Augalo stiebas: sandara, funkcijos ir reikšmė
Stiebas - tai svarbiausia augalo antžeminė dalis, jungianti šaknis su lapais. Jis atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, užtikrinančias augalo augimą, mitybą ir dauginimąsi.
Stiebo sandara ir tipai
Stiebai gali būti labai įvairūs: išsišakoję ir nešakoti, plonyčiai ir stori, sausi šiaudai ir sultingi, sumedėję bei kieti. Tiesiogiai iš stiebo gali išaugti nauji augalėliai - ataugos.
Pagal savo pobūdį augalai skirstomi į kelias pagrindines grupes, susijusias su stiebo tipu:
- Medis - paprastai turi vieną sumedėjusį stiebą, vadinamą liemeniu. Liemens apatinė dalis iki pirmosios šakos yra kamienas, o viršutinė dalis su šakomis sudaro vainiką.
- Krūmas - daugiametis augalas, turintis keletą ar keliolika įvairaus amžiaus stiebų, besišakojančių beveik nuo pat žemės. Senus stiebus kasmet pakeičia nauji.
- Medžiakrūmis - daugiametis sumedėjęs augalas, turintis kelis medžio tipo stiebus.
- Puskrūmis - augalas, kurio apatinė dalis sumedėjusi, o viršutinė - žolinė.
- Žolė - nesumedėjęs augalas.
Šiaudas - tai žolinis stiebas, būdingas varpiniams ir viksviniams augalams. Jis gali būti apvalus ir dažniausiai tuščiaviduris, arba tribriaunis ir užpildytas šerdimi (pvz., kukurūzas, cukrašvendrė).
Stiebinis sukulentas - tai sultingas, mėsingas ir storas stiebas, pritaikytas vandens kaupimui.
Stiebo funkcijos
Pagrindinė augalo stiebo funkcija - palaikyti lapus, žiedus ir vaisius, taip pat užtikrinti maistingųjų medžiagų tiekimą jiems. Stiebas taip pat padeda augalui išsiskleisti erdvėje, kad lapai gautų daugiau šviesos ir oro.
Transporto funkcijos
Stiebas yra gyvybiškai svarbus transporto mazgas augale:
- Žalia sula (vanduo ir mineralinės medžiagos) iš dirvos per šaknis patenka į stiebo medienos indus (ksilemą) ir keliauja į lapus bei vaisius.
- Asimiliatai (cukrus, krakmolas), pagaminti lapuose fotosintezės metu, stiebo žievės indais (floema) perduodami į šaknis ir kitas augalo dalis.
Brazdas - tai gyvų besidauginančių ląstelių sluoksnis tarp stiebo žievės ir medienos indų, svarbus antriniam stiebo storėjimui.
Dauginimosi funkcija
Tiesiai iš stiebo gali išaugti ataugos - jauni augalėliai. Kai jie išleidžia šaknis, gali būti atskirti nuo motininio augalo ir pasodinti.
Stiebo anatomija ir vystymasis
Stiebas, kaip ašinis organas, susidaro iš augimo kūgelio viršūninės meristemos. Jo sandara gali būti skirtinga priklausomai nuo augalo tipo:
- Žolinis stiebas daugiausia susideda iš gyvų parenchiminių ir asimiliacinių audinių.
- Sumedėjęs stiebas (medžių, krūmų) sudarytas iš negyvų ramstinių ir apytakos audinių, kurių ląstelių sienelės storos ir sumedėjusios.
Stiebo vieta, iš kurios auga lapai, vadinama bambliu, o tarpas tarp dviejų bamblių - tarpubambliu.
Pirminė ir antrinė sandara
Pirminė anatominė sandara susidaro diferencijuojantis meristemos ląstelėms. Paprasčiausia sandara būdinga lapuotųjų samanų stiebui, kur skiriamas epidermis, žievė ir centrinis indų kūlelis.
Daugumos induočių augalų stiebe skiriami du pagrindiniai audinių dariniai: pirminė žievė (apgaubta epidermiu) ir stelė. Augant stiebas storėja dėl antrinės meristemos - brazdo. Lelijainių augalų stiebe tarp žievės ir stelės nėra griežtos ribos, o indų kūleliai gali neturėti brazdo, todėl storėjimas vyksta didėjant ląstelių tūriui.
Kaip rankomis sulėtintai gauti ploną augalo skerspjūvį arba TS
Augalų prisitaikymas ir evoliucija
Augalo stiebas vaidina svarbų vaidmenį prisitaikant prie aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, augalai, augantys pavėsyje, siekdami gauti daugiau šviesos, gali apaugti medžių šakas. O augalai, augantys užpelkėjusiuose dirvožemiuose, kur trūksta deguonies, apsisaugo kvėpuojamosiomis šaknimis, kurios kyšo į paviršių.
Augalai evoliucijos eigoje prisitaikė prie įvairių aplinkos sąlygų. Kai atmosferoje dar nebuvo deguonies, pirmykščiai organizmai galėjo vystytis tik giliai vandenyje. Vėliau, atsiradus chlorofilui ir fotosintezei, atmosferoje pradėjo kauptis deguonis, susiformavo ozono sluoksnis, kas leido gyvybei vystytis ir sausumoje.
Augalų svarba gyvybei Žemėje
Augalai yra gyvybės pagrindas Žemėje. Jie gamina deguonį, kurio reikia visoms gyvoms būtybėms, ir yra pagrindiniai gamintojai maisto grandinėse. Nuo maždaug 1.600 milijonų metų trukusios evoliucijos augalai vystėsi ir prisitaikė prie įvairių ekosistemų.
Be deguonies gamybos, augalai suteikia estetinį grožį, vaisius, šešėlį ir yra neatsiejama gamtos dalis.
tags: #kaip #vadinasi #augalo #stiebo #vamzdelis