Sisteminio veikimo fungicidai ir jų vaidmuo augalų apsaugoje
Skirtingi fungicidai pasižymi unikaliais veiksmo mechanizmais, kurie leidžia maksimaliai padidinti jų efektyvumą ir išvengti pakartotinio užteršimo. Tai ne tik visiškai apsaugo vandens kokybę, bet ir suteikia įmonėms didžiausią naudą. Supraskime fungicidų ir algaecidų klasifikaciją ir jų poveikį.
Neoksidacinių fungicidų veikimo mechanizmai
Neoksidaciniai fungicidai veikia specifines mikroorganizmo dalis kaip toksinis agentas, taip sunaikindami ląsteles ar jų gyvybiškai svarbias dalis, pasiekdami baktericidinį tikslą.
1. Chlorfenoliai
Pavyzdžiai: Dichlorfenolis ir pentachlorfenolis. Sterilizavimo mechanizmas: chlorfenolio junginiai gali būti adsorbuojami ant mikroorganizmų ląstelių sienelės, o vėliau prasiskverbia į ląstelės struktūrą, sudarydami koloidinį tirpalą ląstelėje. Tai sukelia baltymo koaguliaciją ir taip sunaikina bakterijas.
2. Ketvirtinės amonio druskos
Ketvirtinės amonio druskos yra katijoninės paviršiaus aktyviosios medžiagos. Dėl vandenyje tirpių grupių, esančių jų hidrofobinėse grandinėse, pagerėja ketvirtinių amonio druskų dispersija vandenyje, padidėja paviršiaus aktyvumas ir veiksmingumas kaip baktericidams ir algaecidams. Bakterijų organizme jos slopina kvėpavimą ir glikolizę. Ketvirtinės amonio druskos taip pat gali denatūruoti baltymus, leisdamos chloro ir fosforo junginiams ištekėti iš ląstelių, sukeldamos ląstelių mirtį.
3. Ketvirtinės fosfono druskos
Šios druskos veikia daugiausia per aktyviąją heterociklinio žiedo dalį, pavyzdžiui, jungdamasi su N, H, O ir DNR bazėmis bakterijų baltymuose, sudarydamos deguonies jungtį, kuri adsorbuojama ląstelėje. Taip yra ardoma ląstelės DNR struktūra, sutrikdomas DNR dauginimosi gebėjimas ir sukeliama ląstelių mirtis.
4. Heterocikliniai junginiai
Tai organiniai sieros junginiai ir organiniai amino junginiai. Jų veikimas daugiausia susijęs su aktyviąja heterociklinio žiedo dalimi, kuri jungiasi su N, H, O ir DNR bazėmis bakterijų baltymuose, sudarydama deguonies jungtį. Ši jungtis adsorbuojama ląstelėse, ardo DNR struktūrą, todėl DNR praranda gebėjimą daugintis, kas lemia ląstelės mirtį.
5. Organiniai aldehidai
Pavyzdžiai: glutaraldehidas (50% arba 25% koncentracijos gatavame produkte). Aldehidų grupė pasižymi baktericidiniu poveikiu: aldehidų grupės deguonis yra neigiamai įkrautas, o anglis - teigiamai.
Fungicidų sisteminis veikimas augalo viduje
Fungicidai yra esminė augalų apsaugos priemonė, skirta kovoti su grybelinėmis ligomis. Jų veikimo pobūdis priklauso nuo veikliosios medžiagos ir gali būti skirstomas į kelias pagrindines grupes pagal tai, kaip jie patenka į augalą ir kaip jame pasiskirsto.
Veikimo pobūdis ir pasiskirstymas augale
Fungicidai gali būti skirstomi į tris pagrindines grupes pagal jų pasiskirstymą augale:
1. Kontaktiniai fungicidai
Šie fungicidai purškimo metu patenka ant augalų lapų paviršiaus, tačiau neprasiskverbia į gilesnius lapo audinius. Jie veikia kaip apsauginė plėvelė, neleidžianti ligą sukeliančiam grybui prasiskverbti į augalo audinius. Todėl jie efektyviausi naudojami profilaktiškai, iki augalo užsikrėtimo. Kontaktiniai fungicidai nepereina į naujai po purškimo priaugančias augalo dalis ir gali būti nuplaunami lietaus ar nuodingi dėl saulės šviesos. Tačiau kai kurie naujesni formulavimai, dėl paviršiaus aktyviųjų medžiagų ir kitų priedų, yra mažiau jautrūs aplinkos poveikiui.
2. Translaminariniai (lokaliai sisteminiai) fungicidai
Patekę ant augalo, šie fungicidai įsiskverbia į apipurkšto lapo audinius ir pasiskirsto lokaliai. Pavyzdžiui, jie gali prasiskverbti iš viršutinės lapo pusės į apatinę. Tačiau, jei purškimo metu nebuvo apipurkštos visos augalo dalys, jos lieka neapsaugotos, kaip ir naujai priauganti lapija.
3. Sisteminiams fungicidams
Sisteminiams fungicidams patekus ant augalo, jie prasiskverbia į augalo audinius ir yra pernešami su sultimis į naujai priaugančias augalo dalis, dažniausiai nuo apatinės dalies į viršų. Dėl šios savybės sisteminiai fungicidai paprastai naudojami aktyviu augalo augimo periodu. Jie yra veiksmingi ne tik prieš užsikrėtimą, bet ir jo pradžioje, taip pat gali naikinti jau esančią infekciją augalo viduje. Dauguma javams registruotų fungicidų yra sisteminio poveikio. Jų veikimo trukmė mažiau priklauso nuo oro sąlygų, palyginti su kontaktiniais.
Fungicidų klasifikacija pagal poveikį patogenui
Pagal poveikį ligas sukeliantiems patogeniniams grybams, fungicidai skirstomi į:
Apsauginio poveikio fungicidai
Šie fungicidai neleidžia sporoms sudygti ir grybui prasiskverbti į augalo audinius. Jie naudojami iki numanomo augalo užsikrėtimo ligos sukėlėju pradžios, kuomet augalas yra visiškai sveikas. Jei grybas jau įsiskverbė į augalą, apsauginio poveikio fungicidų veiksmingumas sumažėja.
Gydomojo poveikio fungicidai
Šie fungicidai prasiskverbia į augalą ir slopina ar net sustabdo patogeninių grybų augimą augalo audiniuose. Kai kurios veikliosios medžiagos efektyviai sustabdo grybo vystymąsi iš karto po užsikrėtimo (24-96 val. laikotarpiu), net jei ligos požymiai dar nematomi. Kiti fungicidai pasižymi antisporuliaciniu gydomuoju poveikiu, ribodami ligos sukėlėjo dauginimąsi ir taip sulėtindami ligos vystymąsi, net kai ligos požymiai jau matomi plika akimi. Dauguma veikliųjų medžiagų pasižymi apsauginiu bei gydomuoju poveikiu užsikrėtimo pradžioje, tačiau gydomųjų savybių, veikiant jau prasidėjus sporų dauginimuisi, turi mažiau.
Naujausios fungicidų tendencijos ir inovacijos
Žemės ūkyje nuolat ieškoma efektyvesnių ir saugesnių sprendimų augalų apsaugai. Įmonės investuoja į naujų produktų kūrimą, siekdamos spręsti kylančius iššūkius, tokius kaip piktžolių ir patogenų atsparumas, klimato kaitos padariniai ir augančios gamybos sąnaudos.
Nauji „Bayer“ produktai ir jų privalumai
Įmonė „Bayer“ pristato inovatyvius sprendimus, tarp kurių - nauji fungicidai Delaro forte ir Cayunis, skirti javų pasėliams. Šie produktai išsiskiria tuo, kad kiekvieną jų sudaro net po 3 skirtingo veikimo veikliąsias medžiagas, kas mažina atsparumo išsivystymo riziką ir užtikrina geresnį grybinių ligų naikinimo efektyvumą.
- Delaro forte: sudarytas iš protiokonazolo, spiroksamino ir trifloksistrobino. Šios veikliosios medžiagos papildo viena kitą, pasižymi apsauginiu ir gydomuoju poveikiu, veikia patogenus skirtingai, taip mažindamos atsparumo riziką. Rekomenduojama naudoti profilaktiškai, prieš pasirodant ligų požymiams, tačiau teigiamų rezultatų pasiekiama ir panaudojus tik pradėjus plisti ligai.
- Cayunis: sudarytas iš trifloksistrobino, spiroksamino ir biksafeno. Rekomenduojama naudoti kartu su fungicidu Glacis (protiokonazolas), sudarant 4 skirtingo veikimo mechanizmo veikliųjų medžiagų mišinį, kuris užtikrina labai efektyvią patogenų kontrolę.
Trifloksistrobinas, nauja veiklioji medžiaga javams, juda translaminariniu būdu, pasižymi stipriu žalinimo efektu, stiprina augalo fiziologiją ir skatina didesnius derliaus priedus. Protiokonazolas ir spiroksaminas veikia sistemiškai, tolygiai pasiskirstydami po visą augalą. Protiokonazolas, veikdamas kartu su spiroksaminu, yra iki 30% efektyvesnis.
Kiti svarbūs fungicidų tipai ir jų panaudojimas
Be naujausių produktų, rinkoje yra ir kitų svarbių fungicidų grupių:
- Benzimidazolai (pvz., karbendazimas, tiofanatas): efektyvūs, sisteminiai, plataus spektro, veiksmingi prieš daugelį ligų, išskyrus ovomicetes ir bakterijas. Mechanizmas: trikdo grybelio tubulino polimerizaciją.
- Benzamidai (pvz., metalaksilas): didelis efektyvumas, sisteminis įsisavinimas, pasižymi ypatingu poveikiu oomicetams. Mechanizmas: slopina RNR polimerazės I aktyvumą.
- Azoliniai fungicidai (triazolai, imidazolai) (pvz., tebukonazolas, difenokonazolas, protiokonazolas): sisteminiai, plataus spektro, ilgai veikiantys. Mechanizmas: slopina ergoziolio biosintezę.
- Metoksiakrilatai (QoIs) (pvz., piraklostrobinas, azoksistrobinas): platus spektras, didelis efektyvumas, draugiški aplinkai. Mechanizmas: slopina mitochondrijų kvėpavimą.
- Karboksirūgšties amido fungicidai (CAA) (pvz., dimetomorfas, flumorfas): didelis efektyvumas prieš oomicetines ligas, ypač veiksmingi prieš atsparias ligas. Mechanizmas: slopina celiuliozės sintezę.
- Sukcinato dehidrogenazės inhibitoriai (SDHI) (pvz., boskalidas, fluopiramas): apsauginis ir gydomasis poveikis, svarbūs kovojant su įvairiomis grybelinėmis ligomis. Mechanizmas: veikia elektronų transportavimo komplekso II ubichinono surišimo vietą.
- Oksisterolį-rišančių baltymų inhibitoriai (OSBPI) (pvz., flutiazopiridonas): didelis efektyvumas prieš oomicetų ligas, ypač veiksmingi prieš atsparias ligas. Mechanizmas: slopina normalų patogeninių bakterijų augimą.
Pagal poveikį augalų apsaugos produktų veislės skirstomos į:
- Kontaktinio veikimo: veikia tiesiogiai su augalu ar kenkėju susilietus.
- Vidinio veikimo: patenka į organizmą per virškinimo traktą.
- Sisteminio veikimo: įsiskverbia į augalą ir pasiskirsto su sultimis.
- Translaminarinio veikimo: pasiskirstymas augale ribotas, įsiskverbia į lapo audinius.
Renkantis fungicidus, svarbu atsižvelgti į pasėlių būklę, ligų požymius, augalo vystymosi tarpsnį ir gamintojo rekomendacijas.
tags: #fungicidu #sisteminis #veikimas #augalo #viduje