Kompostavimas maiše: efektyvus būdas gaminti trąšas
Kompostavimas - tai vertingas procesas, kurio metu organinės atliekos virsta naudingomis trąšomis, gerinančiomis dirvožemio kokybę. Sodininkai ir daržininkai įžvelgia daugybę kompostavimo naudų. Pastebima, kad kompostas veikia dirvos struktūrą: molingose dirvose jis pagerina oro laidumą, o smėlingose padeda normalizuoti drėgmės balansą. Dėl šių priežasčių vis daugiau žmonių nori jį pasigaminti savo namuose, kur galima saugiai atsikratyti sode susidarančių atliekų: nupjautos žolės, lapų, daržovių ir vaisių likučių.
Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius Juozas Pekarskas, kompostavimas yra geriausias būdas tvarkyti šalutinius produktus ir įvairias organines atliekas, įskaitant maisto ir virtuvės atliekas. Susidariusį kompostą galima panaudoti dirvožemiui gerinti ir augalams tręšti.
„Dažnai kompostuojama naudojant įvairias technologijas, pavyzdžiui, rietuves. Šiuo metu populiarėja komposto dėžės ir kiti kompostavimo įrenginiai. Komposto dėžių pasiūla nemaža, tačiau jas galima pasigaminti ir patiems“, - įsitikinęs pašnekovas.
Pasirinkite tinkamą kompostavimo vietą ir įrenginį
Tinkamos vietos parinkimas
Išskirtiniu dizainu nepasižyminčios komposto dėžės dažnai statomos sodo ar daržo pakraštyje, neretai pavėsyje. Kai kurie sodininkai, manydami, kad atliekos greičiau susiskaidys, kompostinę laiko pietinėje sklypo dalyje, kur gaunama nemažai saulės šilumos. Vienos dėžės yra stacionarios, kitos - kilnojamos. Mokslininkas sako, kad vienareikšmio atsakymo, kur statyti kompostinę, nėra. Jo teigimu, viena iš svarbiausių sąlygų - kad į komposto dėžę nepatektų paviršinis ar gruntinis vanduo. Jos turi būti įrengtos ar pastatytos aukštesnėse vietose, taip išvengiama jų apsėmimo. Taip pat svarbu, kad vėjas nepūstų į gyvenamus pastatus, nes yrančios ir pūvančios atliekos gali skleisti nemalonius kvapus. J. Pekarskas siūlo ieškoti kompromiso - statyti kompostines nei labai saulėtoje vietoje, nei visiškame pavėsyje.
Kompostinės konstrukcija ir dydis
Prieš pradedant meistrauti dėžę komposto gamybai, svarbu žinoti, kad ji negali būti visiškai sandari. Kad organinės medžiagos virstų kompostu, jos skaidomos etapais. Viso proceso metu dirba bakterijos, grybai, sliekai ir kiti bestuburiai, kuriems būtinas deguonis. Dėl to nerekomenduojama komposto krauti į duobę, jokiu būdu negalima jos išbetonuoti, nes taip nebus užtikrinamas gyvybiškai svarbus oro judėjimas. Anot J. Pekarsko, dėžės dydis ir konstrukcija priklauso nuo turimų organinių medžiagų bei atliekų kiekio. Geriausia, kad jos apačioje būtų uždaroma anga, per kurią būtų galima išimti jau paruoštą kompostą, o pats kompostavimo procesas vyktų nenutrūkstamai. Pašnekovas taip pat priduria, kad reikėtų nepamiršti uždengti komposto rietuvių. Puiki priedanga - organinės medžiagos: šiaudai, sudžiūvusi žolė. Galima uždengti ir plėvele. Kompostavimo dėžė taip pat turi būti uždengiama, kad į ją nepatektų lietaus vanduo bei įvairūs gyvūnai, kaip antai pelės, žiurkės ir pan.
Monika Kazlauskaitė pažymi, kad virtuvėje susidarančių biologinių atliekų kompostinė turi turėti sandarų dangtį ir dugną, kad į ją nepatektų graužikai. Kompostuojant maisto likučius, patogu naudoti ištisus metus veikiančią kompostinę, turinčią dangtį, per kurį galima lengvai įmesti naujų atliekų, ir apačioje esančias dureles, per kurias komposto masę lengva išimti. Kompostinėje susidaro įvairaus senumo sluoksnių ir niekada nereikia laukti, kol bus gatavas visas kompostas, nes seniausią komposto masę, esančią kompostinės apačioje, galima patogiai išimti per apačioje esančias ištuštinimo dureles. Kai yra daug biologinių atliekų, kompostavimo ciklas yra greitesnis nei tada, kai kompostuojamos medžiagos yra mažai. Kompostinę prižiūrėti paprasta, jei jos viduje yra ortakis, kaip, pavyzdžiui, Biolan kompostinėje vasarnamiams, Organinių atliekų kompostinėje ir Biolan Greitojoje kompostinėje 220 eco ir 500.
Sėkmė priklauso nuo atliekų cheminės sudėties ir drėgmės
Anglies ir azoto santykis
Manoma, kad nuo kompostinės dydžio tiesiogiai priklausys ir tai, kaip greitai joje suirs organinės medžiagos. Mitas, kad pasirinkus tamsesnės spalvos kompostinę atliekos suyra greičiau nei šviesioje. „Tamsios spalvos kompostinės greičiau įšyla nuo tiesioginių saulės spindulių, bet tai nėra lemiamas veiksnys“, - tikina J. Pekarskas. Mokslininkas patikslina, kad kompostavimo proceso sėkmė priklauso nuo turimų organinių medžiagų ir atliekų cheminės sudėties, ypač nuo anglies ir azoto santykio, kurio optimalus dydis - 15-30:1 (15-30 anglies dalių tenka viena dalis azoto).
Drėgmės palaikymas
Visiems gerai žinoma, kad kompostinėje turi būti pakankamai drėgmės. Tam kai kurie sodininkai kompostą reguliariai lieja, o įsivyravus sausrai sudrėkina dar dažniau. Mokslininkas aiškina, kad kompostavimas dėžėse nepriklauso nuo esamų orų sąlygų, tačiau sutinka, jog kompostuojamų medžiagų drėgnumas lemia mikroorganizmų veiklą. „Optimalus substrato drėgnumas - 50-60 proc. Jei drėgnumas didesnis nei 70 proc., poros užpildomos vandeniu, ima trūkti deguonies ir prasideda nepageidaujami anaerobiniai procesai. Jei substrato drėgnumas mažesnis nei 40 proc., mikroorganizmų veikla gerokai sulėtėja. Tuomet atliekas reiktų drėkinti vandeniu“, - tvirtina J. Pekarskas.
Ką galima ir ko negalima kompostuoti
Tinkamos kompostuoti atliekos
Daugeliui kyla klausimas, kaip tvarkingai surūšiuoti atliekas prieš jas metant į kompostinę. Ar visos atliekos tinka? Ar į vieną kompostinę tikslinga mesti ir nupjautos žolės likučius, lapus, ir virtuvės atliekas? Kaip turėtų būti organizuojama komposto gamyba? J. Pekarskas sako, kad viskas priklauso nuo to, kokių atliekų turite ar galite gauti iš kito ūkio. Jo teigimu, atliekų rūšiuoti prieš jas dedant į kompostinę nereikėtų, atvirkščiai, jas būtina sumaišyti: „Geriausia naudoti įvairių medžių lapus. Nerekomenduojama naudoti riešutmedžių lapų, nes juose esančios bioaktyvios medžiagos gali stabdyti daigų augimą. Taip pat reikėtų vengti aliejingų atliekų, ypač vermikompostavimo procese. Ąžuolo lapai, medžio žievė, pjuvenos - ilgai yrančios atliekos, dėl kurių kompostavimo procesas gali užtrukti kelerius metus. Geriau naudoti lapuočių medžių pjuvenas, drožles.
Virtuvės atliekos: vaisių ir daržovių žievės, kavos tirščiai, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, popierius. Sodo ir daržo atliekos: lapai, žolė, gėlių stiebai, piktžolės be sėklų, smulkintos šakos, pjuvenos. Kompostavimui reikia trijų ingredientų: Rudujų - į jas patenka lapai, šakos ir šakelės. Žaliųjų - tai nupjauta žolė, vaisiai, daržovės ir kavos tirščiai. Vandens - jis padės sukurti tinkamą terpę kompostavimui. Jūsų komposte turėtų būti vienodai žaliųjų ir rudųjų atliekų. Taip pat rekomenduojama skirtingo dydžio atliekas sluoksniuoti. Rudosios medžiagos kompostui suteiks anglies, žaliosios - azoto, o vanduo - drėgmės, padėsiančios suskaidyti organines medžiagas.
Specialistai rekomenduoja kompostuoti vaisius ir daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus ir anglis, kartoną ir kitus popieriaus gaminius, kiaušinių dėklus, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles (be subrendusių sėklų), seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus ir šieną, velėną. Prieš kompostavimą šakas rekomenduojama sukapoti arba susmulkinti.
Atliekos, kurių negalima kompostuoti
Solveiga įspėja į komposto dėžę nemesti gyvūninės kilmės atliekų, tokių kaip mėsos ar žuvies gabalėliai, kaulų, riebalų, negalima kompostuoti ir pieno produktų. Kai kurie žmonės, neturėdami pakankamai žinių, į komposto krūvą išmeta netinkamas medžiagas, kurios gali užteršti visą procesą. Svarbu žinoti, ką galima mesti į kompostą, o kokių atliekų reikėtų vengti. Jei neatsargiai maišysite netinkamus produktus, galite užteršti kompostą ligų sukėlėjais arba chemikalais, kurie pakenks ne tik jūsų kompostui, bet ir augalams. Todėl svarbu suprasti kompostavimo taisykles ir geriausiai kontroliuoti, kas keliauja į jūsų komposto krūvą, kad dirvožemis būtų maksimaliai naudingas.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į gyvūninės kilmės produktus, pavyzdžiui, kaulus, kremzles, mėsos atliekas ir riebalus. Jiems skylant komposto krūvoje atsiranda kenksmingų mikroorganizmų, dėl kurių trąšos tampa nebeekologiškos ir neveiksmingos. Be to, dėl savo kvapo jos tampa gardžiu kąsneliu tokiems kenkėjams kaip žiurkės, kurias vėliau labai sunku išnaikinti. Taip pat patartina į komposto krūvą nemesti kiaušinių, kurie taip pat yra gyvulinės kilmės produktas, bet galima drąsiai mesti kiaušinių lukštus. Mat juose yra daug vitaminų ir mineralų, kurie sustiprins jūsų augalus.
Taip pat verta žinoti, kad citrusinių vaisių žievelės taip pat netinka kompostavimui. Labai dažnai vaisių rūšiavimo įmonėse, ypač egzotiškų vaisių, citrusiniai vaisiai purškiami arba mirkomi skystyje, kuris prasiskverbia į žievelę ir sukuria toksiškus junginius. Tačiau tikrai ne viskas turi ir gali patekti į komposto krūvą. Pavyzdžiui, kai kurios iš pirmo žvilgsnio biologiškai irstančios medžiagos gali turėti mikroskopinių plastiko dalelių ar sunkiųjų metalų, kuriems komposte ne vieta - juk dirvožemyje jie nebus suskaidyti. Nevertėtų į komposto krūvą mesti savo katino, šuns ar kitų naminių gyvūnėlių fekalijų. Savo augintinius apskritai geriau laikyti atokiau nuo daržo lysvių, nes jų išmatose gali būti pavojingų parazitų, įskaitant Toxoplasma gondii. Šie parazitai itin pavojingi nėščioms moterims. Kompostuoti galima naminių gyvūnų kailio plaukus. Filtrai, kurie naudojami oro traukos sistemose (pavyzdžiui, gartraukiuose), paprastai kaupia miniatiūrines sintetikos daleles (dažniausiai nuo mūsų drabužių pluošto), kurios dirvožemyje nesuskyla. Pridėkite dar tą faktą, kad dauguma skalbinių minkštiklių ir skalbiklių turi toksiškų cheminių medžiagų - ftalatų, kurie padeda išgauti sintetinius aromatus.
Jei į komposto krūvą mesite daug riebalų turinčius produktus, prie komposto dėžės greitai sulauksite keturkojų viešnių. Į komposto krūvą taip pat nereikėtų mesti pieno ir mėsos produktų, bet jai itin tiks kiaušinių lukštai ir likučiai nuo vegetariškų patiekalų. Buitinės dulkės gali pasirodyti visiškai nekaltas dalykas. Jei po namų valymo mesti į kompostą dulkių siurblio turinį yra bloga idėja, tai sodo atliekų kompostavimas yra idealus variantas. Iš pirmo žvilgsnio gipso kartonas gali pasirodyti tinkama medžiaga kompostui. Tačiau taip nėra. Ši statybinė medžiaga yra permirkusi toksinais, nes jos gamybai neretai naudojamos anglimi kūrenamų elektrinių atliekos. Kompostui galite naudoti pjuvenas, tačiau ne itin dideliais kiekiais, nes jos lėtai irsta ir „užrakina“ azotą. Nemeskite į kompostą piktžolių, kurios jau subrandino sėklas, ar tų augalų, kurių stiebelių ar šaknų dalys lengvai prigyja žemėje. Taip pat venkite mesti piktžoles, kurios yra itin atsparios sausrai - paprastai tokie augalai turi sultingus lapelius ir gali išgyventi netgi po to, kai buvo išrauti ir sumesti į komposto krūvą. Popierius, ypač žvilgantis, su spalvotais paveiksliukais ir tekstu, gali turėti sunkiųjų metalų. Į kompostą galite mesti kartoną, prieš tai jį susmulkinę. Nenaudokite tik to kartono, ant kurio yra spalvotų užrašų.
Mėsa, žuvis, pieno produktai - skleis nemalonų kvapą ir pritrauks kenkėjus. Taip pat netinka riebūs, kepti maisto likučiai. Atskirai reikėtų šalinti ligų pažeistus augalus ar piktžoles su sėklomis. Kompostuoti netinka: mėsa, žuvis, skerdienos atliekos, riebalai, kaulai, pieno produktai, sintetinės atliekos, sergantys, pesticidais užkrėsti augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusias sėklas, virtos daržovės, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.
Kompostavimui netinka ir neturėtų būti dedama į kompostavimo dėžes: mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai ir fekalijos. Kompostuojamose atliekose taip pat neturi būti pavojingų medžiagų (pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių medžiagų, dervų, tepalų ar kitų), stiklo, plastiko priemaišų.
Kompostavimo procesas ir trukmė
Aerobinis kompostavimo procesas
Sukrovus nupjautą žolę, maisto atliekas ar sugrėbtus lapus, patartina retkarčiais sukrutinti komposto dėžę, kad joje esančios medžiagos gautų oro ir tolygiau suirtų. Pasak J. Pekarsko, parinkus atliekas su tinkamu anglies ir azoto santykiu, prasideda aerobinis kompostavimo procesas, kurio metu temperatūra pakyla iki 65 laipsnių. Rekomenduojama komposto turinį gerai sumaišyti, kad visos organinės medžiagos tolygiai susikompostuotų. Atliekų maišymas greitina kompostavimo procesą, pūdinys tampa kokybiškesnis. Kompostą galima maišyti ir pridedant naujų atliekų.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens.
Vermikompostavimas su sliekais
Norint efektyviau kompostuoti atliekas, galima pasirinkti vieną iš dviejų būdų: kompostavimo procesą aktyvuojančius preparatus arba sliekus. Pastarieji ypač populiarėja miestuose, kur tiesiog virtuvėse įrengtose kompaktiškose komposto dėžėse milijonai sliekų rausiasi skaidydami maisto atliekas. Pasak J. Pekarsko, dažniausiai tai yra dviejų tarpusavyje sėkmingai sugyvenančių sliekų rūšių (Eisenia fetida fetida ir Eisenia fetida andrei) mišinys. „Šie sliekai labai smulkūs, puikiai tinka vermikompostavimui. Kita populiari sliekų rūšis - Dendrobaena veneta. Šiuo metu galima įsigyti visų trijų rūšių sliekų mišinį. Kompostinių sliekų rūšių panaudojimas organinių atliekų perdirbimui yra sveikintinas. Sliekus komposto dėžėse galima laikyti visus metus. Šiuo metu vermikompostavimas dažniausiai vykdomas uždarose patalpose. Vermikompostas yra žymiai efektyvesnis nei paprastas kompostas“, - teigia VDU ŽŪA profesorius.
Užsiimant vermikompostavimu reikėtų vengti aliejinių atliekų bei medžiagų su dideliu amoniakinio azoto kiekiu. Pasak pašnekovo, sliekai gyvena viršutiniame komposto sluoksnyje, nes jiems reikalingas deguonis. Gilesniuose sluoksniuose vermikompostas jau būna perdirbtas, o viršutiniame procesas dar vyksta. Komposto dėžė turi būti uždengta, nes kompostiniai sliekai vengia ultravioletinių spindulių. Jis taip pat pabrėžia, kad būtina sudaryti tokias sąlygas, kad į komposto dėžes nepakliūtų kurmiai arba žiurkės, kurios greitai gali suryti visus sliekus.
Kompostavimo trukmė
Dar vienas svarbus klausimas - kada kompostą galima išimti ir naudoti kaip trąšą? Mokslininkas patikina, kad kompostas gali būti naudojamas tuomet, kai jame nebelieka nesusiskaidžiusių organinių medžiagų. Suspaudus birus kompostas turi gerai susispausti, bet netepti rankų. „Kompostavimo trukmė priklauso nuo kompostuojamų atliekų ir naudojamos technologijos. Manau, kad po 4 mėnesių kompostą jau galima sėkmingai naudoti kaip trąšą ir dirvožemio gerinimo priemonę“, - įsitikinęs pašnekovas.
Papastai tinkamai prižiūrimas kompostas subręsta per 8-12 mėnesių. Jei naudojamos tik lengvai suyrančios medžiagos, procesas gali užtrukti ir trumpiau - apie pusę metų. Subrendęs kompostas būna purios struktūros, tamsiai rudos spalvos, be nemalonaus kvapo.
Kompostavimas skirtingomis sąlygomis
Kompostavimas žiemą
Mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai), kurie skaido atliekas, žiemą dirba lėčiau dėl šalčio. Kompostavimas vyksta visus metus, tačiau žiemą procesas sulėtėja. Šaltuoju sezonu galima dėti tas pačias atliekas, tačiau kompostas aktyviausiai skaidomas pavasarį ir vasarą. Jei komposto krūva didelė ir gerai izoliuota, viduje gali išlikti šiluma, tad skaidymasis vis tiek vyksta. Kai kuriose kompostinėse net žiemą matomi garai - tai ženklas, kad procesas nesustoja.
Atliekos tarsi „užšaldomos“ ir laukia pavasario. Užšalusios jos tampa trapesnės, todėl atšilus suirs dar greičiau. Žiemą ir toliau dėkite atliekas.
Kompostavimas maišuose
Maišai neužima daug vietos, prireikus juos galima perkelti kitur. Žinoma, kompostavimas maišuose turi savų ypatumų. Reikia maišų - taigi ir šiokių tokių išlaidų. Visus komposto sluoksnius tenka krauti tuo pačiu metu, kad vienodai suirtų. Reikia gana daug augalinių atliekų. Jau naudoti maišai, ypač nuo maisto produktų (cukraus, miltų ir pan.) kompostui netinka: jie praleidžia orą. Maišai turi būti iš polietileno ar kitos storos tankios medžiagos. Kompostuoti reikalingi ne tik labai patvarūs, bet ir dideli maišai - maždaug 120-150 litrų. Mažesniuose maišuose komposto masė gali pradėti džiūti, nesusidaryti reikalinga temperatūra. Geriausia, jeigu maišai bus juodi. Tokie sugeria daugiau saulės šviesos, taigi viduje palaikoma aukšta temperatūra, būtina greitam kompostavimui. Tiesa, dėl lapų ir pomidorų stiebų daržininkų sutarimo nėra. Augalinių atliekų net ir su menkiausiais grybelinių, virusinių ar bakterinių ligų pėdsakais (nors kai kurie sodininkai vis tiek jas kompostuoja - tik, sudėję į maišus, užberia senu mulčiu ir įpila 5 proc. Papildomų skylių maišuose tam daryti nebūtina (nors kai kurie sodininkai praktikuoja ir tokį metodą). Kompostas maišuose subręs dar greičiau, jeigu pridėsite kompostavimo greitintuvo.
Receptas Nr. 1: 50 g karbamido, 1 litras vandens. Receptas Nr. 2: 2 dalys paukščių mėšlo, 5 dalys dilgėlių, 20 dalių šilto vandens. Receptas Nr. 3: 200 g cukraus, 200 g sausų mielių, 1 litro vandens. Receptas Nr. 4: 1 litro pelenų, saujos amonio salietros.
Jeigu į maišus kompostui dėjote velėnos, joje esančių mikroorganizmų turėtų pakakti sparčiam irimui. Labai gerai užrištus maišus su komposto žaliava - kai minėta, kompostui greitai subręsti reikalinga kuo hermetiškesnė aplinka - reikėtų palikti lauke, atviroje saulėtoje vietoje.
Kompostavimo nauda ir privalumai
Kompostavimas - tai puikus būdas sumažinti buitinių atliekų kiekį, sutaupyti lėšų ir pagerinti dirvožemio kokybę vertingomis maisto medžiagomis! Kompostas - tai natūrali trąša, kuri pravers ir auginantiems mažą darželį ant palangės ar balkone, ir tiems, kurie planuoja gausų derlių sode. Maisto likučiai, pavirtę į kompostą, yra puiki ir universali trąša. Ją galima naudoti tiek kambariniams augalams, tiek balkono lysvėms, tiek paprastam daržui. Be to, kompostas gali būti panaudojamas vietoje cheminių trąšų ir padės sumažinti į atmosferą išmetamą anglies dioksido bei metano kiekį. Kompostavimas - tai vienas ekologiškiausių būdų sumažinti atliekų kiekį namuose, o tuo pačiu prisidėti prie sveiko dirvožemio kūrimo.
Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Simona Kulikauskienė teigia, kad kompostavimas yra aukštą prioritetą atliekų tvarkymo hierarchijoje turintis atliekų tvarkymo būdas. „Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas ir jų kiekio bendrame komunalinių atliekų sraute mažinimas - viena iš ES teisės aktuose nustatytų užduočių. Kompostavimas leidžia ne tik saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, bet ir sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą, todėl bet kokia iniciatyva kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas yra sveikintina ir skatinama“, - teigia ministerijos atstovė.
Kompostavimo pritaikymas
Dažnam gali kilti klausimas, kur kompostas gali būti panaudojamas, jei žmogus šalia namo turi tik pievelę ir neužsiima daržininkyste? Kompostas, kaip vertingų maistinių medžiagų turinti trąša, padedanti pagerinti dirvožemio struktūrą ir palaikanti drėgmės lygį jame, gali būti panaudojamas labai įvairiai, ne tik daržininkystei. Kompostas - puiki trąša kambarinėms vazoninėms gėlėms, taip pat gėlynams ar pakabinamiems vazonams lauke. Nesijotą kompostą galima panaudoti kaip mulčą aplink gėles gėlynuose ar aplink krūmus, taip užkertant kelią dirvos erozijai ir praturtinant žemę maistinėmis medžiagomis. Kompostas taip pat gali būti naudojamas aplink medžius bei pievelei prie namų tręšti.
tags: #kompostavimas #maise #lrt