Skulptūrų formavimas iš tujų: istorija, technika ir priežiūra
Skulptūrinis sodas, dar kitaip vadinamas augalų karpymo menu, kuomet tam tikru būdu apgenėjus daugiamečių augalų lapus ir medžių bei krūmų šakeles suformuojamos griežtai apibrėžtos figūros, siekia dar senovės egiptiečių ir persų laikus. Šį karpymą galima vadinti „gyvų skulptūrų“ menu, o suformuotos figūros gali būti geometrinės ar fantastinės. Angliškai tai vadinama „topiary“, šis žodis kilęs iš lotyniško „topiarius“ (kraštovaizdžio sodininkas).
Istorinis augalų karpymo meno kelias
Europietiškasis „topiary“ menas siekia romėnų laikus. „Gamtos istorijos“ autorius Plinijus bei epigramų rašytojas Marcialis teigia, kad su šiuo menu romėnus supažindino Julijaus Cezario draugas Cneius Matius Calvena. Plinijus Jaunesnysis vaizdingai aprašo jo Toskanos vilą puošiančias gyvūnų figūras, užrašus ir obeliskus iš žalių augalų. Romėnų namų ir vilų kiemuose, kurie anksčiau nebuvo labai išskirtiniai, figūrinio karpymo meno buvo sukurti miniatiūriniai kraštovaizdžiai su gyvomis augalų skulptūromis.
Imperijai žlugus, dekoratyvusis augalų karpymas buvo pamirštas ir sugrįžo į madą tik viduramžiais, kai buvo pradėti formuoti vaismedžiai, ypač jis suklestėjo Renesanso epochoje. Renesanso periodu Europoje ėmė rastis vis daugiau parkų bei sodų, kuriuose augalams buvo suteikiamos kubo, apskritimo, piramidės, žmogaus ar gyvūno formos. Ypač figūrinis augalų karpymas suklestėjo karaliaus Saulės laikais Prancūzijoje, Versalio rūmų soduose. Žaliosiomis figūromis sodai plačiai buvo puošiami ir Olandijoje, iš ten šis augalų formavimo būdas nukeliavo į Angliją, o iš čia XVII amžiaus viduryje ėmė sparčiai plisti į visas šalis.
Europos elitas mėgo figūrinio medžių ir krūmų karpymo meno pavyzdžiais puošti savo sodus ir terasas. Iš augalų buvo formuojamos geometrinės figūros: rutuliai, kubai, obeliskai, piramidės, kūgiai, spiralės (pastarosios figūros atsirado vėliau). Seniausias figūrų iš augalų sodas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra Portsmute, „Žalių gyvūnų figūrų sodas“, pradėtas kurti 1912 m.
Rytų požiūris į augalų formavimą
Kinai ir japonai taip pat nuo seno mėgo karpyti ir formuoti medžius bei krūmus, tačiau jų estetiniai siekiai buvo truputį kitokie; rytiečiai siekė, kad jų kompozicijose atsispindėtų gamtos jėgos. Pavyzdžių galima rasti gimininguose kinų penjing ir japonų bonsai menuose. Europietiškajam menui artimiausias yra japoniškasis „debesų“ formavimas: tokia forma nugenėti augalai ypač nuostabiai atrodo iškritus sniegui. Japoniški zen sodai kuriami derinant karikomi (figūrinio karpymo menas, kuomet iš medžių ir krūmų formuojamos stambios apvalių linijų formos ar skulptūros) ir hako-zukuri (šiam būdingos stačiakampės ir tiesios linijos).
Augalai skulptūrų kūrimui
Skulptūroms kurti paprastai pasirenkami amžinai žaliuojantys, dažniausiai sumedėję, nedidelius lapus turintys augalai, kuriems būdinga gausi lapija ir tankus, kompaktiškas, kūgiškas augimas. Dažniausiai naudojami šie augalai: buksmedžiai (Buxus sempervirens), tujos (Thuja rūšys), kilnusis lauramedis (Laurus nobilis), bugieniai (Ilex rūšys), mirtos (Eugenia arba Myrtus rūšys), kukmedžiai (Taxus rūšys), ligustrai (Ligustrum rūšys).
Figūriniam karpymui labiausiai tinka spygliuočiai ir lapuočiai, tačiau kai kuriuose soduose galima išvysti ir gražiai suformuotas alyvas, vyšnias, klevus, uosius, netgi obelis ar agrastus. Tačiau geriausių rezultatų pasiekiama karpant smulkialapius augalus: dėl lapų dydžio jų laja atrodo tanki, tvirta ir graži. Karpymui tinka blizgusis kaulenis, paprastasis ligustras, tuja, eglė, buksmedis. Deja, pastarasis auga gana lėtai.
Lietuvoje skulptūras geriausia formuoti iš tujų - jos greitai auga, yra atsparios šalčiui. Dideles figūras patartina formuoti iš didžiųjų tujų (Thuja plicata) ir jų veislių (pavyzdžiui, Excelsa), smulkesnes - iš vakarinių tujų (T. occidentalis) veislių (Smaragd, Brabant, Columna, Holmstrup, Pyramidalis, Fastigiata, Maloniana).
Formavimo technikos ir metodai
Šiais laikais figūros kūrimo pagrindui dažnai naudojami karkasai iš vielos, padedantys suformuoti norimą figūrą, tačiau tradicinis figūrinio karpymo menas pasikliauja pirmiausia kantrybe ir rankų miklumu. Naudojant vielos formą ir smulkialapius augalus, „gyvą skulptūrą“ galima užauginti per keletą mėnesių.
Kuriant norimą formą, patogiausia naudoti iš anksto paruoštus trafaretus. Augalus suformuoti įmanoma ir be rėmelio, tačiau tam reikia ypatingų įgūdžių ir meistriškumo. Vien karpymu labai sudėtinga augalui suteikti tam tikrą formą, todėl jis pririšamas vielutėmis prie rėmelio ir taip nukreipiamas reikalinga linkme.
Kraštovaizdžio architektė Vijolė Bielskytė paaiškino, kaip sukurti vieną įdomiausių formų - spiralę. Šio sumanymo įgyvendinimas pareikalaus ne vienų metų darbo. Pirmiausia kasmet trumpinant ūglius suformuojamas tankus siaurai kūgiškos lajos formos augalas. „Trečiais arba ketvirtais metais jį pažymėkite: storos virvės galą pririškite prie stiebo pagrindo ir vienodu atstumu apvyniokite visą augalą iki viršūnės, - aiškino kraštovaizdžio specialistė. - Tada sekatoriumi nuo apačios, šalindami šakas tarp virvių, pradėkite formuoti spiralę. Jai galutinai suformuoti prireiks dvejų trejų metų. Svarbu ne rečiau kaip 2-3 kartus per metus pakirpti ūglius ir šalinti naujus, atsirandančius iš miegančiųjų pumpurų.“
Jei svajojate sodą papuošti kokio nors gyvūno skulptūra, atminkite, kad jos kūrimas gali užtrukti ne mažiau kaip kelerius metus, o sudėtingesnės figūros - beveik aštuonerius. „Be kantrybės ir kruopštumo čia neapsieisi, - sakė kraštovaizdžio architektė. - Paprasčiau ir greičiau gali pavykti suformuoti iš augalo geometrinę figūrą.“
Tujų gyvatvorės formavimas ir priežiūra
Tujų gyvatvorė - vienas paprastesnių šio meno pavyzdžių. Tačiau norint turėti estetišką, tankią ir geometriškai taisyklingą gyvatvorę, genėjimas yra privaloma procedūra. Vaiva sako, kad nereikia bijoti genėti dažnai. Kuo dažniau tai darysite, tuo jūsų gyvatvorė bus gražesnė, dailesnė, geometriškesnė ir puošnesnė. Kuo dažniau genėsite, tuo tujų gyvatvorė bus gražesnė, vešlesnė ir tokios formos, kokios norite. Nuotr. L. Svarbu pažymėti, kad genėti bus gerokai lengviau, jei tai darysite dažniau - kokius 2-3 kartus per metus.
Jei pasisodinote mažutes jaunas tujas, gali atrodyti, kad pakirpus viršūnėles, jos visai praras vaizdą ir nė iš tolo neprimins tvoros. Bet yra atvirkščiai - pakirpti būtina, nes taip paskatinsite tujų augimą ir jos kur kas greičiau pradės atlikti dengiančią tvoros funkciją. Net jei įsigijote pakankamai aukštas tujas, jos vis tiek nebus vienodo aukščio, tad jei siekiate tvarkingos tvoros įspūdžio, sulyginkite jų viršūnes. Galite nebijoti nukirpti apie 30-50 cm, o jei reikia - ir daugiau, kad visos jūsų tujos taptų vienodo aukščio. Formuodami senas tujas, viršūnę galite trumpinti ir dar labiau - negailėdami galite nukirpti visą metrą.
Dažnai žmonės renkasi koloninės formos ‘Smaragd’ tujas tikėdamiesi, kad jos tiesiog tolygiai augs ir jų nereikės genėti. Tiesa ta, kad negenimų koloninių tujų šonuose susiformuoja „pilveliai“. Jei jums patinka tokia gyvatvorės išvaizda, jos šonų galite nedailinti, bet viršūnes vis tiek būtina pakirpti bent kartą per metus. Net ir koloninių tujų šonus reikia tvarkyti, jei norite lygios gyvatvorės efekto. Tai patogu daryti specialiomis gyvatvorių žirklėmis.
Jei turite suformuotą gyvatvorę, bet norite ją siaurinti ir abejojate, ar galite stipriai koreguoti žaliąjį gyvatvorės karkasą, užtikriname - siaurinti tikrai galite. Tujos šakas galite trumpinti net perpus - palikite mažiausiai sprindžio ilgio šakas matuojant nuo kamieno. Iš pradžių taip apgenėtos tujos atrodys visai plikos, bet jos tikrai atžels. Genėdami pamatysite, kad gyvatvorės viduje pilna rudų šakelių - jas reikia išvalyti ir pašalinti. Išvalę aiškiau pamatysite ir mažutes žalias šakeles - jos yra jūsų garantas, kad tujos atžels. Po drastiško genėjimo gyvatvorė kurį laiką atrodo plika, tačiau ilgainiui ji pradeda leisti naujas šakeles ir vėl sužaliuoja.
Stiprų genėjimą atlikite pavasarį, kad augalas greičiau atsigautų ir sustiprėtų. Prieš dvi savaites iki genėjimo palaistykite augalą „Delfan“ tirpalu - tai augimo stimuliatorius, natūralus azoto šaltinis, ypač tinkantis tujoms stiprinti prieš ir po drastiško genėjimo. Jo galite rasti sodo prekių parduotuvėse arba užsisakyti internetu tiesiai iš gamintojo „Baltic agro“ el. „Delfan“ tirpalas iš „Baltic agro“ idealiai tinka skurstantiems, persodintiems, užmirkusiems arba sausros pažeistiems bei dėl visų kitų priežasčių blogai augantiems augalams, todėl jau ne kartą pasiteisino ir stiprinant drastiškai nugenėtas tujas.
Stačias žymeklis gali padėti tiesiai ir lygiai formuoti tujų gyvatvorės šonus. Kaip jau ir minėjome, genėti bus gerokai lengviau, jei tai darysite dažnai (2-3 kartus per metus). Pasirinkus tinkamus įrankius, tujų gyvatvorės formavimas yra nesudėtingas ir net smagus darbas.
Formavimo taisyklės ir rekomendacijos
Vienu kirpimu galima pašalinti ne daugiau nei trečdalį žaliosios masės, kad stresas augalui nebūtų toks ryškus. „Kad vainikas būtų tankesnis, sezono pabaigoje būtinai nukirpkite trečdalį šių metų prieaugio, pakartodami esamą vainiko formą. Kirpdami nepalikite plikų šakelių be spyglių. Skirtingai nei dauguma lapuočių, spygliuočiai neturi snaudžiančių pumpurų, todėl plika šakelė ne pasidengia žaluma, o tiesiog nudžiūsta.“
Negalima genėti ką tik pasodinto augalo, reikia palaukti, kol prigis, negalima genėti ir prieš pat žiemą. Smarkiau apgenėtus medelius, krūmelius teks apdengti. Būtina juos reguliariai tręšti. Kiekviena spygliuočių rūšis turi aktyvaus augimo laikotarpį, kai gausiai skiriasi smala. Tada augalo nereikėtų karpyti. Gausiausiai smala skiriasi anksti pavasarį ir vasarą, tikslesnis laikas priklauso nuo vietos sąlygų ir rūšies ypatumų. Todėl naujokams karpymui geriausiai rinktis antrą vasaros pusę ir rudenį.
Po karpymo augalui reikia stimuliatorių ir adaptagenų. Ant vainiko užpilkite epino, o šaknis pastiprinkite cirkonu. Nereikia dažnai kirpti spygliuočių - paprastai per sezoną pakanka 1-3 kartus.
Paprastai figūriniam karpymui parenkamos nelabai lepios augalų rūšys, kurios lengvai pasiduoda formavimui, genėjimui. Kiekvienas karpymas ir genėjimas nėra labai gerai augalui, nes susiformuoja žaizda, į kurią gali patekti įvairių ligų sukėlėjų. Tačiau formuojami augalai (topiarai) paprastai genimi kol dar jauni, žaizdos tada būna minimalios. Formuojant figūras, svarbu augalus tinkamai prižiūrėti: pjauti tik plonas šakeles, kurių pašalinimas kelia mažesnį stresą, susidaro mažesnės žaizdos, nuolat tręšti. Tada didelės žalos jiems tikrai nepadarysime. Be to, svarbu pasirinkti ir tinkamą augalo rūšį.
Augalo formavimas genint, karpant ar lankstant jam ne į naudą, nes tai vis tiek daugiau ar mažiau apriboja jo biologiškai aktyvias funkcijas. Tai tikrai nepailgina medžio ar krūmo gyvenimo. Dalis jų būna pusiau žali, pusiau negyvi - viršūnė žaliuoja, o apačioje - apdžiūvę. Po 10-20 metų juos tenka persodinti, pakeisti naujais. Kai kurie mėgėjai karpo kaip pakliuvo, pavyzdžiui, palieka šakų stagariukus ir jie žūsta. Karpyti reikia labai atsargiai, ne per vieną kartą, žinoti, kokią šaką galima nupjauti, o kurią reikia palikti. Kartais be reikalo aktyvinami miegantieji pumpurai, siekiant, kad augalas būtų vešlesnis. O pjaunant su krūmapjovėmis, atšipusiomis žirklėmis medžiams ir krūmams padaromos didelės, plėštinės žaizdos, kurios sunkiai užgyja.
Dauguma sodininkų daro esminę klaidą, manydami, kad tujas galima palikti likimo valiai. Kraštovaizdžio specialistė Vaiva Marozienė pabrėžia, kad norint turėti estetišką, tankią ir geometriškai taisyklingą gyvatvorę, genėjimas yra privaloma procedūra. Pagal pageidavimą, bent vieną kartą per metus reikia pagenėti, priklausomai nuo tikslo. Jeigu mes norime užsiauginti į reikiamą aukštį mūsų gyvatvorę, mes genime pavasarį. Baimė nukirpti jauną sodinuką yra nepagrįsta - priešingai, tai yra būtinas žingsnis siekiant ilgalaikio rezultato. Net jei ką tik įsigijote ir pasodinote nedidelius sodinukus, jų viršūnių genėjimas yra kritiškai svarbus.
Specialistė ragina nebijoti ir drąsiai imtis įrankių: „Jaunos gyvatvorės viršūnę prikirpkite. Daugelis savininkų susiduria su dilema: kokio storio gyvatvorę palikti, kad ji neatrodytų „nuplikusi“? Specialistai ramina - net ir drastiškas genėjimas nėra nuosprendis. Mes iš tikrųjų labai bijome, jeigu mes susiformuojame žalią karkasą, mums atrodo, kad jisai nebe pajudinamas, nebe paliečiamas. Iš tikrųjų galime tikrai labai stipriai siaurinti ir tikrai to nereikia bijoti. Svarbu suprasti, kad net ir stipriai pagenėjus, augalas su laiku išleis naujas šakeles, o gyvatvorė taps dar tankesnė ir sveikesnė.
Daugelis sodininkų susiduria su nemalonia realybe: laikui bėgant, kruopščiai prižiūrėtos tujų gyvatvorės apačia pradeda retėti, šakos džiūsta, o augalas praranda savo estetinį patrauklumą, tapdamas „pliku“. Kraštovaizdžio specialistė Vaiva Marozienė pabrėžia, kad tai - ne nuosprendis, o signalas, jog augalui trūksta šviesos. Sprendimas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodantis bauginančiai, yra radikalus, bet būtinas. Drastišką genėjimą rekomenduoju atlikti pavasarį. Kai vidinė dalis gauna saulės, ji atgyja, o augalas skatinamas formuoti naujus, sveikus ūglius. Drastiškas genėjimas augalui sukelia didelį stresą, todėl pasiruošimas jam yra ne mažiau svarbus nei pats procesas. Prieš dvi savaites iki drastiško genėjimo ir praėjus savaitei po jo, augalus rekomenduoju palaistyti specialiu trąšų tirpalu, pavyzdžiui, „Delfan“.
Viena didžiausių klaidų, kurią daro mėgėjai - genėjimas „iš akies“. Rezultatas dažnai būna nelygi, banguota gyvatvorė, kurios klaidas vėliau ištaisyti tampa itin sunku. Paprastos priemonės, tokios kaip mediniai stulpai ar įtemptos virvės, gali padėti išvengti vizualinių klaidų. Genint gyvatvorę, ypač rudenį, kai ruošiamės išlaikyti formą, rekomenduoju naudoti medinius stulpus ar įtemptas virves kaip orientyrą. Toks metodas ne tik garantuoja estetinį pasitenkinimą, bet ir leidžia išvengti perteklinio genėjimo, kuris galėtų pakenkti augalo sveikatai.
Ne visos tujos reikalauja vienodo dėmesio, todėl prieš griebiantis įrankių, būtina įvertinti, kokią rūšį auginate savo kieme. Pavyzdžiui, populiarioji tuja „Smaragd“ pasižymi natūraliai taisyklinga kolonine forma. Visgi, kraštovaizdžio specialistė Vaiva Marozienė įspėja, kad net ir tokiu atveju visiškas genėjimo ignoravimas gali turėti neigiamų pasekmių. „Negenima „Smaragd“ tuja vis tiek nebus kaip siena. Tai reiškia, kad jei jūsų tikslas - suformuoti vientisą, lygią žalią sieną, genėjimas tampa neišvengiamas. Tačiau, jei jums priimtinas natūralesnis, „pilveliais“ pasižymintis tujų vaizdas, šonus galite palikti ramybėje. Nepaisant pasirinkto stiliaus, viršūnes specialistė rekomenduoja genėti visais atvejais.
Galimybės ir profesionali pagalba
Įvairius pavidalus įgavusiais augalais stebina Laimos ir Algirdo Ratkelių sodyba Babtuose. Kauno klinikose dirbantys sodybos šeimininkai augalų formavimo meno mokosi savarankiškai. Karpymas gali būti atliekamas įvairiems medžiams: pradedant kone lengviausiai pasiduodančiomis tujomis, kukmedžiais bei buksmedžiais iki eglių, pušų. Pirmenybę verta teikti smulkialapiams augalams, nes apkarpyta jų laja atrodo tanki, tvirta ir graži.
Tujų karpymas - tai ne tik estetinis sprendimas, bet ir būtina procedūra, kuri padeda išlaikyti sveiką augalų augimą. Be reguliaraus karpymo, gyvatvorės gali tapti pernelyg tankios, pradėti nykti apatinės šakos arba augti netvarkingai, dėl ko vizualiai neestetiškai. Reguliariai atliekamas tujų ir krūmų genėjimas užtikrina, kad augalai būtų sveiki, stiprūs ir gražūs.
„Žemelės barberis“ - tai profesionali aplinkos tvarkymo paslaugų įmonė, teikianti tujų ir kitų gyvatvorių priežiūros paslaugas visoje Lietuvoje. Mūsų komanda rūpinasi, kad gyvatvorės būtų tinkamai prižiūrėtos, sveikos ir išlaikytų estetišką išvaizdą ištisus metus. Profesionalus tujų karpymas yra būtinas, norint, kad gyvatvorė augtų tankiai ir vienodai, o kiemas atrodytų tvarkingai. Mūsų gyvatvorių genėjimo specialistai turi didelę patirtį ir žino, kaip tinkamai prižiūrėti įvairių tipų tujas, gyvatvores ir krūmus. Priklausomai nuo augalo tipo, genėjimo laikas ir metodai gali skirtis.
Karpymo kaina prasideda nuo 3 eur už bėginį metrą ir gali skirtis, priklausomai nuo gyvatvorės dydžio, aukščio ir pageidaujamos formos. Tinkamai ir reguliariai atliekamas gyvatvorių genėjimas yra ilgalaikė investicija, kuri padeda išlaikyti gražią aplinką bei sveikus augalus. Gamta yra gyvas organizmas, todėl būtina ją prižiūrėti, kas užtikrina, kad ji tarnautų kaip efektyvi tvora, apsaugotų nuo vėjo ir suteiktų natūralų privatumą gamtos apsuptyje.
tags: #kaip #formuojamos #skulpturos #is #tuju