Medvilnė: nuo istorijos iki šiuolaikinių iššūkių

Medvilnės istorija ir paplitimas

Manoma, kad medvilnė buvo žinoma ir naudojama jau 12 tūkst. metų prieš mūsų erą. Šį teiginį patvirtina archeologiniai radiniai, randami teritorijose, kur medvilnė augo. Indijoje ir Pakistane aptikti senųjų audinių likučiai, manoma, kad šie audiniai sukurti 3250-2750 m. pr. m. e. Kinijoje medvilnę pradėta auginti maždaug 2500 m. pr. m. e. Dabartinės Meksikos teritorijoje aptiktų audinių pluoštų likučių amžius siekia beveik 8000 metų.

Europą medvilnės gaminiai pasiekė maždaug prieš 350 metų prieš mūsų erą. Visuotinai medvilnė Europoje paplito vėlyvaisiais viduramžiais, kai jos kaina buvo labai aukšta.

Medvilnės svarba pasaulio ekonomikai

Šiandien kasmet pagaminama 20 milijonų tonų medvilnės audinių, kurių vertė siekia 30 milijardų JAV dolerių. Tai sudaro 40 % visų pasaulyje auginamų ir naudojamų tekstilinių pluoštų, palyginimui: vilna sudaro 2,5 %, o šilkas - 0,2 %. Paskaičiuota, kad kiekvienas Žemės gyventojas vidutiniškai sunaudoja 10 kg medvilnės gaminių per metus, ir šie skaičiai nuolat auga.

Pagrindinės medvilnės augintojos pasaulyje:

Kinija - daugiau nei 25 % viso pasaulyje išauginamo kiekio.
JAV - 21 %.
Indija - 12 %.
Pakistanas - 8 %.
Uzbekistanas - 5 %.

Medvilnės auginimo iššūkiai ir aplinkosauginės problemos

Medvilnės pramonė turi ir savo juodąją pusę, apie kurią svarbu žinoti vartotojams, ypač tiems, kurie rūpinasi aplinkosauga ir savo sveikata. Auginant medvilnę, naudojamas milžiniškas gėlo vandens kiekis: vienam kilogramui medvilnės išauginti reikia 5 263 litrų vandens. Pramoniniu būdu medvilnę auginantys ir gaminantys regionai sunaudoja 2/3 pasaulyje suvartojamo gėlo vandens.

Viena didžiausių ekologinių katastrofų - Aralo ežero sunaikinimas - įvyko būtent dėl būtinybės drėkinti didėjančius medvilnės plotus Uzbekijoje. Iki 1960 m. Aralo jūra buvo 66 000 km², kasmet buvo sugaunama 40 000 tonų žuvies. Šiandien 95 % pelkių virto dykuma, 50 aplinkinių ežerų išdžiūvo, o Aralo jūra sumažėjo daugiau nei per pusę.

Pesticidų naudojimas medvilnės pramonėje

Problemos dėl vandens trūkumo persekioja visus medvilnę pramoniniu būdu auginančius regionus. Tačiau vandens trūkumas nėra pagrindinė problema. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, 2,4 % pasaulio dirbamos žemės užimantiems medvilnės plotams apsaugoti reikia 24 % pasaulyje naudojamų pesticidų. Dėl tiesioginio sąlyčio su pesticidais kasmet nukenčia per 1 milijoną žmonių, o apie 22 tūkstančius - miršta. Apie agrochemijos naudojimo mastą galima spręsti iš to, kad net 40 % medvilnės savikainos sudaro sąnaudos chemijos produktams pirkti.

Naudodami net ir užterštą pluoštą, vartotojai rizikuoja mažiau nei su šiais nuodais dirbantys ūkininkai. Renkantis medvilnės gaminius, vertėtų atsižvelgti į jų kilmę ir auginimo būdą.

Pluošto apdirbimo procesų poveikis

Pluošto apdirbimo procesuose taip pat gali kilti problemų. Balinimo procese gali būti naudojamas chloras, dažymo metu - sunkiųjų metalų junginiai, o sudėtinguose procesuose - netgi cianidai.

Genetiškai modifikuota medvilnė ir jos iššūkiai

Prieš kelerius metus, pradėjus auginti genetiškai modifikuotą (GMO) medvilnę, buvo teigiama, kad jai apsaugoti nuo kenkėjų reikės mažiau chemijos. Tačiau taip neatsitiko. Dėl greitai augančio vabzdžių atsparumo pesticidams, teko naudoti vis didesnius jų kiekius.

Ta pati istorija kartojasi ir su GMO medvilne. Ją auginant ne tik dalis pagrindinių kenkėjų pradėjo prisitaikyti prie Bt toksinais „pagardintos“ medvilnės, bet atsirado ir kita problema - sumažėjus pagrindinių kenkėjų populiacijai, suaktyvėjo iki tol mažiau rūpesčių kėlę kenkėjai. 2008 m. publikuotas tyrimas parodė, kad dėl netipinių kenkėjų naikinimo, pesticidų naudojimas GMO medvilnės pasėliuose reikalauja 26 % didesnio kiekio nei tradicinei medvilnei.

Indijoje, kur GMO medvilnė buvo aktyviai proteguojama, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per kelis metus insekticidų naudojimas išaugo 13 kartų. Taigi, kenkėjų problema taip ir nebuvo išspręsta.

Alternatyvos medvilnei

Nors medvilnės pramonė turi daug iššūkių, egzistuoja ir puikios alternatyvos. Linų ir kanapių pluoštų audiniai aprangoje pamažu išstumia medvilnės pluoštą. Ypač daug vilčių teikia kanapės, kurių auginimui apskritai nereikia insekticidų.

Medvilnės augalo savybės ir auginimas

Medvilnė - tai augalinis (celiuliozinis) pluoštas, gaunamas iš vilnamedžio (Gossypium) genties augalų sėklas gaubiančio audinio. Augalui nužydėjus, pluoštas formuojasi aplink sėklas. Iš kiekvienos sėklos į išorę išlenda nuo 2000 iki 7000 medvilnės pluošto plaukelių.

Pluošto plonumo ir minkštumo dėka audinys malonus liesti ir nedirgina odos, tinkamas turintiems jautrią odą ar alergiškiems žmonėms. Medvilnės pluošto plaukeliai yra tuščiaviduriai, todėl medvilnė pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis, audinys yra laidus orui, todėl kūnas mažiau prakaituoja. Medvilnė gali sukaupti iki 20 % drėgmės iš aplinkos ir išlikti sausa.

Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 40 vilnamedžių rūšių, iš kurių apie keturios auginamos pramonei. Namų sąlygomis auginami žolinis ar plaukuotasis vilnamedis neužauga didesni nei 40 cm. Medvilnės sėjinukai sudygsta gana greitai, per 2-3 savaites. Auginant Lietuvos sąlygomis, geriausia jį auginti kaip vienmetį augalą.

Vilnamedžio žiedai pirmą dieną būna gelsvos spalvos, antrąją ima rausvėti, o trečiąją susuka žiedlapius į nedidelį kokoną, gaubiantį bręstantį vaisių. Po maždaug mėnesio iš žiedlapių susukęs kokoną vilnamedis subrandina vaisių - medvilnės vilnelę ir sėklas.

Vilnamedis nėra itin reiklus trąšoms; jam auginti tinkamiausias 10-15 cm skersmens vazonėlis. Jam auginti tinka paprastesnė kompostinė žemė, sumaišyta su smėliu, kad žemė būtų laidesnė vandeniui. Laistyti reikėtų gausiai kambario temperatūros vandeniu, o vėliau leisti substratui šiek tiek padžiūti.

Medvilnės audinių tipai ir savybės

Medvilnė yra natūralus pluoštas, populiariausias pluoštas, iš kurio daugybę metų audžiami audiniai ir siuvami tekstilės gaminiai. Medvilnė pasižymi puikiu oro pralaidumu, drėgmės sugeriamumu, ji yra švelni ir lengvai maišoma su kitais pluoštais.

Natūralus audinys prisitaiko prie žmogaus kūno temperatūros, neleidžia kaisti, nedirgina odos, sugeria drėgmę ir yra laidus orui. Medvilniniai gaminiai mus supa visur - patalynė, rankšluosčiai, drabužiai.

Medvilnė lengvai maišoma su kitais pluoštais, norint suteikti jai tvirtumo ir atsparumo. Ji lengvai dažoma, todėl gali būti įvairiausių spalvų, atspalvių ir raštų.

Populiariausi medvilnės audinių tipai:

Drobė: klasikinis ir dažniausiai naudojamas 100 % medvilnės audinys.
Satino medvilnė: labai švelnus, lygus audinys su natūraliu blizgesiu, pasižymi didesniu atsparumu dažnam skalbimui.
Mako satinas: lengvas, tvirtas, ypač plonas ir tankus medvilninis audinys, primenantis šilką.
Flanelė: pūkuotas audinys, tinkamas vėsesniems orams, nes labai gerai šildo.

Norint suteikti medvilnei atsparumo ir tvirtumo, ji maišoma su poliesteriu arba poliamidu.

Ekologiška medvilnė

Ekologiška medvilnė auginimo metu negali būti purškiama pesticidais, nes rūpinamasi gamta ir aplinka. Ji renkama rankomis ir dažoma natūraliais dažais. Tokia medvilnė yra itin vertinama ir vis dažniau naudojama, o tai džiugina, nes saugoma gamta ir audinys yra visiškai natūralus.

tags: #kuo #ypatingas #medvilnes #augalas