Kaip auginti svyrančias begonijas

Begonijos - tai ypatingai gražios ir dekoratyvios gėlės, kurios gali tapti puikia sodo, gėlyno, balkono ar terasos puošmena. Jos gausiai žydi įvairių spalvų žiedais ir kartais vadinamos meilės bei emocijų gėlėmis, nes skleidžia teigiamą energiją. Europiečiai su begonijomis susipažino XVII amžiuje po Šarlio Pliume ekspedicijos į Antilų salas. Augalas taip pavadintas Mišelio Begono, San Domingo gubernatoriaus ir ekspedicijos rėmėjo garbei. Pasaulyje žinoma virš 1000 skirtingų šių gėlių rūšių.

Dauguma begonijų rūšių yra daugiamečiai augalai, kilę iš atogrąžų ir subtropikų regionų. Jos plačiai paplitusios drėgnuose tropiniuose miškuose, 3000-4000 metrų aukštyje virš jūros lygio, rečiau sausuose tropiniuose ir subtropiniuose miškuose. Daugiausiai rūšių aptinkama Pietų Amerikoje, areale iki Meksikos.

Begonijų rūšys ir jų ypatumai

Dekoratyvinėje sodininkystėje nėra vieningo begonijų klasifikavimo. Populiariausia klasifikacija pagal požeminės dalies ypatumus išskiria tris pagrindines grupes:

Gumbinė begonija (Begonia tuberhybrida): Šios begonijos požeminėje dalyje turi gumbus, kurie naudojami dauginimui. Tai kelių begonijų rūšių, kilusių iš Pietų Amerikos, hibridai. Yra keletas atmainų: stambiažiedės (B.x tuberhybrida gigantea) su 10-20 cm skersmens žiedais, smulkiažiedės (B. tuberhybrida multiflora) su mažesniais žiedais ir svyrančiosios (B. tuberhybrida pendula fl.). Gumbinės begonijos yra labai rentabilios gėlės, plačiai auginamos Lietuvoje. Jos žydi praėjus 6-7 mėnesiams nuo sėjos ir tinka auginti mažai saulės kaitinamuose balkonuose, gėlynuose, kapinėse.
Lapinė begonija: Ši begonija neturi gumbų, tačiau apatinė stiebo dalis yra sustorėjusi, ir ji naudojama dauginimui. Lapinės begonijos pasižymi ne sezoniniais žalsvai baltais žiedais, o unikalia lapija, dažnai su raudonais, sidabriniais ar net violetiniais lapais.
Krūminė begonija: Ši grupė skirstoma į keturias pogrupius: gumbines, krūmines, gražiažiedes su gausiais ryškiais žiedais ir dekoratyvines lapines su gražiai nuspalvintais lapais.

Lietuvos klimato sąlygomis begonijos dažniausiai auginamos kaip vienmetis lauko augalas arba daugiametis kambarinis augalas. Jos naudojamos miesto ar gėlyno kompoziciniam apželdinimui, sodinamos tiesiai į gruntą, į kabinamus krepšius (cache-pot), sukurdamos romantišką stilių.

Vaizdinis pavyzdys: įvairių spalvų svyrančios begonijos vazone

Bendros begonijų auginimo taisyklės

Begonijos yra gana lengvai prižiūrimos gėlės, tačiau joms augti reikalingos tam tikros sąlygos:

Šviesa

Begonijos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl joms geriausiai tinka išsklaidyta šviesa arba pusiau pavėsis. Jei auginate lauke, rinkitės vietas, apsaugotas nuo stiprios saulės, pavyzdžiui, po medžiais, kurie suteiks dalinį šešėlį. Per daug tiesioginės saulės gali nudeginti lapus, o per mažai šviesos - stabdyti žiedų formavimąsi.

Dirvožemis

Begonijoms reikalingas lengvas, purios, derlingos ir gerai aeruojamos dirvos mišinys. Rekomenduojamas pH yra 5-6,2. Geras pasirinkimas yra lapinio komposto, durpių ir stambiagrūdžio smėlio mišinys santykiu 2:2:1. Būtina užtikrinti puikų drenažą, kad išvengtumėte šaknų puvinio.

Laistymas

Begonijos nepakenčia užmirkimo. Laistyti reikia saikingai, tačiau svarbu, kad substratas neperdžiūtų. Geriausia laistyti, kai viršutinis dirvos sluoksnis šiek tiek pradžiūsta. Karštomis vasaros dienomis gali prireikti laistyti kasdien ar kas dvi dienas, kad augalai gautų pakankamai drėgmės. Laistymui naudokite 18-20 °C temperatūros vandenį ir stenkitės neaplieti lapų.

Temperatūra ir drėgmė

Ideali kambario temperatūra begonijoms auginant patalpose yra 18-24 °C. Žemesnė nei 15 °C temperatūra gali pakenkti augalui. Begonijos mėgsta drėgnesnį orą, todėl patalpoje galima naudoti drėkintuvą ar reguliariai purkšti augalą vandeniu. Tačiau svarbu vengti per didelės drėgmės kartu su žema temperatūra, nes tai gali sukelti grybelines ligas.

Tręšimas

Aktyvaus augimo laikotarpiu (nuo pavasario iki rudens) begonijas rekomenduojama tręšti kartą per mėnesį. Lauke auginamus augalus galima tręšti biriosiomis trąšomis, o namuose - skystomis, subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis, kuriose yra vienodas azoto, fosforo ir kalio kiekis.

Begonijų dauginimas

Begonijos gali būti dauginamos keliais būdais:

Sėklomis: Tai vienas paprasčiausių ir greičiausių būdų. Sėklos sėjamos gruodžio pabaigoje - sausio pradžioje. Jos labai smulkios, todėl neužberti žemėmis, o lengvai prispausti prie drėgno substrato. Sėkloms dygti reikia 20-24 °C temperatūros ir papildomo apšvietimo. Sudygsta per 10-14 dienų. Pasirodžius daigeliams, juos reikia palaipsniui pratinti prie aplinkos ir persodinti (pikuoti) kelis kartus.
Gumbais: Rudenį, prieš pirmąsias šlales, begonijų gumbai iškasami, nuvalomi nuo žemės ir laikomi +8-10 °C temperatūroje smėlyje ar durpėse, kad neišdžiūtų. Gumbai sodinami į vazonus vasario-gegužės mėnesiais, priklausomai nuo to, kada norima sulaukti žydėjimo. Gumbas įgilinamas į smėlingą žemę iki pusės ir laistomas labai saikingai.
Lapais arba krūmo dalijimu: Lapinės begonijos puikiai dauginasi lapais. Imamas apatinis lapelis su koteliu (ne trumpesnis kaip 5 cm), kotelis įkasamas į drėgną žemę. Stiebiniai ūgliai įšaknijami panašiai, svarbu, kad ūglis būtų ne trumpesnis kaip 7 cm. Geriausias laikas dauginti ūgliais - pavasaris, vasaros pradžia.

Schematinis vaizdas: begonijos gumbų paruošimo ir sodinimo etapai

Kaip sodinti ir prižiūrėti svyrančias begonijas

Svyrančios begonijos yra puikus pasirinkimas vazonams, dėžutėms ant palangių ar kitoms aukštai kabinamoms vietoms dėl jų gražių, svyrančių žiedų ir vešlios žalumos.

Sodinimas

Gumbines begonijas lauke galima sodinti birželio pradžioje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Augalai sodinami 20 cm atstumu vienas nuo kito. Jei sodinate į vazonus, pasirinkite lengvą, derlingą ir gerai drenuotą substratą. Svarbu užtikrinti gerą drenažą, tačiau vengti perlaistymo.

Žiemojimas

Daugelis svyrančių begonijų reikalauja vėsaus, bet neužšalančio laikymo žiemą. Gumbus, rudenį iškasus, reikia laikyti gerai vėdinamoje patalpoje, užpiltus sausomis durpėmis, 4-5 °C temperatūroje.

Kenkėjai ir ligos

Begonijas gali pažeisti miltligė, pilkasis pelėsis ar šaknų puvinys, ypač esant per dideliam drėgnumui. Taip pat pavojingos gali būti voratinklinės erkės ir amarus. Pastebėjus ligos požymius, pažeistus lapus reikia šalinti, o augalą purkšti fungicidais. Profilaktiškai substratą prieš sėją galima palaistyti preparatu „Previcur N“.

Kaip auginti begonijas | Sodo idėjos | Peter Seabrook

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Kaip atpažinti, ar mano begonija yra daugiametė, ar vienmetė?

Jei jūsų begonija atželia kitais metais, ji yra daugiametė. Jei ji žūsta po pirmųjų šalnų ir nepražysta pavasarį, tai yra vienmetis augalas.

Ar reikia šalinti nuvytusius begonijų žiedus?

Daugumai begonijų nereikia genėti, tačiau galite pašalinti nuvytusius žiedus, kad augalas galėtų nukreipti energiją naujų žiedų formavimuisi.

Ar begonijos nuodingos šunims ir katėms?

Taip. Nors labiausiai nuodinga begonijos dalis yra šaknys, vis tiek geriausia augalus laikyti vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.

Kada žydi begonijos?

Lauke begonijos žydi ilgai - nuo vėlyvo pavasario iki rudens, dažnai iki pirmųjų šalnų. Kambarines begonijas galima prižiūrėti taip, kad jos žydėtų bet kuriuo metų laiku, suteikiant joms tinkamą šviesą ir auginimo sąlygas.

tags: #kaip #auginti #svyrancias #begonijas