Kambarių augalų auginimas ir priežiūra

Kambariniai augalai ne tik suteikia džiaugsmo ir sukuria jaukią atmosferą namuose, bet ir gali pagerinti oro kokybę. Daugelis kambarinių augalų yra lengvai ir greitai dauginami, o tinkamai prižiūrimi gali tapti ilgalaikiais jūsų namų puošmenais.

Kambarių augalų dauginimas

Daugelį kambarinių augalų galima sėkmingai dauginti keliais būdais, priklausomai nuo augalo augimo ypatumų. Paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas būdas yra auginių auginimas. Auginius geriausia imti pavasarį, genint kambarines gėles.

Auginių ruošimas ir sodinimas

Nupjaukite auginį taip, kad liktų pora lapų segmentų. Svarbu pašalinti apatinį lapą, nes jis gali pūti ir užkrėsti visą auginį. Auginius galima įsišaknydinti tiek vandenyje, tiek tiesiai į žemę.

Lapų auginiai

Lapų auginiai tinkami daugumai augalų. Juos galima paimti nuo pagrindinio arba šoninio ūglio viršaus. Nupjaukite maždaug 10 cm ilgio šakelę, pašalinkite apatinį lapą ir įsodinkite pakankamai giliai į drėgną dirvą, kad apatinė dalis, nuo kurios buvo pašalintas lapas, atsidurtų žemėje. Daiginant vandenyje, atminkite, kad lapams reikia šviesos, o šaknims - tamsos. Todėl indą su auginiais reikėtų užtamsinti.

Stiebo auginiai

Stiebo auginys - tai šakelė, nupjauta nuo augalo stiebo arba iš ūglio vidurio. Šis metodas ypač efektyvus dauginant vijoklinius augalus, nes iš vieno ūglio galima paimti kelis auginius. Nupjaukite apie 10 cm ilgio šakeles, pašalinkite apatinį lapą ir sodinkite į drėgną dirvą. Stiebo auginiai lengvai užaugina šaknis.

Dauginimas iš lapo ar lapo gabalėlio

Kai kurie augalai, pavyzdžiui, sanpaulijos, gali būti dauginami net iš lapo ar jo gabalėlio. Lapų auginiai pilnai įsodinami į dirvą.

Auginių įsišaknijimas

Auginiai lengviau įsišaknija purioje, laidžioje terpėje. Rekomenduojama naudoti specializuotas žemes, pavyzdžiui, "Biolan" kaktusų žemę, kurioje yra smėlio ir lengvojo žvyro, užtikrinančio purumą net ir drėgną. Prieš sodinimą žemę reikia palaistyti. Pasodinus auginius, svarbu palaikyti nuolatinę drėgmę. Įsišaknijantiems auginiams reikia daug drėgmės, todėl vazoną galima uždengti skaidriu plastikiniu maišeliu su ventiliacijos skylutėmis. Purškimas taip pat padeda padidinti oro drėgmę.

Dauginimas ūgliais

Kai kurie augalai, pavyzdžiui, chlorofitas, formuoja ilgas šonines šakas arba ūglius su naujais daigais ir šaknimis. Šie ūgliai lengvai įsišaknija pasodinami į dirvą. Sudrėkinkite kaktusų žemę, suberkite į vazoną ir švelniai įspauskite ūglius.

Augalų dalijimas

Paprasčiausias būdas dauginti ir atgaivinti senus kambarinius augalus - juos dalyti. Dieną prieš dalijimą augalą reikėtų palaistyti. Išimkite augalą iš vazono ir atsargiai padalinkite į kelias dalis. Kiekvieną dalį pasodinkite į atskirą vazoną, parinkdami tinkamą žemę pagal augalo poreikius (pvz., "Biolan" juodžemis universalioms gėlėms arba "Biolan" kaktusų žemė kaktusams ir sukulentams). Prieš sodinant žemę sudrėkinkite, o padalintą augalą pradėkite laistyti atsargiai po kelių dienų.

Tinkamiausi augalai skirtingoms aplinkoms

Pasirinkus tinkamus augalus, galima sukurti unikalią ir jaukią aplinką bet kurioje namų erdvėje.

Augalai vonios kambariui

Vonios kambarys, dėl didelės drėgmės, gali būti ideali vieta augalams, mėgstantiems tokią aplinką, primenančią jų natūralias tropines sąlygas. Kai kurie augalai, tokie kaip paparčiai, gebenės, gerai auga drėgnoje aplinkoje.

Augalai, mėgstantys drėgmę ir pusiau pavėsį

  • Paparčiai: simoliuoja tropinių miškų atmosferą.
  • Ledvinis (Nephrolepis): suteikia elegancijos ir gaivumo.
  • Bambuko palmė (Chamaedorea seifrizii): nereiklus augalas, idealus drėgnoms vonios kambario sąlygoms, gerai auga tamsesnėse vietose.
  • Filodendronai: žinomi dėl širdies formos lapų su įdomiais raštais, nereiklūs šviesai, gerai auga pusiau šešėlyje.
  • Šplavinė (Scindapsus): mėgsta drėgną aplinką, gali augti ir vietose su mažesniu šviesos kiekiu, nors tamsesnėse erdvėse gali sulėtėti augimas ir pakisti lapų spalva.

Augalai, mėgstantys šešėlį

Kai kurie kambariniai augalai puikiai auga net ir tamsesnėse erdvėse, kur jie gali klestėti geriau nei tiesioginėje saulėje.

  • Uošvės kalba (Sansevieria trifasciata): beveik viską ištveria - sausą orą, šviesos trūkumą ir didelę drėgmę. Lapai dekoratyvūs, tačiau nuodingi augintiniams ir vaikams. Gali ilgai išgyventi be laistymo.
  • Aspidistra (Aspidistra elatior): dar žinoma kaip "namų laimė", ideali pradedantiesiems. Nepaprastai nereikli šviesai ir drėgmei, atspari įvairioms aplinkos sąlygoms.
  • Kambarinė gėlė su blizgančiais žaliais lapais ir baltais žiedais: suteikia vonios kambariui elegancijos, gerai auga esant minimaliam apšvietimui.

Augalai šviesiai ir gerai apšviestai aplinkai

  • Benjamino fikusas (Ficus benjamina): mėgsta pakankamai netiesioginės šviesos, tiesioginiai saulės spinduliai gali sukelti lapų nudegimus. Valo orą nuo kenksmingų medžiagų.
  • Dekoratyvus augalas su dideliais, ryškiai dryžuotais lapais: mėgsta šviesią aplinką be tiesioginių saulės spindulių, gerai auga drėgnoje aplinkoje.
  • Augalas su dideliais, charakteringais skylėtais lapais: reikalauja pakankamai netiesioginės šviesos, vengti tiesioginės saulės.

Kambarių augalų priežiūros klaidos ir kaip jų išvengti

Net ir patyrę augalų mylėtojai gali daryti klaidas, kurios trukdo augalams augti ir gali pakenkti jų sveikatai. Svarbu suprasti kambarinių augalų poreikius ir suteikti jiems tinkamas sąlygas.

Klaida Nr. 1: Netinkamas laistymas

Viena dažniausių klaidų - per didelis arba per mažas laistymas. Augalų vandens poreikiai skiriasi. Pernelyg dažnas laistymas sukelia deguonies trūkumą šaknims, o per mažas - dehidrataciją.

  • Patarimai:
  • Išsiaiškinkite kiekvieno augalo vandens poreikius.
  • Žiemą ir rudenį laistykite saikingiau.
  • Prieš laistant patikrinkite dirvožemio drėgmę - jei viršutinis 2-3 cm sluoksnis sausas, laistykite.
  • Įsitikinkite, kad vazonėlyje yra drenažo skylutės.
  • Laistykite ryte kambario temperatūros vandeniu.

Klaida Nr. 2: Netinkamas apšvietimas

Netinkamas apšvietimas - per mažai šviesos arba per daug tiesioginių saulės spindulių - kenkia augalams. Šviesos mėgėjai, pasodinti pavėsyje, blogai auga ir gali susirgti. Pavėsį mėgstantys augalai, pastatyti saulėtoje vietoje, gali išdžiūti.

  • Patarimai:
  • Išsiaiškinkite augalo šviesos poreikius.
  • Surūšiuokite augalus pagal jų poreikius ir atraskite tinkamiausią vietą namuose.
  • Stebėkite augalo reakcijas - jei lapai ruduoja ar atrodo suvytę, perstatykite augalą.

Klaida Nr. 3: Netinkamas trąšų naudojimas

Trąšos svarbios, bet netinkamas jų kiekis ar rūšis gali pakenkti. Per didelis trąšų kiekis gali sudirginti šaknis, o per mažas - pristabdyti augimą.

  • Patarimai:
  • Rinkitės tinkamiausias trąšas pagal augalo rūšį.
  • Reguliariai stebėkite augalo būklę.
  • Laikykitės gamintojo instrukcijų dėl trąšų dozės.
  • Tręškite augalus pagal jų augimo ciklą - rudenį ir žiemą tręšti reikia mažiau arba visai netręšti.
  • Netręškite sausos žemės - pirmiausia palaistykite.

Klaida Nr. 4: Nepakankama oro drėgmės kontrolė

Daugelis augalų, ypač egzotiškos rūšys, reikalauja drėgnesnio oro. Nepakankama drėgmė gali sukelti lapų džiūvimą ir padidinti kenkėjų riziką.

  • Patarimai:
  • Naudokite oro drėkintuvus.
  • Padidinkite oro drėgmę natūraliais būdais - laikykite vandens indus šalia augalų, apipurkškite lapus vandeniu.
  • Stebėkite oro drėgmės lygį ir atsižvelkite į sezoninius pokyčius.
  • Pasirinkite tinkamą vietą - vonios kambarys ar virtuvė gali būti tinkamesnės vietos drėgmės mėgstantiems augalams.

Klaida Nr. 5: Netinkama oro temperatūra

Staigūs temperatūros pokyčiai sukelia stresą augalams. Augalai jautrūs aplinkos veiksniams.

  • Patarimai:
  • Laikykite augalus vietose, kur temperatūros svyravimai minimalūs.
  • Nedėkite augalų arti šildytuvų, ventiliatorių ar atidarytų langų.
  • Šildymo sezonu pasirūpinkite, kad augalai nebūtų arti šilumos šaltinių.

Kambarių augalų nauda sveikatai ir aplinkai

Kambariniai augalai turi daug privalumų, kurie teigiamai veikia žmogaus sveikatą ir aplinką.

Oro valymas ir deguonies gamyba

Augalai fotosintezės metu išskiria deguonį, prisotindami orą. Taip pat jie gali pasyviai sugerti kenksmingas chemines medžiagas iš oro, tokias kaip formaldehidas, toluenas, benzenas, amoniakas, acetonas. Kuo daugiau aplinkoje nuodingų medžiagų, tuo intensyviau auga kai kurie augalai, pavyzdžiui, kuokštinis chlorofitas.

Įvairūs kambarinių augalų lapai ir gėlės, demonstruojantys jų grožį ir įvairovę.

Oro drėkinimas

Augalai išgarina didelę dalį vandens, kurį panaudoja laistymui, taip natūraliai drėkindami orą. Tai ypač svarbu žiemą, kai patalpose veikia šildymas, o oras tampa sausas. Tinkamas oro drėgmės lygis (45-55%) svarbus odos, akių ir gleivinių sveikatai.

Neigiamų jonų poveikis

Augalų išskiriamos fitoorganinės medžiagos skatina lengvųjų jonų susidarymą. Neigiami jonai aprūpina organizmą energija, gerina medžiagų apykaitą, kraujo sudėtį, aktyvumą ir atjaunina organizmą. Jie taip pat neutralizuoja bakterijas ir alergenus.

Aromaterapija ir poveikis psichikai

Kai kurie augalai išskiria kvapnius eterinius aliejus, kurie gali turėti raminantį, tonizuojantį ar net gydomąjį poveikį. Šaltos spalvos (violetinė, mėlyna) ramina nervų sistemą, o šiltos (oranžinė, geltona) - padeda prabusti ir didina darbingumą. Žalios spalvos atspalviai leidžia akims pailsėti.

Mikroorganizmų naikinimas

Augalų išskiriamos medžiagos (eteriai, terpenai, fenoliai) gali naikinti arba slopinti pavojingų mikroorganizmų, tokių kaip stafilokokai, streptokokai, žarnyno lazdelės, grybelių sukėlėjai, veiklą. Augalai, tokie kaip begonijos, žingenės, anturiai, pelargonijos, lauramedžiai, margeniai, padeda naikinti šiuos mikroorganizmus ore.

Serbentų auginimas

Serbentai - uoginiai krūmai, priklausantys agrastinių augalų šeimai. Jie būna baltieji, juodieji ir raudonieji. Serbentai gali būti auginami ne tik dėl uogų, bet ir kaip dekoratyviniai krūmai.

Sodinimas

Serbentams tinka nerūgšti dirva, kurioje yra pakankamai fosforo. Serbentai sodinami rudenį arba pavasarį. Paruoškite sodinimo duobę, sumaišykite derlingą žemę su kompostu, trąšomis (superfosfatu, kalio sulfatu ar medžio pelenais rudenį; amonio sulfatu pavasarį). Sodinant krūmus, tarp jų palikite 1,5 m tarpą, o tarp eilių - ne mažesnį kaip 2 m tarpą. Sodinkite giliau nei augo medelyne, žemę gerai sutrypkite ir palaistykite.

Priežiūra

Serbentams svarbus reguliarus laistymas (iki keturių kartų per sausus metus), dirvos purenimas. Tręšti reikėtų po dvejų metų, naudojant mineralines ir organines trąšas.

Genėjimas ir formavimas

Serbentus galima genėti vasarą (po uogų skinimo), rudenį ir pavasarį. Pirmais metais pasodintus augalus reikia patrumpinti. Vėlesniais metais išpjaunamos gulinčios, aplūžusios, pažeistos šakos. Kasmet genint pasenusias šakeles ir paliekant iki keturių stipriausių pumpurų, užtikrinamas geras derlius.

Kenkėjai ir ligos

Serbentus gali pulti serbentinės pumpurų erkutės, stiklasparniai vikšrai, antraknozė, rūdys.

Kiti uoginiai augalai

Žemuoginės avietės (Rubus illecebrosus)

Neįprasti, bet vis populiaresni augalai, derinantys avietės ir žemuogės savybes. Jie pasižymi ryškiais baltais žiedais ir skaniais, aromatingais vaisiais. Žemuoginės avietės kilusios iš Rytų Azijos, vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Uogos turtingos antioksidantais ir vitaminu C.

Auginimas ir priežiūra

Mėgsta saulėtą arba lengvai pavėsingą vietą. Geriausiai auga lengvame, gerai drenuojančiame, organinėmis medžiagomis praturtintame dirvožemyje. Nerekomenduojamos vėjuotos vietos. Sodinamos pavasarį, balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Reikalingas reguliarus, bet saikingas laistymas. Tręšiama pavasarį ir vasarą kompleksinėmis, azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Genėjimas paprastas - pašalinamos sausos ir pažeistos šakos.

Dauginimas

Dažniausias ir patikimiausias būdas - ūglių atskyrimas. Galima dauginti ir sėklomis, tačiau tai sudėtingesnis procesas.

Atsparumas

Žemuoginės avietės pasižymi puikiu atsparumu ligoms ir kenkėjams. Rečiau serga grybelinėmis ligomis. Gali nukentėti nuo amarų ar voratinklinių erkučių.

Žydėjimas ir vaisiai

Žydi gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Uogos sunoksta rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, būna ryškiai raudonos, skanios ir aromatingos. Vienas krūmas gali duoti 0,5-1,5 kg uogų per sezoną.

Vartojimas ir nauda

Uogos skanios šviežios, tinka dekoruoti desertus, dėti į salotas ar jogurtą. Iš jų galima virti uogienę, kompotus, gaminti vyną. Turtingos vitaminu C, flavonoidais, kaliu, magniu.

Kambarių augalų persodinimas

Kambariniai augalai, kaip ir kiti augalai, turi būti periodiškai persodinami. Jauni augalai persodinami kasmet, suaugę - kas 3-5 metus. Dažniausiai persodinama pavasarį (kovą-balandį), tačiau sukulentus galima persodinti žiemos pradžioje. Augalą galima perkelti į didesnį vazoną bet kuriuo metu, neliečiant šaknų.

Žemės parinkimas

Rekomenduojama rinktis specialistų paruoštus žemės mišinius, atitinkančius konkretaus augalo poreikius (pvz., orchidėjoms - orchidėjų, kaktusams - sukulentų žemę).

  • Kekkilä Žemė Gėlėms: universali, tinkanti visiems kambariniams žydintiems ir lapiniams augalams.
  • Kekkilä žemė orchidėjoms: specialus substratas orchidėjoms su medžio žieve.
  • Kekkilä Žemė Kaktusams ir Sukulentams: su smėliu, gerai praleidžia vandenį.
  • Kekkilä Sodo žemė: kokybiška, tinkanti visiems augalams.
  • Kekkilä Žemė Vasarinėms Gėlėms: padeda greitai įsišaknyti ir gausiai žydėti.
  • Kekkilä Žemė Spygliuočiams ir Rododendrams: skirta rūgštų dirvožemį mėgstantiems augalams.
  • Kekkilä Sodo durpės: pagerina dirvožemį, padeda išlaikyti maisto medžiagas ir vandenį.
  • Kekkilä Ekologiškas Auginimo maišas: paruošta augimvietė daržovėms, prieskoninėms žolelėms ir vasarinėms gėlėms.

Vasario mėnesio darbai su augalais

Vasaris - svarbus mėnuo planavimui ir pirmųjų darbų pradėjimui. Augalai pradeda jausti besistiprinančią šviesą ir ruoštis aktyviam augimui.

Kambarių augalų priežiūra

  • Lapų valymas: nušluostykite dulkes nuo lapų, kad jie geriau pasisavintų šviesą.
  • Laistymo didinimas: palaipsniui didinkite laistymo dažnumą ir kiekį. Uošvės liežuviui ir kaktusams laistymo didinimą atidėkite iki kovo.
  • Tręšimas: pradėkite tręšti nuo vasario 15-20 d., naudojant pusę rekomenduojamos dozės.
  • Perkėlimas: geriausia atlikti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.

Sėklų sėjimas

Vasaris - tinkamas metas sėti paprikas, baklažanus (10-12 savaičių iki sodinimo lauke) ir pomidorus (8-10 savaičių iki sodinimo lauke). Naudokite specializuotą sėjos substratą ir palaikykite 20-24°C temperatūrą. Naudokite dirbtinę šviesą 14-16 valandų per parą.

Sodo planavimas ir priežiūra

Vasario mėnesį verta planuoti augalų kaitą sode, patikrinti sėklų daigumą. Vasario pabaigoje - kovo pradžioje atliekamas vaismedžių genėjimas. Taip pat pasirūpinkite įrankių paruošimu (galandimu, valymu).

Įvairūs kambarinių augalų vazonai su skirtingomis žemėmis ir trąšomis.

tags: #kambariniai #uoginiai #augalai

Populiarūs įrašai: