Graikinių riešutmedžių auginimas: nuo sėjos iki derliaus
Graikinis riešutmedis (Juglans regia) - tai vertingas, ilgaamžis medis, žavintis ne tik gausiu derliumi, bet ir estetiška išvaizda. Jo vaisiai, graikiniai riešutai, vertinami dėl turtingos maistinės sudėties, o pats medis suteikia pavėsį ir puošia aplinką. Šis medis gali gyvuoti ir derėti šimtus metų, tapdamas tikru šeimos palikimu.
Graikinio riešutmedžio vertė ir nauda
Graikiniai riešutai - tai ne tik skanus, bet ir itin maistingas produktas. Juose gausu omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų, magnio, cinko ir vitamino E. Reguliarus graikinių riešutų vartojimas padeda palaikyti širdies veiklą, mažinti cholesterolio kiekį, gerinti smegenų funkcijas ir stiprinti imuninę sistemą.
Be vaisių, naudos teikia ir kitos medžio dalys. Lapuose ir žievėje esantis juglonas pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir liaudies medicinoje tradiciškai naudojamas odos bei virškinimo problemoms gydyti.
Estetine prasme graikinis riešutmedis yra didingas medis su plačia laja, gebantis užaugti iki 8-12 metrų aukščio ir suteikti malonų pavėsį.
Augimo ypatumai ir derėjimo pradžia
Jauname amžiuje graikinis riešutmedis auga gana lėtai, metinis prieaugis siekia apie 30-40 cm. Tačiau laikui bėgant medis įgauna spartesnį augimo tempą.
Derėti pradeda maždaug po 7-10 metų. Skiepytos veislės gali pradėti duoti derlių anksčiau, jau po 3 metų. Vidutinio amžiaus medis (20-30 metų) gali kasmet duoti nuo 15-30 kg iki 40-60 kg riešutų, priklausomai nuo sąlygų.
Riešutai subręsta rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje ir nukrenta patys - tereikia juos surinkti.
Vieta graikiniam riešutmedžiui
Nors graikinis riešutmedis mėgsta saulę ir šilumą, pietinėje sklypo dalyje jo geriau nesodinti, kadangi jis gali užstoti mažesnius augalus. Rekomenduojama rinktis šiaurinę sklypo dalį.
Medis jautrus šiaurės ir rytų vėjams, todėl verta jį sodinti apsaugotoje vietoje - prie pastato pietinės sienos, už gyvatvorės ar kalvos, blokuojančios šaltus vėjus.
Siekiant užtikrinti tinkamą vainiko ir šaknų vystymąsi, graikinį riešutmedį rekomenduojama sodinti ne arčiau kaip 6-8 metrus nuo pastatų, kitų medžių ar aukštų tvorų. Tokios sąlygos garantuoja gerą apšvietimą, šilumos kaupimąsi dirvoje ir spartesnį augimą.
Riešutmedis nemėgsta šešėlio - jei sodinamas arti kitų medžių, jo augimas ir derėjimas bus silpnas arba jo visai nebus.
Dirvožemis graikiniam riešutui
Graikiniam riešutmedžiui būtina parinkti tinkamą dirvožemį ir kruopščiai paruošti sodinimo vietą. Nuo to tiesiogiai priklauso medžio augimo tempas, atsparumas ir derėjimas.
Šiam medžiui reikalingas giliai purenamas, neužmirkstantis, pakankamai derlingas ir struktūriškai stabilus dirvožemis. Geriausiai tinka vidutinio sunkumo priemolis arba lengvas priesmėlis.
Dirvožemis turi būti laidus vandeniui, tačiau gebėti išlaikyti drėgmę vegetacijos metu, kad medis nepatirtų sausros streso.
Netinkami yra molingi, sunkūs, užmirkstantys, rūgštūs dirvožemiai arba tie, kuriuose yra perteklius organinių medžiagų. Taip pat reikėtų vengti žemumų, kuriose kaupiasi šaltas oras ir vanduo.
Gruntinis vanduo neturėtų būti arčiau kaip 1,5-2 metrai nuo paviršiaus, nes priešingu atveju šaknys gali pradėti dūsti ir medis gali žūti.
Dirvožemio pH ir kalkinimas
Riešutmedis jautrus dirvožemio rūgštingumui. Optimali pH reikšmė jam yra nuo 6,5 iki 7,5 (neutralus arba silpnai šarminis dirvožemis).
Jei vietovėje vyrauja rūgštesnės dirvos (pH žemesnis nei 6), būtina jas kalkinti, naudojant dolomito miltus ar kitus kalkinimo produktus. Kalkinimas atliekamas ne vėliau kaip 2-3 mėnesiai prieš sodinimą, kad medžiagos spėtų įsigerti į dirvožemį.
Šaknų sistemos formavimas
Kai kurie augintojai, sodindami riešutmedžius sunkesnėje dirvoje, naudoja mechaninį barjerą duobės apačioje (pvz., geotekstilės sluoksnį ar tankų plastikinių grotelių tinklą). Tai daroma siekiant sulaikyti kamieninės šaknies augimą gilyn ir paskatinti horizontalių šaknų plėtrą, taip formuojant stabilesnį šaknų tinklą.
Visgi, jei dirva gili, gerai struktūruota ir nėra pavojaus užmirkimui, toks barjeras nebūtinas - medis natūraliai susiformuos subalansuotą šaknyną.
Tinkamai parinkus ir paruošus sodinimo vietą, graikinis riešutmedis greičiau įsišaknija, stabiliau auga ir anksčiau pradeda derėti, tampa atsparesnis sausroms.
Graikinio riešutmedžio sodinimas
Graikinio riešutmedžio sodinimas Lietuvoje reikalauja strateginio požiūrio į sodinuko kilmę, sodinimo laiką ir technologiją.
Sodinuko pasirinkimas
Atkreipkite dėmesį į sodinuko atsparumą šalčiui ir vegetacijos pradžios laiką, kad išvengtumėte vėlyvų pavasario šalnų pažeidimų.
- Skiepyti riešutmedžiai - populiariausias pasirinkimas, užtikrinantis greitesnį derėjimą ir žinomas veislės savybes. Jie pradeda derėti 4-6 metais anksčiau nei neskiepyti augalai. Skiepytų sodinukų šaknims būtina skirti daugiau dėmesio pirmaisiais metais. Rinkitės sodinukus, užaugintus iš šalčiui atsparių sėklų ar įskiepių (pvz., veislės ‘Geisenheim 26’, ‘Resovia’, ‘Broadview’), tinkamų Šiaurės ir Rytų Europos sąlygoms.
- Iš sėklų išauginti graikiniai riešutai - ekonomiškai patrauklus, bet ilgesnio ciklo sprendimas. Sėklos sėjamos tiesiai į dirvą rudenį arba stratifikuojamos ir sėjamos pavasarį. Dažnai prarandamos veislinės savybės.
Sodinimo laikas
- Sodinukai konteineriuose (su žemės gumuliu) - galima sodinti visą sezoną, nuo balandžio pabaigos iki spalio pradžios, vengiant didelių karščių ar sausros.
- Sodinukai su atviromis šaknimis - sodinami pavasarį (balandžio pradžioje-viduryje) arba rudenį (rugsėjo pabaigoje-spalio viduryje), kai medis dar arba jau neturi lapų. Svarbu, kad šaknys nebūtų ilgai veikiamos oro, o po pasodinimo būtina gerai palaistyti.
Paruošimas ir sodinimo technologija
Sodinimo duobė turėtų būti apie 60-80 cm gylio ir 80-100 cm pločio. Iškasus duobę, atskirkite viršutinį derlingą sluoksnį nuo gilesnio grunto.
Užpildui naudokite viršutinį sluoksnį, įmaišydami komposto arba gerai perpuvusio mėšlo (apie 10-15 litrų vienam medeliui). Galima pridėti kaulamilčių, medžio pelenų arba dolomito miltų, jei reikia pakelti pH.
Svarbu: šviežias mėšlas neturi liestis su medelio šaknimis, nes gali jas nudeginti.
Sodinukas statomas taip, kad šaknys laisvai išsiskleistų, o skiepijimo vieta liktų 3-5 cm virš dirvos paviršiaus.
Užpildžius duobę, žemė lengvai suplūkta, o medis gerai palaistomas (apie 15-20 litrų vandens).
Aplink kamieną rekomenduojama mulčiuoti žieve, šiaudais ar kompostu - tai išlaiko drėgmę ir apsaugo nuo piktžolių.
Jei sodinukas plonas, jis parišamas prie kuolo, kad vėjas neišverstų.
Tinkami atstumai tarp medžių
Graikmedžiai auga plačia laja, todėl reikia palikti didelį atstumą tarp medžių - ne mažiau kaip 8-10 metrų. Jei sodinami palei pastatą, nuo sienos turėtų būti bent 5-6 metrai.
Netoli augantys kiti medžiai ar krūmai neturėtų užstoti saulės - riešutmedis jautrus šešėliui, o tai stipriai sumažina derlių.
Graikinio riešutmedžio priežiūra
Priežiūra pirmaisiais metais po pasodinimo yra itin svarbi sėkmingam medžio įsitvirtinimui, šaknų sistemos formavimuisi ir augimui. Vėliau priežiūra tampa lengvesnė ir labiau sezoninė.
Laistymas
Pasodinus riešutmedį, būtina jį gausiai palaistyti (apie 15-20 litrų vandens). Per pirmuosius metus laistoma reguliariai, ypač jei vasara sausa - kartą per savaitę, palaistant 10-15 litrų. Medis neturėtų kentėti nuo perdžiūvimo.
Rudenį laistymas palaipsniui mažinamas ir nutraukiamas spalio pradžioje.
Nuo antrojo metų laistymas tampa mažiau intensyvus, tačiau svarbus sausros metu - kartą per 10-14 dienų.
Mulčiavimas
Aplink šaknų zoną rekomenduojama mulčiuoti - tai apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir slopina piktžoles. Mulčias gali būti dedamas iš žievės, šiaudų, komposto ar nupjautos žolės.
Svarbu, kad mulčias nesiliestų prie pat kamieno - tarp jų turėtų likti kelių centimetrų tarpas, kad būtų išvengta puvinio ar graužikų žalos.
Apsauga žiemai
Apsauga žiemai yra ypač svarbi pirmaisiais 2-3 metais. Jauni sodinukai jautresni šalčiui, todėl rudenį jų kamienas apvyniojamas neaustine medžiaga, eglišakėmis ar specialiu sodo tinkleliu. Aplink kamieną galima suformuoti apsauginį mulčio kalnelį arba supilti purios žemės.
Žiemą taip pat reikėtų stebėti, ar aplink medį nesikaupia sniego ledo plutų, kurios gali uždusinti kamieno pagrindą.
Piktžolių kontrolė
Piktžolės aplink riešutmedžio šaknų zoną neturėtų būti toleruojamos, ypač pirmaisiais metais. Jos konkuruoja dėl drėgmės ir maisto medžiagų bei vilioja kenkėjus.
Rekomenduojama nuolat ravėti arba naudoti mulčiavimą kaip natūralią piktžolių kontrolės priemonę.
Tręšimas
Subrendęs medis, maždaug nuo 3-5 metų amžiaus, tampa atsparesnis, tačiau vis tiek naudinga stebėti jo būklę. Blyškėjantys ar deformuoti lapai gali rodyti mikroelementų trūkumą.
Tokiais atvejais galima atlikti lengvą tręšimą - kompostu ar natūraliu humusu aplink lajos projekciją.
Pavasarį medis mėgsta azoto trąšas, o rudenį - fosforo ir kalio trąšas, kurios padeda subręsti medienai ir formuoti vaisių užuomazgas.
Juglono poveikis
Riešutmedis išskiria jugloną - medžiagą, slopinančią kitų augalų augimą šaknų zonoje. Todėl aplink riešutmedį nereikėtų sodinti daržovių ar kitų vaismedžių - jo šaknys gali trukdyti jiems augti. Geriausia palikti bent 2-3 metrų laisvą zoną aplink medį.
Graikinio riešutmedžio genėjimas
Graikinio riešutmedžio genėjimas yra svarbus žingsnis siekiant suformuoti tvirtą ir vaisingą medį.
Lajos formavimas
Lajos formavimą rekomenduojama pradėti antraisiais metais po pasodinimo. Dažniausiai pasirenkama „taurės" formos laja, kai pagrindinės šakos formuojamos taip, kad viršūnė būtų 90-100 cm aukštyje nuo žemės.
Formuojant lają, atrenkamos 3-4 stiprios skeletinės šakos. Centrinę - vadinamąją lyderio - šaką galima kurį laiką palikti nepaliestą, nes tai padeda pagreitinti pirmąjį derėjimą.
Trečiaisiais metais, kai medis išleidžia daugiau šakų, lajoje atrenkama iki dvylikos antrojo eilės skeletinių šakų.
Įžengus į derėjimo etapą, centrinė lyderio šaka pašalinama - taip suformuojama atviresnė, šviesą praleidžianti laja, skatinanti geresnį vaisių brendimą.
Genėjimo taisyklės
Svarbu lają formuoti iki vaisių mezgimo pradžios. Genint reikia tausoti pumpurų viršūnes ir išsaugoti kuo daugiau pumpurų.
Šalinamos tik tos šakos, kurios per tankina lają, pažeistos ar sergančios šakos, taip pat tos, kurios auga nepageidaujama kryptimi ar trukdo viena kitai.
Genėjimas vasarą (liepos pabaigoje) yra tinkamiausias, nes pavasarį medis gali „ašaroti".
Graikiško riešutmedžio veislės
Lietuvoje auginamos įvairios graikinio riešutmedžio veislės, atsparios mūsų klimatui ir pasižyminčios skirtingomis savybėmis.
'Ideal'
Viena plačiausiai žinomų ir ilgai auginamų veislių Lietuvoje, vertinama dėl atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių dirvožemių. Tai vidutinio augumo medis, formuojantis galingą šaknų sistemą. Pradeda derėti anksti (5-ais metais), riešutai auga kekėmis, branduoliai šviesūs, saldaus skonio, lengvai gliaudomi. Nors laikoma savidulkė, dėl nevienodo žiedų brendimo, derlius gali būti nepastovus, todėl rekomenduojama sodinti kartu su kitomis veislėmis.
'Mars'
Sena čekų selekcijos veislė, vertinama dėl išskirtinio atsparumo šalčiui, kokybiškų riešutų ir ilgaamžiškumo. Žydi vėlai, todėl beveik visada išvengia šalnų. Riešutai vidutinio dydžio (10-14 g), puikiai gliaudomi, saldaus skonio. Pradeda derėti apie 7-8 metus. Tai viršūninio derėjimo veislė.
'Broadview'
Kanadoje atrasta ukrainietiškos kilmės veislė, sėkmingai prigijusi Europoje ir Lietuvoje. Pasižymi vėlyva vegetacija, didele tolerancija šalčiui ir ligoms. Riešutai formuojasi ne tik viršūnėse, bet ir šoniniuose pumpuruose - tai mišraus derėjimo, itin derlinga veislė. Riešutai dideli, kokybiški, tačiau branduolio skonis kiek intensyvesnis, su natūraliu kartumu. Derėjimas prasideda apie šeštus metus.
Kitos vertingos savybės
Graikiniai riešutmedžiai yra sveiki augalai, atsparūs ligoms ir kenkėjams. Jų lapai pasižymi stipriu aromatu ir fitoncidinėmis savybėmis, todėl švarina orą. Riešutmedžiai atbaido uodus, muses ir kitus mašalus, todėl juos verta sodinti prie pastatų langų ar pavėsinių.
Dažnai užduodami klausimai
- Kada graikinis riešutmedis pradeda duoti riešutų? Jei sodinukas išaugintas iš riešuto, pirmųjų vaisių gali tekti laukti 8-10 metų. Skiepytas daigas pradeda derėti greičiau - dažnai jau po 4-5 metų.
- Ar riešutmedį reikia laistyti? Jaunas riešutmedis pirmus metus mėgsta drėgmę, todėl vasarą jį verta laistyti. Subrendęs medis dažniausiai apsieina be papildomo vandens.
- Ar reikia dengti žiemai? Jauni sodinukai, ypač pirmas trejas žiemas, yra jautrūs šalčiui. Kamieną patartina apvynioti agroplėvele ar eglišakėmis, o šaknų zoną pamulčiuoti. Suaugusio medžio dengti nebereikia.
- Kodėl prie riešutmedžio niekas nenori augti? Medis išskiria medžiagą jugloną, kuri slopina kitų augalų augimą. Todėl šalia jo geriau nesodinti daržovių ar vaismedžių.
- Kada rinkti riešutus? Riešutai renkami rudenį, kai patys pradeda kristi ant žemės. Surinktus juos reikia išdžiovinti pavėsyje ar džiovykloje (ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje), kad laikytųsi per žiemą ir nepradėtų pelyti.
tags: #graikinis #riesutas #sodinukas