Karpažolių (Euphorbia) auginimas ir priežiūra

Karpažolių (lot. Euphorbia) gentis yra viena didžiausių ir įvairiausių augalų pasaulyje, apimanti daugiau nei 2000 rūšių. Šiai šeimai priklauso tiek įprastos kambarinių gėlių, tiek laukinių augalų, tiek į kaktusus panašių sukulentų rūšys. Lietuvoje šis pavadinimas apima platų spektrą augalų - nuo populiarių kambarinių ir sodo daugiamečių augalų iki laukuose augančių piktžolių.

Tarp namuose auginamų karpažolių populiariausios yra sukulentinės karpažolės, dygliuotosios (raudonosios) karpažolės (Euphorbia milii) ir puošniosios karpažolės (E. pulcherrima), anksčiau vadintos puansetijomis. Nors visos jos priklauso tai pačiai genčiai, jų priežiūra šiek tiek skiriasi.

Pagrindiniai karpažolių auginimo principai

Karpažolės yra saulės mėgėjos. Jos geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna kuo daugiau tiesioginės saulės šviesos. Jei augalui trūks šviesos, jis gali ištįsti, prarasti savo formą ir spalvą.

Apšvietimas

• Kambarinės karpažolės: Geriausiai jaučiasi ant pietinės palangės arba kitoje vietoje, kur jos gauna kuo daugiau tiesioginės saulės.
• Lauko karpažolės: Sodinkite jas visiškai saulėtoje vietoje. Dauguma rūšių klesti saulėkaitoje.

Laistymas

Karpažolės yra sukulentai arba joms artimi augalai, todėl jos itin atsparios sausrai, nes kaupia vandenį stiebuose ir lapuose. Perlaistymas yra viena dažniausių šių augalų žūties priežasčių, nes nuo drėgmės pertekliaus jų šaknys akimirksniu pradeda pūti.

• Kada laistyti? Laistykite tik tada, kai dirvožemis vazone yra visiškai sausas per visą gylį. Vasarą tai gali reikšti laistymą kartą per 2-4 savaites, o žiemą - dar rečiau.
• Lauko karpažolės: Po to, kai prigyja, laistyti beveik nereikia.

Dirvožemis

Kadangi karpažolės bijo drėgmės pertekliaus, joms būtinas labai laidus substratas. Svarbu, kad dirva nebūtų sunkus, užmirkstantis molis.

• Kambarinės karpažolės: Naudokite kaktusams ir sukulentams skirtą žemės mišinį. Galima pasigaminti ir patiems, sumaišant universalią žemę su daug perlito, smėlio ar smulkaus žvyro.
• Lauko karpažolės: Jei dirva sunki, sodinimo duobę pagerinkite įmaišydami žvyro ar smėlio.

Tręšimas

Tręšti karpažoles reikia tik aktyvaus augimo periodu, nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pabaigos.

• Kaip dažnai? Pakanka patręšti 1-2 kartus per sezoną, naudojant perpus silpnesnį kaktusams ir sukulentams skirtų trąšų tirpalą. Per didelis trąšų kiekis gali pakenkti augalui.

Specifinės rūšių priežiūros ypatybės

Dygliuotoji karpažolė (Euphorbia milii)

Ši rūšis kilusi iš Madagaskaro ir gali užaugti iki 1 metro aukščio krūmas su dygliuotomis šakomis. Ilgiau ir gausiau žydi šios rūšies hibridai, kurių veislės pasižymi raudonais, rausvais, baltais ir gelsvais žiedais.

• Auginimo sąlygos: Visus metus auginama šviesioje, saulėtoje ir šiltoje vietoje. Vasarą galima laikyti lauke.
• Laistymas ir tręšimas: Kovo-rugsėjo mėnesiais laistoma pradžiūvus žemės paviršiui, tręšiama kas dvi savaites kaktusams skirtomis trąšomis.
• Žiemos periodas: Spalio-vasario mėnesiais laistoma šiek tiek mažiau, laikoma šiltame kambaryje, kuo šviesesnėje vietoje. Sudarius tinkamas sąlygas, hibridinės veislės gali augti ir žydėti visus metus.

Puošnioji karpažolė (E. pulcherrima)

Kilmė - Meksika, kur auga iki 4 metrų aukščio medeliais arba krūmais. Dažniausiai pražydinama žiemą ir tapo švenčių simboliu - Kalėdine žvaigžde. Ryškios raudonos, gelsvos ar rausvos viršūnės yra spalvoti pažiedlapiai, tarp kurių slepiasi smulkučiai ir neišvaizdūs tikrieji žiedai.

• Žydėjimas: Žydi 3-6 savaites, po to augalas dažniausiai išmetamas.
• Tolesnė priežiūra: Norint auginti toliau, po žydėjimo reikia laistyti saikingai, kad nubirtų pažiedlapiai ir dalis lapų, laikyti šiltame kambaryje. Pavasarį persodinama, pradedama reguliariai laistyti, tręšiama kas dvi savaites universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Auga greitai, iš karto būtina formuoti medelį arba krūmą.

Baltagyslė karpažolė (Euphorbia leuconeura)

Ši rūšis, kilusi iš Madagaskaro, auginama dėl dekoratyvių lapų su išraiškingomis baltomis gyslomis. Nors oficialaus patvirtinto lietuviško pavadinimo neturi, lotyniškas pavadinimas verčiamas kaip "baltagyslė". Augdama namuose gali pasiekti beveik 2 metrų aukštį.

• Dekoratyvumas: Baltos gyslos būna ypač ryškios ant jaunų lapų, vėliau jos tampa mažiau pastebimos. Gelsvi, nedideli ir neišraiškingi žiedeliai sukrauti po kelis kuokšteliuose.
• Auginimo ypatumai: Nėra reikli dirvos derlingumui, nes gimtinėje auga uolingose vietovėse su skurdžiu ir akmeningu gruntu. Tinka kaktusų ir sukulentų substratas. Nemėgsta skersvėjų.
• Dauginimas: Lengvai dauginama sėklomis, nors dažniau auginiais.

Tribriaunė karpažolė (Euphorbia trigona)

Dažnai kaktusine karpažole vadinamas augalas dėl savo stačių, mėsingų, į kaktusą panašių trijų briaunų stiebų. Tai greitai augantis ir lengvai prižiūrimas sukulentas. Dažnai auginamos ir įvairiaspalvės, pavyzdžiui, raudonos spalvos formos.

Daugiažiedė karpažolė (Euphorbia polychroma)

Dar vadinama pagalvėline, margalape arba lotynišku sinonimu. Tai daugiametis, ilgaamžis žolinis augalas, kilęs iš Vidurio ir Pietryčių Europos bei Turkijos. Augalas suformuoja tankų, iki 40-50 cm aukščio ir tiek pat pločio siekiantį kupolą.

• Lapai: Lancetiški, švelniai žali, rudenį dažnai nusidažo rausvais ar oranžiniais atspalviais.
• Auginimas: Reikia parinkti kuo saulėtesnę vietą. Augalas nėra išrankus, tačiau geriausiai auga vidutinio derlingumo, lengvoje ir laidžioje dirvoje. Puikiai toleruoja kalkingą dirvą.
• Genėjimas: Nužydėjus, birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, visus stiebus su žiedynais reikia nukirpti maždaug perpus arba paliekant trečdalį jų aukščio. Tai skatina augalą išlikti tankų, kompaktišką ir neleidžia kerui "išvirsti" į šonus.

Pelkinė karpažolė (Euphorbia palustris)

Galinga, iki metro aukščio užauganti karpažolė, natūraliai paplitusi ir Lietuvoje.

Mirtalapė karpažolė (Euphorbia myrsinites)

Šliaužiantis, sausrai itin atsparus augalas su melsvai pilkais, tarsi vaškuotais, spirale išsidėsčiusiais lapais.

Žiemojimas

• Kambarinės karpažolės: Žiemą joms prasideda ramybės periodas. Laikykite jas šviesioje, bet gali būti ir vėsesnėje (ne žemiau 10-12°C) vietoje. Laistymą sumažinkite iki minimumo - kartais pakanka palieti vos kartą per mėnesį ar net rečiau.
• Lauko karpažolės: Daugiamečiai gėlynų augalai, tokie kaip daugiaspalvė, pelkinė ar mirtinė karpažolės, yra visiškai atsparūs šalčiui ir jiems nereikia jokio specialaus dengimo.

Karpažolių žiedynas ir cheminė sudėtis

Karpažolėms būdingas specifinis žiedynas, vadinamas čiaže (lot. cyathium). Pats žiedas yra labai redukuotas ir neišvaizdus. Tačiau visą grožį ir spalvą sukuria jį supantys dideli, modifikuoti lapeliai - pažiedlapiai (arba brakėjos).

Augalui būdingas pieniškas lateksas, kuris yra ne tik augalo apsaugos nuo kenkėjų mechanizmas, bet ir sudėtingų biocheminių junginių šaltinis. Mokslinės publikacijos teigia, kad kai kurių karpažolių latekse gausu jatropano ir latirano tipo diterpenoidų, kurie yra intensyvių mokslinių tyrimų objektas dėl jų citotoksinių ir kitų biocheminių savybių.

Dauginimas

Karpažoles galima dauginti iš sėklų, tačiau sėklos sunkiai sudygsta. Todėl šis augalas dažniausiai dauginamas stiebo auginiais, geriausia pavasarį, kai prasideda naujas augimas, bet dauginti galima ir vasarą.

Norint dauginti auginiais, aštriu, švariu peiliu padarykite pjūvį norimoje augalo vietoje. Po pjūvio pasirodžiusias pieno sultis nuplaukite vandeniu. Prieš įdėdami į gerai drenuojamą dirvožemio mišinį, leiskite auginiui kelias dienas sukietėti. Šaknis formuoti padės pjūvio paviršiaus pabarstymas įsišaknijimo hormono milteliais. Šaknijimasis gali užtrukti ilgiau, jį pagreitinsite pakėlę dirvos temperatūrą iki maždaug 25 °C.

Kenkėjai ir ligos

Dėl pieno sulčių ir dygliuotų spyglių karpažolės paprastai yra atsparios kenkėjams ir ligoms. Tačiau kartais gali kilti problemų dėl miltligių ir voratinklinių erkių, kurios maitinasi augalais, todėl jie nusilpsta ir žūsta. Šie vabzdžiai gali greitai daugintis, todėl pastebėjus juos svarbu veikti greitai. Insekticidiniai muilai ir aliejai yra veiksmingos, netoksiškos priemonės.

Be to, esant per didelei drėgmei, gali atsirasti šaknų puvinys ir grybelinės ligos.

tags: #kaktusine #karpazole #tresimas

Populiarūs įrašai:

• Veislių pasirinkimas bebrų medžioklei
• Žaislai vaikams: traktoriukai ir priekabos
• Grėblių ir vartytuvų technologijos
• Tradicinis silkės patiekalas
• Naudinga informacija apie daigintus lęšius