Petražolių auginimas: nuo sėjos iki derliaus

Petražolės (lot. Petroselinum), kilusios iš Viduržemio jūros regiono, yra vieni populiariausių prieskoninių augalų pasaulyje. Jų lotyniškas pavadinimas reiškia "augantis ant akmens", o augalas vertinamas ne tik dėl aromatingų lapų, bet ir dėl lapuose esančių eterinių aliejų, kurie gerina virškinimą ir žadina apetitą. Petražolės yra ypač turtingos vitaminų, ypač vitamino C (penkis kartus daugiau nei citrinose ar apelsinuose), taip pat B1, B2, K, PP, bei mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis, kalcis ir fosforas.

Šie dvimečiai augalai gali būti skirstomi į dvi pagrindines rūšis: lapinės ir šakninės. Lapinių petražolių vartojami tik lapai, o šakninių - tiek lapai, tiek šaknys. Augdamos pirmaisiais metais, jos išleidžia šakeles, o šakninės formos - dar ir šakniavaisį, panašų į morką. Petražolės puikiai auga purioje, priemolio ar priesmėlio dirvoje, kurioje gausu organinių trąšų. Svarbu vengti sodinti jas tose vietose, kur prieš tai augo morkos, krapai, kalendros ar kmynai, nes tai gali neigiamai paveikti augalų vystymąsi. Šakninėms petražolėms pavojingi nematodai, jei prieš tai augo svogūnai, porai ar salierai.

Dirvos paruošimas ir tręšimas

Pirmą kartą dirvą petražolėms rekomenduojama apdirbti rudenį: giliai sukasti, pašalinti piktžolių šaknis ir patręšti. Į 1 kvadratinį metrą reikėtų įterpti 3-5 kg mėšlo arba komposto. Taip pat rekomenduojama įterpti superfosfato (20-30 g/kv. m) ir kalio chlorido (10-15 g/kv. m). Pavasarį, dieną prieš sėją, dirva apdirbama papildomai įterpiant 15-20 g/kv. m amonio salietros, 40-50 g/kv. m superfosfato ir 20-30 g/kv. m kalio. Petražolės mėgsta silpnai rūgščią arba neutralią dirvos reakciją; pernelyg rūgščioje dirvoje jos auga prasčiau, lapai gali būti mažesni ir mažiau aromatingi. Reikėtų vengti sunkios, molingos ir užmirkstančios dirvos, nes tokiose sąlygose vanduo užsistovi, šaknys negauna pakankamai oro, o augalai auga lėčiau ir gali pradėti pūti.

Sėja ir sodinimas

Petražolės puikiai jausiasi augdamos atviroje vietoje. Sėklos beriamos į 3 cm gylį, tarp eilių paliekant 60-70 cm tarpus, ir lengvai užkasamos.

Sėjos laikas

Petražolės gali būti sėjamos rudenį (spalį arba lapkritį) arba pavasarį (balandžio pabaigoje). Ankstyvam derliui jas galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį. Rudens derliui sėjamos gegužės mėnesį. Sėjinukai nebijo šalmų ir ištveria iki 9 laipsnių šalčio. Uždengus agroplėvele galima paspartinti dygimą. Norint gauti ankstesnį derlių, galima naudoti paruoštus sodinukus.

Lauke petražoles galima sėti labai anksti pavasarį, kai tik dirva tampa tinkama dirbti (dažniausiai kovo pabaiga-balandžio mėnesis). Taip pat galima sėti vasarą (birželio-liepos mėnesiais) norintiems šviežių lapų rudenį. Rudeninis sėjimas (rugsėjo ar spalio pradžioje) dažnai reiškia, kad sėklos sudygsta tik pavasarį, bet augalai startuoja labai anksti.

Kad sėklos greičiau sudygtų, jas rekomenduojama pamirkyti per naktį šiltame vandenyje. Kai kurios sodininkų praktikos siūlo mirkyti sėklas šiltame piene (apie 37 °C) 12 valandų. Taip pat, siekiant paspartinti dygimą, galima naudoti sėklų mirkymą dezinfekuojančiame tirpale. Petražolių sėklos, kaip ir krapų ar morkų, turi kietą lukštą su eteriniais aliejais, dėl kurių lėtėja drėgmės absorbcija, todėl mirkymas yra svarbus.

Atstumas tarp augalų

Tarpai tarp eilių turėtų būti 60-70 centimetrų, o atstumas tarp augalų - 2-4 cm. Pavasarį, išsiauginus 1-2 tikruosius lapelius, augalai praretinami. Per tankiai augdamos jos lapuose sukaupia mažiau eterinio aliejaus ir kitų vertingųjų medžiagų. Rekomenduojami du retinimai.

Augalų priežiūra

Petražolės reiklūs priežiūrai augalai. Optimali temperatūra petražolių augimui yra apie 20 laipsnių šilumos. Jos nemėgsta perlaistymo, nes gali imti pūti. Nuolatos jas apravėkite, purenkite dirvą.

Laistymas

Laistyti geriausia šiltu vandeniu anksti ryte ar vėliau vakare. Petražolės mėgsta saikingą laistymą. Lysvėje dažniausiai pakanka laistyti pagal orus, o vazone laistyti gali reikėti dažniau, ypač karštomis dienomis. Jei žemė nuolat perdžiūsta, lapai smulkėja, gali greičiau gelsti, augimas lėtėja.

Tręšimas

Petražolėms reikalingas papildomas tręšimas, tačiau jos turi polinkį kaupti nitratus, todėl azotinės trąšos joms reikalingos labai saikingai. Rekomenduojama papildomai patręšti (50-80 g/kv. m amonio salietros, 80-100 g/kv. m kalio chlorido, 50-80 g/kv. m superfosfato). Jei žemė derlinga, dažnai papildomai tręšti nereikia.

Lapų skynimas ir derliaus nuėmimas

Švelnesni lapeliai gaunami pjaunant augančius lapus. Paprastai pirmą kartą nupjaunama lapkočiams pasiekus 15-20 cm, paliekant 4-5 cm stiebelius. Rekomenduojama papildomai patręšti. Daromi keli apipjaustymai per metus. Daugiau eterinių aliejų kaupiasi karštomis dienomis, todėl labiau išretinus, galima tikėtis kokybiškesnio lapų derliaus. Lapelius galite skinti visą sezoną, kai tik augalas pakankamai sutvirtėja. Skinkite išorinius, didesnius lapus, palikdami vidurinius augti - taip augalas nuolat atsinaujina. Skaniausia žaluma dažniausiai būna, kai augimas stabilus ir augalas nepatiria nei sausros, nei maisto trūkumo.

Petražolių veislės ir jų ypatumai

Skiriamos dvi pagrindinės petražolių rūšys: šakninės ir lapinės.

Lapinės petražolės

Lapinės petražolės vertinamos dėl vešlių, tamsiai žalių lapų, kurie gali būti lygūs arba garbanoti. Garbanotųjų lapų veislės vertinamos dėl dekoratyvumo ir kvapios lapijos. Lapų derlius imamas po 70-75 dienų. Vegetacijos periodas įvairių veislių gali svyruoti nuo 80-90 dienų (pavasario/vasaros derliui) iki 110-150 dienų.

Šakninės petražolės

Šakninės petražolės auginamos ne tik dėl lapų, bet ir dėl maistui tinkamų šakniavaisių. Šie šakniavaisiai yra lygūs, iki 15-18 cm ilgio, su balta žieve ir malonaus aromato, kreminės spalvos minkštimu. Tinka vartoti šviežias, perdirbti ir laikyti per žiemą. Ankstyvam pavasariniam derliui galima sėti iš rudens, pridengtos gali žiemoti lauke. Vegetacijos periodas rudens derliui gali siekti 150-180 dienų arba 175-195 dienas.

įvairių veislių petražolių lapai: lygūs ir garbanoti

Petražolių auginimas namų sąlygomis

Petražolių namų sąlygomis galima užsiauginti dviem būdais: iš šakniavaisių ir sėjant sėklas.

Auginimas iš šakniavaisių

Nuo rudens laikyti petražolių šakniavaisiai sodinami į vazonėlius ar nedideles dėžes, kurių gylis turėtų būti 20-30 cm. Galima naudoti bet kokį gruntą, kurio pagrindą sudaro durpės. Šakniavaisių galiukai įstrižai nupjaunami ir pasodinami 5 cm atstumu vienas nuo kito, paliekant 1-2 cm virš dirvos paviršiaus. Vazonėliai laikomi ant saulėtos palangės, svarbiausia palaikyti grunto drėgmę. Žalumynus galima skinti jau po 10-14 dienų, tačiau tokių petražolių vegetacijos trukmė neilga - maždaug mėnuo.

Auginimas iš sėklų

Ilgiau trunka užsiauginti petražolių kambario sąlygomis iš sėklų. Patartina rinktis ankstyvąsias veisles. Auginkite jas 1-2 l talpos, 15-20 cm aukščio vazonėliuose su drenažo skylutėmis. Pamirkytas sėklas sėkite maždaug 1 cm atstumu vieną nuo kitos ir užberkite 3-5 mm storio gruntu, palaistykite. Kad sėklos sudygtų, vazonėliai iš pradžių statomi į tamsią vietą, kurioje turėtų laikytis apie 20 °C temperatūra, o gruntas turi būti drėgnas ir apdengtas polietileno maišeliu. Sėklos sudygsta po 10-15 dienų. Tuomet nuimkite maišelius ir vazonėlius išneškite į gerai apšviestą patalpą, kurioje temperatūra ne mažesnė nei 15 °C. Gausiai laistykite kas 2-3 dienas. Užaugę 10-12 cm aukščio žalumynai nupjaunami.

PETRAŽOLIŲ AUGINIMO VADOVAS: nuo sėklos iki derliaus nuėmimo

Petražolių panaudojimas ir laikymas

Petražolės universaliai tinka sriuboms, salotoms, padažams, mėsos ir žuvies patiekalams gardinti. Jos taip pat pasižymi naudingomis savybėmis: karotinas padeda atstatyti akių funkcijas, o petražolės naikina svogūnų ir česnakų kvapą. Kosmetologijoje jos naudojamos odai tonizuoti, ypač paakių sričiai.

Laikymas

Švieži lapai gali būti skinti visą sezoną. Ilgesniam saugojimui petražolių lapai ir šaknys džiovinamos, šaldomos arba konservuojamos.

Džiovinimas: Petražolės renkamos sausos, nuplaunamos, nusausinamos, smulkiai supjaustomos ir išdėstomos ant faneros lakšto gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusios sudedamos į stiklinius indus ir laikomos tamsioje vietoje.
Šaldymas: Petražolės smulkiai supjaustomos, sudedamos į plastikinius paketus ir dedamos į šaldiklį.
Konservavimas: Smulkiai pjaustytos petražolės sumaišomos su druska, sudedamos į stiklinius indus ir laikomos rūsyje ar šaldytuve.

Šaknys laikomos kaip morkos rūsyje.

tags: #kaip #persodint #petrazoles