Dirvinio asiuklio naikinimas herbicidais ir kitais metodais

Kiekvienas sodininkas, bent kartą susidūręs su dirvinio asiuklio (Equisetum arvense) invazija, žino: tai nėra paprasta piktžolė. Tai priešininkas, kuris egzistavo dar tada, kai Žemėje karaliavo dinozaurai, ir per milijonus metų jis ištobulino išgyvenimo meną iki absoliutumo. Dažnai atrodo, kad asiuklių naikinimas yra kova su vėjo malūnais - nurauni, o po savaitės jis vėl stiebiasi, dar tankesnis ir žalesnis. Tačiau nenuleiskite rankų. Šiame straipsnyje mes atsisakome standartinių patarimų ir neriame giliau. Norint nugalėti priešą, reikia jį pažinti.

Dirvinio asiuklio biologija ir atsparumas

Dirvinis asiuklis nėra paprastas augalas, kurį maitina tik paviršinės šaknys. Tai, ką matote dirvos paviršiuje - tos žalios „eglutės“ - tėra ledkalnio viršūnė. Tikroji asiuklio galia slypi po žeme. Jo šakniastiebiai gali prasiskverbti į 2 metrų gylį, o kai kuriais atvejais mokslininkai yra fiksavę net 6 metrų gylį siekiančias šaknis. Būtent ten augalas kaupia maistines medžiagas. Kai jūs nuraunate viršutinę dalį, šakniastiebis tiesiog aktyvuoja miegančius pumpurus ir išleidžia naujus ūglius, naudodamas sukauptus rezervus.

Ar kada bandėte patrinti asiuklį tarp pirštų? Jis šiurkštus. Taip yra todėl, kad augalo ląstelėse gausu silicio dioksido. Tai savotiškas natūralus šarvas. Šis silicio sluoksnis ne tik daro augalą tvirtą, bet ir apsaugo jį nuo daugelio herbicidų.

Mokslininkai nustatė, kad atsparumo asiūkliams suteikia silicis. Šiuose augaluose jo randama daugiausia. Silicis sustiprina augalų atsparumą mechaniniam ir cheminiam poveikiui. Dėl to didėja šių piktžolių atsparumas ligoms ir kenkėjams, taip pat šalčiui, sausrai. Žemdirbiai puikiai žino, koks asiuklis atsparus įvairioms cheminėms priemonėms, kaip puikiai prisitaiko prie aplinkos veiksnių.

Priežastys, dėl kurių dirvinis asiuklis pasirenka jūsų sklypą

Prieš griebdamiesi purkštuvo ar kastuvo, turite suprasti, kodėl asiukliai pasirinko būtent jūsų sklypą. Piktžolės neauga atsitiktinai; jos užima tas nišas, kurios joms yra palankiausios.

• Didelis rūgštingumas (žemas pH): Tai klasikinis rūgščios dirvos indikatorius.
• Drėgmės perteklius: Asiukliai mėgsta drėgną, prastai drenuojamą gruntą.

Rūgščią dirvą išduoda ir kiti augalai: dirvinis kežys, smulkioji rūgštynė, trispalvė našlaitė. Suslėgtą, sunkią dirvą rodo: plačialapis gyslotis, paprastoji kiaulpienė (su ilga liemenine šaknimi), žąsinė sidabražolė. Azoto perteklių (derlingą dirvą) signalizuoja: didžioji dilgėlė, baltoji balanda, daržinė žliūgė.

Strategijos dirvinio asiuklio naikinimui

Kova su dirviniu asiukliu reikalauja kompleksinio požiūrio ir kantrybės. Yra kelios pagrindinės strategijos:

Strategija Nr. 1: Dirvos sąlygų gerinimas

Tai ilgiausias, bet vienintelis tvarus kelias. Jei dirvožemis rūgštus, asiuklių naikinimas bus neįmanomas be kalkinimo. Jūsų tikslas - pakelti pH lygį iki neutralaus (apie 6.5-7.0).

• Dolomitmilčiai: Jie veikia lėčiau nei gesintos kalkės, bet efektas išlieka ilgiau. Be to, jie praturtina dirvą magniu.
• Gesintos kalkės: Veikia greitai, bet yra agresyvios.

Svarbu: Kalkinimas nėra vienkartinis veiksmas. Tai procesas, trunkantis 2-3 metus. Jei dirva molinga ir šlapia, būtina gerinti jos aeraciją. Įterpkite smėlio, komposto ar durpių (tik nerūgščių!). Gilus dirvos purenimas padeda, tačiau būkite atsargūs su frezavimu.

Asiukliai nemėgsta šešėlio ir stiprių konkurentų. Sideratų (žalinės trąšos) auginimas yra puikus būdas nualinti asiuklius. Garstyčios, lubinai ar žieminiai rugiai ne tik stelbia piktžoles, bet ir purena žemę bei praturtina ją azotu.

Strategija Nr. 2: Mechaninis naikinimas ir alinimas

Čia sodininkai daro daugiausiai klaidų. Jokiu būdu nenaudokite kultivatoriaus ar frezos plotuose, kur auga asiukliai. Kiekvienas susmulkintas šakniastiebio gabalėlis (net 1 cm ilgio) yra potencialus naujas augalas. Išfrezavę asiuklių lauką, jūs juos ne sunaikinsite, o padauginsite tūkstančius kartų.

Tai kantrybės reikalaujantis, bet veiksmingas būdas ekologiniuose ūkiuose. Esmė paprasta: neleisti augalui vykdyti fotosintezės. Be fotosintezės augalas negali gaminti maisto medžiagų ir yra priverstas naudoti šaknyse sukauptus rezervus. Nelaukite, kol jie užaugs dideli. Tai reikia daryti nuosekliai visą sezoną.

Jei turite plotą, kurį galite „paaukoti“ metams ar dvejiems, uždenkite jį stora, šviesai nelaidžia juoda plėvele arba geotekstile. Be saulės šviesos asiukliai žus. Tačiau, atsižvelgiant į jų gyvybingumą, plėvelę laikyti reikia bent du sezonus.

Senovės patarlė sako: „Ravėk, kol nesimato“. Tai reiškia, kad geriausia piktžoles naikinti siūlo stadijoje, kai jos dar tik dygsta. Tam puikiai tinka įvairūs kauptukai ar plokščiapjovės. Judindami viršutinį dirvos sluoksnį saulėtą dieną, jūs išjudinate mažus daigelius, ir saulė juos akimirksniu išdžiovina. Svarbu: nejudinkite dirvos per giliai!

Tuščia žemė gamtoje yra anomalija. Jei nuėmėte ankstyvųjų ridikėlių derlių ir nieko nesodinate, ten augs piktžolės. Užbėkite įvykiams už akių - sėkite sideratus (garstyčias, facelijas, vikius).

Strategija Nr. 3: Cheminis asiuklių naikinimas

Cheminis asiuklių naikinimas yra kraštutinė priemonė, tačiau kartais ji neišvengiama, ypač dideliuose plotuose ar vejoje. Daugelis sodininkų nusivilia, nupurškę asiuklius glifosato pagrindu pagamintais herbicidais. Priežastis - tirpalas tiesiog nuteka.

• Mechaninis pažeidimas: Prieš purkšdami, pereikite per asiuklius su lenta, grėbliu ar tiesiog pamindžiokite, kad stiebai šiek tiek lūžtų ir susispaustų.
• Koncentracija ir laikas: Asiukliai jautriausi chemikalams vėlyvą vasarą arba rudenį, kai maisto medžiagos pradeda judėti iš lapų atgal į šaknis.

Jei asiukliai okupavo veją, bendro veikimo herbicidai (kaip glifosatas) netinka, nes sunaikins ir žolę. Tokiu atveju ieškokite herbicidų, skirtų plačialapėms piktžolėms naikinti (veikliosios medžiagos MCPA, 2,4-D ir kt.). Nors asiuklis nėra plačialapis (jis sporinis augalas), didesnės koncentracijos selektyvūs herbicidai, naudojami kartu su lipikliais, gali smarkiai pristabdyti jų augimą.

Mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad norint iš dirvos išnaikinti asiuklius, reikia nuėmus derlių ant dar augančių asiūklių išpurkšti vieną iš šių herbicidų mišinių:

Purkšti herbicidais geriausiai iki rugsėjo 25 dienos. Maždaug po 2 savaičių, piktžolėms parudavus, dirva suariama visu armens gyliu (20-27 cm).

Svarbu: Visi pesticidai privalo būti naudojami vadovaujantis registruotų augalų apsaugos produktų etiketėse nurodytais reikalavimais.

Naminės priemonės ir mitai

Internete gausu patarimų apie stebuklingas namines priemones. Tai dažnai rekomenduojama kaip „ekologiška“ alternatyva.

• Didelės koncentracijos actas (ne maistinis 9%, o techninis) iš tiesų gali nudeginti antžeminę asiuklio dalį. Tačiau jis neveikia sistemiškai - šaknys lieka sveikos. Be to, actas ir druska kenkia dirvožemio mikroflorai ir kitiems augalams, o druska dirvoje išlieka labai ilgai, gadindama jos struktūrą (vadinamas dirvos įdruskėjimas).
• Yra teorija, kad asiukliai nemėgsta didelio azoto kiekio. Iš dalies tai tiesa - vešli kultūrinių augalų vegetacija stelbia asiuklius.
• Daržininkų forumuose sklando receptas: purkšti piktžoles praskiestu spiritu, kad jos „išprotėtų“ ir sudygtų ne laiku, o tada jas sunaikinti šalna ar mechaniškai.

Tarp plytelių augančias piktžoles galima naikinti verdančiu vandeniu. Tai paprasta, ekologiška ir pigu.

Prevencija - geriausias kovos būdas

Sėkmingas asiuklių naikinimas baigiasi prevencija.

• Nuolatinis pH stebėjimas: Kas 2-3 metus atlikite dirvožemio tyrimą.
• Kompostavimo higiena: Niekada nemeskite asiuklių šaknų ar subrendusių augalų su sporomis į komposto dėžę. Dauguma mėgėjiškų komposto dėžių nepasiekia pakankamai aukštos temperatūros, kad sunaikintų gyvybingus asiuklių likučius.
• Sėjos rotacija: Neleiskite žemei stovėti tuščiai. Jei nuėmėte derlių, sėkite sideratus.
• Mulčiavimas: Tai pati efektyviausia prevencinė priemonė. Piktžolėms, kaip ir kitiems augalams, reikia šviesos. Padengę tarpueilius 5-10 cm storio mulčio sluoksniu (šienu, šiaudais, nupjauta žole, medžio drožlėmis ar kompostu), jūs tiesiogiai užblokuojate šviesą. Tie keli daigai, kurie prasikals pro mulčią, bus silpni ir lengvai išraunami.

Dirvinio asiuklio ciklas ir veiksmų laikas

Kovodami su asiukliais, turite žinoti, kad pavasarį ir vasarą jie atrodo skirtingai.

• Pavasariniai ūgliai (Sporifikuojantys): Anksti pavasarį iš žemės išlenda rudi, sultingi stiebai su „korėta“ viršūne. Jie neprimena tų žalių eglučių. Jų vienintelė funkcija - išbarstyti sporas ir padauginti augalą. Būtina juos sunaikinti nedelsiant, kol sporos nepasklido vėjyje.
• Vasariniiai ūgliai (Vegetatyviniai): Tai mums įprastos žalios „eglutės“. Jos atsiranda vėliau ir jų tikslas - kaupti maisto medžiagas šaknyse.

Apibendrinant, sėkmingas asiuklių naikinimas reikalauja integruoto požiūrio:

• Pavasaris: Stebėkite ir nedelsdami šalinkite rudus sporinius ūglius.
• Vasarą: Nuolat alinkite augalus - pjaudami ar kapodami žaliuosius ūglius. Sėkite sideratus tuščiuose plotuose.
• Ruduo: Atlikite pagrindinį dirvos kalkinimą (dolomitmilčiais ar kalkėmis).

Kova su asiukliais nėra sprintas. Tai maratonas. Tačiau, pakeitę žaidimo taisykles (dirvos sąlygas) ir nuosekliai alindami priešininką, jūs tikrai galite laimėti šį karą.

Dirvinio asiuklio nauda

Nors dirvinis asiuklis laikomas piktžole, jis turi ir naudingų savybių. Augdami asiūkliai šaknimis ištraukia į dirvos paviršių mineralines medžiagas, kurių laukia kiti augalai. Dirviniuose asiūkliuose yra kobalto, kalcio, silicio dioksido - medžiagų, kurios padeda veiksmingai kovoti su įvairių formų miltlige ir kitomis grybelinėmis ligomis. Asiuklių nuovirą galima naudoti kaip vieną geriausių natūralių fungicidų. Dėl didelio silicio kiekio, purškiant pomidorus, agurkus ar rožes asiuklių nuoviru, sustiprinamos augalų ląstelių sienelės.

tags: #dirvinis #asiuklis #naikinimas #herbicidais

Populiarūs įrašai:

• Vaikų mitybos ypatumai
• Kaip naudoti dekoratyvinį mulčią
• Gervuogių nauda sveikatai
• Tradicinis silkės patiekalas
• Grėblių ir vartytuvų technologijos