškasimo ir laikymo procesas. Jis pradedamas pavasarį sodinant motininius braškių daigus smėlingose arba priesmėlio dirvose. Augalai kruopščiai prižiūrimi ir tręšiami, tačiau jiems neleidžiama žydėti. Išaugę jauni ūgliai taip pat gerai tręšiami, purškiami nuo ligų ir kenkėjų. Daigai kasami lapkričio - sausio mėnesį, kai augalas paniręs į ramybės būseną. Daigai išvalomi, rūšiuojami ir atiduodami saugojimui. Toliau daigai apdorojami fungicidais, rūšiuojami pagal veisles ir šaknų kaklelio skersmenį ir surišami pundukus. Toliau augalai dedami į šaldymo sandėlius, kur esant 90% oro drėgmei ir nuo nulio iki dviejų laipsnių šalčio temperatūrai, galima laikyti 9 mėnesius. Frigo daigai sąlyginai skirstomi į keturias kategorijas pagal žiedkočių skaičių ir šaknies kaklelio storį.

Braškių daigų tipai

Paprastai braškių daigai, atsižvelgiant į jų išauginimo specifiką, skirstomi į kelis tipus: šviežiai kasti daigai, pikuoti daigai, frigodaigai. Šviežiai kasti daigai - tai daigai, išauginti reprodukciniuose braškynuose lauko sąlygomis. Pikuoti daigai - tai daigai su uždara šaknų sistema, išauginti specialiose kasetėse. Frigo daigai - tai braškių daigai, išauginti reprodukciniuose braškynuose lauko sąlygomis, bet iškasti vegetacijos pabaigoje ir visą žiemą iki sodinimo laikomi specialiose saugyklose.

Braškių auginimas šiltnamyje

Braškių auginimas šiltnamyje yra puikus būdas užtikrinti ankstyvą ir gausų derlių. Šiltnamiai apsaugo braškes nuo nepalankių oro sąlygų ir leidžia prailginti auginimo sezoną. Be to, šiltnamyje lengviau kontroliuoti kenkėjus ir ligas. Tinkama priežiūra ir sąlygų palaikymas leidžia mėgautis saldžiomis ir sultingomis uogomis ilgesnį laiką. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip hidroponika ir aeroponika, leidžia auginti braškes be dirvožemio.

5. Braškių veislės ir jų ypatumai

Pasirinkus tinkamas braškių veisles, galima užtikrinti ilgesnį derėjimo sezoną ir geresnę produkto kokybę. Skirtingos veislės pasižymi skirtingu derlingumu, skoniu, atsparumu ligoms ir šalčiui, taip pat uogų išvaizda ir dydžiu. Kai kurios veislės labiau tinka ankstyvam derliui gauti, kitos - vėlyvam, o remontantinės veislės gali derėti visą sezoną.

Išaugintos Lietuvoje skanesnių-desertinių veislių uogos noriai perkamos už didesnę kainą, nei lenkiškos ar graikiškos uogos, kas leidžia derlių realizuoti rentabiliai, net esant mažesnės kainos konkurencijai.

tags: #braskiu #daigai #puodeliuose

Populiarūs įrašai:

• Mėnulio fazės česnakų auginime
• Svarbu žinoti perkant traktorių
• Klasifikacija ir ypatumai
• Vadovas: rožių krūmų auginimas
• Pavasario gėlės balkonui