Dirvožemio derlingumo didinimo metodai
Dirvožemio derlingumas yra esminis veiksnys, lemiantis žemės ūkio produktyvumą, augalų dekoratyvumą ir ekonominę naudą. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių svarbiausias - dirvožemio organinė medžiaga, dar vadinama humusu. Humusas sudaro apie 90 % visų organinių medžiagų dirvožemyje ir yra nepakeičiamas maistinių medžiagų šaltinis augalams. Jo kiekis ir kokybė tiesiogiai lemia dirvožemio derlingumą, jo gebėjimą mažinti sunkių dirvų rišlumą ir didinti lengvų dirvų vandens bei oro pralaidumą.
Organinės medžiagos ir humuso vaidmuo
Organinę dirvožemio dalį sudaro pūvančios augalų liekanos, gyvi ir negyvi mikroorganizmai bei humusas. Humuse yra nesuirusių organinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, organinių rūgščių, ir specifinių humusinių medžiagų, tarp kurių svarbiausios - humino ir fulvo rūgštys. Jų santykis yra vienas iš pagrindinių dirvožemio derlingumo rodiklių. Lietuvos dirvožemiuose vidutiniškai randama 2-4 % humuso. Humusas ne tik aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio fizikines savybes, didina jo atsparumą fizinei ir biologinei degradacijai.
Dirvožemio organinės medžiagos šaltiniai yra augalinės ir gyvūnų liekanos, gyvi mikroorganizmai. Mikroorganizmai „šviežias“ augalines liekanas paverčia organine medžiaga. Šis ardymo procesas priklauso nuo C:N santykio (anglies ir azoto santykio). Iki žydėjimo tarpsnio į dirvožemį įterpta augalija ar augalinės liekanos, turinčios palankų C:N santykį (7-10 dalių C tenka 1 daliai N), veikia kaip ilgalaikės trąšos ir yra pagrindinis augalų maisto medžiagų išteklius. Subrendusių augalų liekanos, turinčios platesnį C:N santykį (>25:1), ilgainiui sudaro pagrindinę humuso dalį.
Dirvožemio derlingumo didinimo metodai
Siekiant palaikyti ir didinti dirvožemio derlingumą, taikomi įvairūs metodai, apimantys organinės medžiagos didinimą, tinkamą tręšimą ir dirvos struktūros gerinimą.
Organinės medžiagos didinimas
Humuso kiekis dirvožemyje palaikomas ir didinamas naudojant įvairias dirvos gerinimo medžiagas:
- Kompostai
- Durpės
- Biohumusas
- Mėšlas: svarbiausia organinė trąša, kurios 4-10 % dirvožemyje virsta humusu. Geriausias yra kraikinis mėšlas, kurio vertė priklauso nuo kraiko kiekio, gyvulių rūšies, amžiaus ir pašarų sudėties.
- Sapropelis: skystos drebučių pavidalo medžiagos, susidariusios ežerų dugne.
Taip pat svarbu sėti sideralinius augalus (žaliąsias trąšas) ir praturtinti dirvožemį dirvos gerintojais bei aktyvatoriais, tokiais kaip humininių ir fulvinių rūgščių koncentratai, probiotikai.
Šiaudų įterpimas į dirvožemį yra viena iš priemonių organinės medžiagos kiekiui didinti, ypač augalininkystės ūkiuose. Kitas efektyvus organinės medžiagos šaltinis - tarpiniai pasėliai. Anksti nuimtų javų ražienoje su smulkintais šiaudais auginami tarpiniai pasėliai (pvz., baltoji garstyčia) žaliajai trąšai. Per žiemą paliktas tarpinių pasėlių augalinis biomasė sumažina azoto išsiplovimą rudenį-pavasarį, o pavasarį mikroorganizmai išlaisvina jį augalams. Tarpiniai augalai taip pat stabdo piktžolių augimą, silpnina jų šaknų sistemą ir gerina fitosanitarinį foną.
Tinkamas tręšimas
Tręšimas yra vienas iš efektyviausių derlingumą lemiančių veiksnių. Augalų auginimo sėkmė priklauso nuo dirvožemyje esančių ir su trąšomis gaunamų mitybinių medžiagų. Mokslas nustatė, kad augalams reikia apie 20 būtinų medžiagų.
Pirmasis žingsnis organizuojant tręšimą - dirvožemio tyrimai. Antrasis žingsnis - apsispręsti dėl tręšimo priemonių: mineralinių, organinių trąšų ir, esant poreikiui, meliorantų.
- Organinės trąšos: augalų mitybiniai elementai jose yra organinėse medžiagose, kurias augalai negali tiesiogiai pasisavinti. Dirvožemio mikroorganizmai jas suskaido į paprastus mineralinius junginius. Dėl to organinės trąšos veikia silpniau, bet ilgiau nei mineralinės. Jos vertingos tuo, kad jose dažniausiai būna visų augalams reikalingų mitybinių medžiagų, didina humuso kiekį ir turi didesnę ekologinę reikšmę.
- Mineralinės trąšos: Vengti ar „bijoti“ mineralinių trąšų nereikėtų. Jos yra būtinos optimaliam augalų augimui ir vystymuisi.
Harmoningas meliorantų, organinių ir mineralinių trąšų derinys yra būtinas. Renkantis trąšas, reikėtų atsižvelgti į dirvos ypatybes: šarminėms dirvoms reikalingos rūgščios trąšos, o rūgščias dirvas turėtų praturtinti neutralios ar šarminės trąšos.
Dirvos nurūgštinimui naudojami meliorantai: klintmilčiai, gesintos kalkės, kreida, dolomitmilčiai, kalktrąšė, opokos miltai.
Trečias žingsnis - apsispręsti dėl tręšimo technologijos (tręšimo normų, laiko, būdo). Rekomenduojama laikytis nustatytų tręšimo normų, atsižvelgiant į planuojamų auginti augalų poreikį. Maksimalaus derliaus siekimas ne visada naudingas dėl didesnių investicijų ir aplinkosauginių rizikų.
Pagrindinis tręšimas - trąšų įterpimas iš anksto, atliekamas rudeninio arimo arba pavasarinio žemės dirbimo metu. Fosforo ir kalio trąšos įterpiamos rudenį arba pavasarį, o azoto trąšomis tręšiama tik pavasarį. Prie pagrindinio tręšimo galima priskirti ir priešsėjinį tręšimą.
Tręšiamieji produktai, pavyzdžiui, fitohormonai, yra svarbūs persodinant augalus, didina sėklų dygimo ir augimo energiją, skatina šaknų sistemos vystymąsi ir stiprina augalų atsparumą stresams.
Dirvos struktūros ir fizinių savybių gerinimas
Tinkamai suformuota armens (ariamos dirvos sluoksnis) struktūra ir panaudoti dirvos papildai, pavyzdžiui, agrovermikulitas, įgėrio granulės, gerina dirvožemio mechanines ir fizines ypatybes. Svarbu palaikyti dirvožemio oro ir drėgmės santykį. Medžiagos, tokios kaip agroperlitas, agrovermikulitas, ceolitas, bentonitas, keramzitas ir lavos gabalėliai, padeda sureguliuoti oro ir drėgmės balansą dirvoje, didina oro pralaidumą ir aprūpinimą drėgme.
Įgėrio sorbentai - ilgalaikio veikimo granulės, kurios sugeria, kaupia ir aprūpina augalus drėgme jiems prireikus. Sumaišius jas su gruntu, padidėja augalams prieinamas vandens kiekis.
Humatai - augimo reguliatoriai, skatinantys augalų augimą, apsaugantys nuo stresų, didinantys imunines savybes ir atsparumą aplinkos poveikiams.
Mikrobiologiniai tirpalai ir probiotinių mikroorganizmų koncentratai, pagaminti iš organinės medžiagos, fitocidinių augalų, pieno bakterijų, mielių, cukraus ir mineralinių priedų, skatina naudingų mikroorganizmų augimą ir pagerina dirvožemio kokybę.
Grybienos (mikorizės) panaudojimas - abipusiai naudingas ryšys tarp augalų ir dirvos grybų. Tai užtikrina kritiškai svarbų ryšį tarp augalo šaknų ir dirvožemio, padidina mitybinių medžiagų įsisavinimo gebą, pagerina vandens apykaitą ir atsparumą aplinkos sąlygoms.
Dirvos kalkinimas yra efektyvi rūgščių dirvų gerinimo priemonė, kuri taip pat garantuoja tręšimo efektyvumą. Naudojamos kalkės, kreida, dolomitmilčiai arba pelenai.
Svarbu vengti per gilaus dirvos sukaso ir purenimo, kad išliktų natūralios dirvos vėdinimo ir drėkinimo sistemos. Geriausia suarti žemę rudenį, o pavasarį išpurenti tik iki 2-3 cm.
Dirvožemio kokybės rodikliai ir problemos
Dirvožemio kokybę atspindi įvairūs rodikliai:
- Dirvožemio organinė medžiaga (DOM)
- pH (rūgštingumas)
- Mitybos elementų kiekis (azotas, fosforas, kalis)
- Dirvožemio struktūra ir jos patvarumas
- Tankis, suspaudimas, infiltracija
- Elektrinis laidumas
- Dirvožemio kvėpavimas
- Sliekų gausumas
- Biologinė įvairovė
Lietuvoje dirvožemio derlingumo problemos apima:
- Humuso atsargų mažėjimą
- Dirvožemio rūgštėjimą
- Melioracijos įrenginių netinkamą priežiūrą
- Dirvožemių eroziją (vėjo ir vandens)
- Pesticidų vartojimo didėjimą
- Dirvožemio suspaudimą
- Klimato kaitos poveikį (ekstremalios oro sąlygos, sausros, potvyniai)
- Intensyvų arimą ir besaikį cheminių medžiagų naudojimą
Minėtos problemos ypač aktualios intensyvias technologijas taikančiuose ūkiuose. Mokslininkai aktyviai tiria šias problemas ir siūlo pažangius diagnostikos metodus, moksliškai pagrįstus tręšimo, kalkinimo, sėjomainos ir antierozinių dirvožemį tausojančių priemonių planus.
Tvarus dirvožemio valdymas
Tvarus dirvožemio valdymas yra būtinas siekiant užtikrinti jo derlingumą ateities kartoms. Tai apima organinės medžiagos nuostolių mažinimą ir jos įnašo didinimą, palaikant teigiamą organinės medžiagos balansą. Taip pat svarbu atsižvelgti į dirvožemio kaip vertingo ištekliaus trapumą ir nuolat jį gerinti, suteikiant maistinių medžiagų, užtikrinant kenkėjų ir patogenų apsaugą bei skatinant augimo faktorių gamybą.
Sveikas dirvožemis ne tik aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis, bet ir padeda sušvelninti klimato kaitą, veikia kaip anglies absorbentas, kaupdamas didelius kiekius anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
tags: #dirvozemio #derlingumui #didinti