Kriaušių veislės Lietuvoje: pasirinkimas ir auginimas

Lietuvoje kriaušes auginti nėra sudėtinga, ir tai yra vienas populiariausių vaismedžių. Tačiau norint užauginti derlingus ir ilgalaikius medžius, būtina pasirinkti tinkamas veisles, pritaikytas šalies klimatui ir dirvožemio sąlygoms.

Kriaušių kilmė ir botaninės savybės

Kriaušė (lot. Pyrus L.) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų genčiai. Pasaulyje žinoma apie 60 rūšių, o Lietuvoje savaime auga 3 rūšių kriaušės. Labiausiai paplitusi yra paprastoji kriaušė (Pyrus communis). Morfologiškai kriaušės panašios į obelis. Vegetacija paprastai prasideda balandžio mėnesio viduryje.

Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster) savaime auga upių, upelių, ežerų šlaituose, kalvose, pamiškėse, galulaukėse, prie sodybų, pakelėse. Tai iki 20 m aukščio medžiai su plačiais piramidiniais vainikais, dygliuotomis šakomis, mažais lapais. Jie yra ištvermingi žiemą ir ilgaamžiai, gali išgyventi iki 200 metų. Jų vaisiai maži (iki 20 g), valgomi šalnų pakąsti ar sutrešę.

Usūrinė kriaušė (Pyrus ussuriensis) savaime auga Rusijoje (Tolimuosiuose Rytuose), Kinijoje, Korėjoje. Vaismedžiai labai ištvermingi žiemą.

Japoninės kriaušės (Pyrus pyrifolia) vaismedžiai be dyglių, mažiau ištvermingi žiemą.

Paprastoji kriaušė (Pyrus communis) yra kultūrinių kriaušių populiacija. Vaismedžių vainikai piramidinės formos, rečiau rutuliški, šakos nedygliuotos. Šaknys auga vertikaliai ir gali pasiekti kelių metrų gylį, tačiau dauguma šaknų pasiskirsto viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose (iki 80 cm gylyje).

Žiediniai pumpurai didesni už lapinius. Lapai dideli, dažniausiai tamsiai žali, kiaušinio ar elipsės formos, dantyti arba lygiakraščiai. Žiedai balti, rečiau rausvi.

Kriaušių vaisiai apvalūs, kriaušiški, kūgiški, kiaušinio, butelio ar tarpinių formų; pagal vaisių masę nevienodo dydžio (50-250 g ir daugiau). Odelė gali būti žalia, geltona, raudona, įsaulyje - rausva, raudona, purpurinė, gelsvai raudona, rūdėta. Minkštimas gali būti baltas, gelsvas, žalsvas; tirpstantis, pusiau tirpstantis, grubus (sprangus), kartais miltingas, sultingas arba sausokas, saldus, saldžiarūgštis, salstelėjęs, aitrus, su kadagio prieskoniu ar be jo. Vaisiai valgomi švieži ir apdoroti; juose yra 81,7-86,9 % vandens, 13,1-18,3 % sausųjų medžiagų, 5,93-8,91 % cukrų, 3,6-9,2 mg% vitamino C, 0,08-0,37 % citrinos ir obuolių rūgščių, 0,18-0,74 % pektininių medžiagų, 11-65 mg% rauginių medžiagų, 30-49 mg% aktyviųjų medžiagų, apie 2,5 % ląstelienos.

Lietuvoje savaime auga miškinė kriaušė, auginama paprastoji kriaušė, usūrinė kriaušė ir japoninė kriaušė (retai).

Poskiepių ir sodinimo svarba

Pagrindiniai kriaušių poskiepiai yra miškinės kriaušės (Pyrus pyraster) ir svarainiai (Cydonia oblonga). Kriaušės su sėkliniu poskiepiu sode sodinamos 4,5-5 x 2,5-5 m atstumu. Sodinimo atstumai eilėje varijuoja nuo 2,5 m (neaugios veislės) iki 5 m (augios veislės). Trūkumai - vaismedžiai labai nevienodai auga ir dera.

Drėgmės trūkumui jautresnės kriaušės su paprastojo svarainio poskiepiais. Lyginant su miškinės kriaušės poskiepiais, svarainio poskiepiai 2-3 metus paankstina derėjimą. Pagrindinis svarainio poskiepių trūkumas - jie gali neatitikti kriaušių veislių, todėl neatitikimui tarp kriaušės veislės ir svarainio panaikinti naudojamas tarpinis skiepas. Kriaušėms su svarainio poskiepiais būtina parinkti rūgštesnes dirvas.

Ant svarainio poskiepio kriaušės pradeda derėti po 2-4 metų, ant sėklinio poskiepio - po 5-8 metų.

Mažiems miesto sklypams idealios nykštukinės arba koloninės formos kriaušės, auginamos ant svarainio C poskiepio. Tokios kriaušės užauga tik 1,8-2,5 m aukščio ir telpa net nedideliame kieme.

Veislių pasirinkimas ir jų charakteristikos

Kriaušės jautrios mūsų klimatinėms sąlygoms, todėl pasirenkant veisles reikėtų tinkamai įvertinti jų savybes. Jautriausiai į žiemos šalčius reaguoja jauni vaismedžiai. Vaismedžių būklę, derlingumą ir ilgaamžiškumą lemia sodo vieta. Gruntiniai vandenys turi būti ne arčiau kaip 1,5 m nuo žemės paviršiaus.

Tinkamiausios auginti kultūrinės kriaušių veislės Lietuvoje:

• Vasarinės: ‘Alka’, ‘Alva’, ‘Jūratė’, ‘Kliapo mėgstamoji’, ‘Krėva’, ‘Mlijevskaja ranniaja’, ‘Nova’, ‘Vandenė’, ‘Vasarinė sviestinė’.
• Rudeninės: ‘Alsa’, ‘Alnora’, ‘Aluona’, ‘Alvita’, ‘Conference’, ‘Gaisra’, ‘Liepona’, ‘Lukna’, ‘Mramornaja’, ‘Patten’.
• Žieminės: ‘Beloruskaja pozdniaja’, ‘Konkordė’.

Populiariausios vasarinės veislės

• ‘Alka’ - vėlyva vasarinė veislė. Tai lietuviška veislė, sukurta LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Vaisiai prinoksta rugsėjo pabaigoje, nuskinti laikosi iki lapkričio vidurio. Vaisiai gražūs, vidutinio dydžio, labai skanūs, atsparūs rauplėms. Medžiai vidutinio augumo, ištvermingi šaltoms žiemoms.
• ‘Jūratė’ - vaisiai sunoksta rugsėjo viduryje, vartojami iki spalio pradžios. Vaisiai vidutinio dydžio, labai skanūs, atsparūs rauplėms. Vaismedžiai ištvermingi šaltoms žiemoms, pradeda derėti 4-5 metais.
• ‘Kliapo mėgstamoji’ (Clapp’s Favourite) - sukurta JAV, plačiai paplitusi Lietuvoje. Vaisiai vidutinio stambumo arba stambūs, sunoksta pirmoje rugsėjo pusėje, skanūs, gražūs, atsparūs rauplėms. Vaisiai netaisyklingos kriaušiškos formos. Vaismedžiai jautroki šaltoms žiemoms, šiek tiek linkę pramečiuoti. Vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje, vartojami 2-3 savaites.
• ‘Žiul Giujo’ - vaisiai labai gražūs ir skanūs, vidutinio dydžio, prinoksta rugpjūčio pabaigoje.
• ‘Vasarinė sviestinė’ - lietuvių liaudies selekcijos veislė, vertinama dėl ypač sultingo ir saldaus minkštimo. Vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje, vartojami 2-3 savaites, stambūs, gražios išvaizdos, skanūs, atsparūs rauplėms. Medžiai augūs, ištvermingi žiemą, derlingi.
• ‘Moskovskaja’ - rusiška labai ankstyva vasarinė kriaušių veislė.
• ‘Summercrisp’ - JAV Minesotoje sukurta vasarinė veislė. Vaisiai sunoksta rugpjūčio gale - rugsėjo pradžioje, nuskinti saugykloje laikosi iki 5-6 savaičių. Odelė žalsva, sunokusių - geltona, išsiliejančiu raudoniu.
• ‘Saphira’ - labai populiari, vėlyva vasarinė, koloninė desertinių kriaušių veislė, idealiai tinkanti auginti mažuose soduose ar terasose. Vaisiai žalsvai geltoni, stambesni už vidutinius (130-180 g), apvaliai kūginiai, tvirta odele, labai skanūs, minkštimas gelsvai baltas, tirpstantis burnoje, itin aromatingas ir sultingas. Pilnai prinokę vaisiai tampa aukso geltonumo spalvos su švelniu raudoniu saulės apšviestoje pusėje. Vartojami švieži, galima įvairiai perdirbti.

Populiariausios rudeninės veislės

• ‘Alsa’ - vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje, nuskinti laikosi iki lapkričio mėnesio vidurio. Vaisiai gražūs, 200-250 g, atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Jų gera prekinė išvaizda. Pasodinti sode dera 3-4 augimo metais.
• ‘Aluona’ - vaisiai sunoksta antroje rugsėjo pusėje, nuskinti laikosi iki gruodžio pabaigos. Vaisiai gražūs, saldūs, kvapūs. Vaismedžiai vidutinio augumo, ištvermingi šaltoms žiemoms, atsparūs ligoms.
• ‘Konferencinė’ (Conference) - anglų rudeninė veislė. Vaisiai skinami spalio pradžioje, tinkamai laikomi išsilaiko 3-4 mėnesius, dideli, labai skanūs, aromatingi, pakankamai atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Tai viena iš labiausiai paplitusių kriaušių veislių, vertinama dėl gausaus derliaus, atsparumo ligoms ir puikaus skonio vaisių.
• ‘Lukna’ - lietuviška rudeninė veislė, vaisiai gražūs, vienodo dydžio, su rausvais dryželiais. Vaisiai sunoksta antrąją rugsėjo dekadą, nuskinti laikosi iki gruodžio mėnesio pabaigos.
• ‘Mramornaja’ - rusų kilmės rudeninė kriaušė, skinama rugsėjo antroje pusėje, vartojami 4-5 savaites. Minkštimas sultingas, saldus, kvapnus.
• ‘Patten’ - sukurta JAV, tinka šaltesniems regionams. Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, nuskinti laikosi iki gruodžio mėnesio. Vaismedžiai derlingi, dera 5-6 sode augimo metais, kasmet. Geromis sąlygomis laikosi iki kovo.
• ‘Aleksandr Lukas’ - rudeninė veislė. Derėti pradeda anksti (apie 3-čius metus). Dera gausiai. Vaisiai vidutinio stambumo (120-160 g) ir stambūs (iki 240 g), kiaušinio formos, gelsvai - žali, kartais su nedideliu raudoniu.
• ‘Beloruskaja pozdniaja’ - baltarusių žieminė veislė. Vaisiai sunoksta spalio pradžioje, 110-120 g, oranžinės spalvos, skanūs. Medis vidutinio augumo, dera vidutiniškai. Atspari ligoms ir šalčiui.
• ‘Suvenirs’ - perspektyvi latviška rudeninė veislė.
• ‘Pepi’ - estiška ankstyva rudeninė veislė. Vaisiai nedideli, geros kokybės, odelė geltona, iš dalies nusispalvinusi rausvai, minkštimas sultingas, saldus, labai skanus. Sunoksta rugsėjo pradžioje ir iš karto valgomi.
• ‘Decora’ - koloninio tipo kriaušė, formuojanti glaustą, kompaktišką vainiką, medis vidutinio augumo. Vaisiai sunoksta rugsėjo antroje pusėje, nuskinti laikosi 3-4 savaites.
• ‘Obelisk’ - rudeninė koloninė kriaušių veislė. Vaisiai gelsvi su raudonu šonu, tvirta odele, gero skonio, minkštimas gelsvai baltas, smulkiai grūdėtas. Vaismedžiai koloninio tipo, atrodo dekoratyviai, formuoja glaustą, kompaktišką vainiką, šakojasi į plotį tik iki 1 metro. Veislė derlinga, dera kasmet.
• ‘Saphyra’ - nauja, rudeninė koloninių kriaušių veislė, vertinama dėl ypač gero skonio vaisių, siauro vainiko ir atsparumo ligoms. Sukurta Slovakijoje. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje - spalio pradžioje. Vaisiai yra gana stambūs, ovaliai apvalūs, gelsvai žali su rausvu šonu saulėtoje pusėje. Odelė vidutinio storio, minkštimas baltas, smulkiai grūdėtas, sultingas, tirpstantis burnoje, išskirtinio saldaus skonio, aromatingi.

Populiariausios žieminės veislės

• ‘Beloruskaja pozdniaja’ - žieminė veislė, labai atspari šalčiui. Prinoksta spalio mėnesį, laiku nuskinti laikosi iki kovo. Vidutinio dydžio vaisiai, geltoni su rausvu šonu.
• ‘Konkordė’ (Concorde) - angliška žieminė veislė, panaši į ‘Konferencinę’, tačiau su platesniu vaisiumi. Minkštimas traškus, aromatingas, saldžiarūgštis. Lietuvoje auginama kaip mėgėjiška žieminė kriaušių veislė, vertinama dėl ilgai išsilaikančių vaisių.

Kriaušių auginimo ypatumai

Vieta ir dirvožemis

Kriaušės labiau mėgsta saulėtesnes, šiltesnes, aukštesnes, nuo šaltų vėjų apsaugotas sodo vietas. Dirvai kriaušės nėra reiklios, bet geriau auga sunkesnėse, pakankamai drėgnose, vandeniui laidžiose dirvose (nepakenčia drėgnų ir užmirkusių vietų). Tinkamiausi silpnai rūgštūs priemolio dirvožemiai.

Sodinimas

Kriaušių sodinukai su sėkliniu poskiepiu sodinami eilėje kas 4 m ir tokiu gyliu, kaip augo medelyne - iki šaknies kaklelio. Kriaušės su vegetatyviniais poskiepiais (žemaūgės) sodinamos eilėje kas 3 m ir tokiu gyliu, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės. Atstumai tarp eilių - 4-5 m.

Prieš sodinimą į duobę įmaišykite komposto arba gerai supuvusio mėšlo.

Kryžmadulka ir apdulkinimas

Dauguma populiarių veislių yra kryžmadulkės, todėl derliui reikia kito apdulkintojo netoliese. Geriausios veislės dulkininkės: ‘Konferencinė’, ‘Alka’, ‘Vasarinė sviestinė’, ‘Patten’, ‘Mramornaja’. Kryžmadulkė, žydi palyginti vėlai, geriausios veislės dulkininkės: ‘Patten’, ‘Konferencinė’, ‘Mramornaja’ ir kt. Daugiau dera, kai šalia auga kitų veislių (‘Konferencinė’, ‘Condo’, ‘Obelisk’,’Decora’ ar kt.) kriaušės.

Ligos ir kenkėjai

Dažniausios ligos: kriaušių rauplės, kriaušių rūdys, miltligė, bakterinė degligė, rudasis vaisių puvinys (puviniai). Žalingiausi kenkėjai: kriaušinė erkutė (gumbadarės erkės), kriaušinis gumbauodis, kriaušinis pjūklelis audėjas, rudasis amaras (amarai), kriaušinis cigarsukis (cigarsukiniai), vapsvos.

Rauplės ir rudasis vaisių puvinys yra dažniausios kriaušių ligos Lietuvoje. Profilaktikai purškite vario preparatais rudenį ir ankstyvą pavasarį.

Žiemojimas

Jauniems medeliams pirmąsias žiemas apsaugokite kamieną šiaudų ar lapų sluoksniu, ypač jei veislė vidutiniškai atspari šalčiui.

Rytų Lietuvai ir šalčiausiems regionams rinkitės ‘Beloruskaja pozdniaja’, ‘Patten’ arba lietuvišką ‘Gaisra’. Visos šios veislės įrodė atsparumą net po 2009-2010 m. šalčių.

Derėjimo laikas ir trukmė

Kriaušių vaisiai sunoksta skirtingu laiku, priklausomai nuo veislės. Vasarinės kriaušės sunoksta liepos pabaigoje arba rugpjūčio mėnesį. Rudeninės veislės skinamos rugsėjo-spalio mėnesiais. Žieminės kriaušės skinamos spalio mėnesį, o jų tikrasis skonis atsiskleidžia tik po kelių savaičių ar mėnesių laikymo.

Optimaliu laiku nuskintos kriaušės yra ne tik geresnės kokybės, bet ir geriau laikosi.

Vaismedžiai dera ilgai: gausiausiai kriaušės duoda derlių 20-25 metų amžiaus, o bendras derėjimo laikotarpis siekia 30-60 metų.

Lietuviškos veislės ir jų vertė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas Babtuose sukūrė daugiau nei dešimt kriaušių veislių, specialiai pritaikytų Lietuvos sąlygoms.

• ‘Alka’ - vėlyva vasarinė veislė, vertinama dėl geros prekinės kokybės vaisių ir gausaus derliaus.
• ‘Lukna’ - lietuviška rudeninė veislė, nepriekaištingai atlaiko mūsų žiemas.
• ‘Gaisra’ - išsiskiria ypatingu atsparumu šalčiui.

Konsultuotis su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistais, kurie tiria ir vertina veisles realiomis Lietuvos sąlygomis jau daugiau nei aštuoniasdešimt metų, yra vertinga praktika renkantis veisles.

Koloninės ir nykštukinės kriaušės

Koloninės kriaušės yra puikus pasirinkimas mažiems sodams, terasoms ar balkonams. Jos užima mažai vietos, formuoja glaustą, vertikalų vainiką ir anksti pradeda derėti.

• ‘Decora’ - koloninio tipo kriaušė su glaustu vainiku.
• ‘Obelisk’ - rudeninė koloninė veislė su siauru, statiu vainiku, primenančiu obeliską.
• ‘Saphira’ - populiariausia vasarinė koloninė kriaušių veislė, tinkanti auginti mažuose soduose ar terasose.

Taip, koloninės ir nykštukinės kriaušės ant svarainio C poskiepio tinka auginti dideliuose vazonuose.

Kriaušės su tarpiniu poskiepiu

Lepesnės žiemos šalčiams kriaušių veislės skiepijamos į ištvermingus tarpinius poskiepius, siekiant padidinti jų atsparumą šalčiui.

Azijietiška kriaušė

Azijietiška kriaušė yra įdomi sodininkams mėgėjams kaip egzotinis augalas dekoratyviais lapais ir neįprastais vaisiais. Ji yra natūraliai susikryžminusių obels ir kriaušės hibridas. Vaisiai prinoksta rugsėjo antroje pusėje, išsilaiko iki 2 mėnesių. Dera gausiai. Atspari ligoms. Vidutiniškai ištverminga žiemą, todėl geriau sodinti saulėtoje, apsaugotoje nuo vėjų sodo vietoje.

Kriaušių veislių palyginimo lentelė

tags: #kriausiu #veisles #jere

Populiarūs įrašai:

• Mažos taršos mažinimo priemonės
• Nuoma žemės ūkio paskirties žemei
• Tradicinis silkės patiekalas
• Kaip auginti ciklamenus
• Paprikų persodinimas