Kopūstų auginimas: nuo sėjos iki derliaus
Kopūstai yra viena iš populiariausių ir seniausiai auginamų daržovių pasaulyje, sudaranti apie šeštadalį visų suvartojamų daržovių. Dėl savo vertingų maistinių, gydomųjų ir dietinių savybių, atsparumo šalčiui, patogaus transportavimo ir ilgo galiojimo laiko, kopūstai užima svarbią vietą mūsų mityboje. Be bulvių, jie yra vienas svarbiausių vitamino C šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės yra itin turtingos vitaminu C, kuris išlieka pakankamai gerai net ir apdorojamas termiškai.
Kopūstai taip pat yra vertingas B grupės vitaminų (B1, B2, PP, B3), vitamino K šaltinis. Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai - išoriniuose lapuose jų yra beveik dvigubai daugiau nei vidiniuose. Be vitaminų, kopūstuose gausu įvairių organinių rūgščių. Paprastasis baltagūžis kopūstas pasižymi plačiu gydomuoju poveikiu, medicinoje vartojamas dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U padeda gydyti skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstai turi nuo 0,5 iki 1,1 %, padeda pašalinti cholesterolį iš organizmo.
Populiariausios kopūstų rūšys ir jų auginimo ypatumai
Daugelis populiarių kopūstų rūšių, įskaitant gūžinius, savojos, briuselio, žiedinius, brokolinius ir kaliaropes, auginamos pasitelkiant daigus. Optimalus daigų amžius sodinimui yra 5-7 savaitės. Daigus rekomenduojama sodinti šiek tiek giliau, nei jie augo daigyne.
Dirvos paruošimas ir sodinimas
Kopūstams svarbu parinkti atvirą, saulėtą vietą su gerai patręšta ir tinkamai drenuota dirva. Kopūstai yra viena iš nedaugelio kultūrų, kurioms nereikalinga puri žemė šaknų zonoje. Todėl prieš sodinant kopūstus dirvos perkasinėti nebūtina. Senovėje kopūstus sodinusios močiutės naudojo "kuoliuką", taip darydamos tinkamai suspausdamos dirvą po daigu. Svarbu nesibijoti suspausti dirvą po daigo pasodinimo. Jei lysvės dirva yra lengva, pirmiausia reikia padaryti duobutę ir joje naudoti kuoliuką.
Prigijusius augalus galima papildomai pamaitinti kompostu, jį pabarstant aplink daigus. Norint užtikrinti pastovią drėgmę, kuri yra itin svarbi kopūstams, būtinas mulčiavimas. Gūžių skilimą galima sumažinti tolygiai laistant ir prieš gūžių subrendimą laistymą sumažinant.
Tręšimas ir laistymas
Auginant kopūstus, svarbu skirti dėmesį ne tik laistymui, bet ir papildomam tręšimui bei paviršiniam dirvos purenimui. Pirmą kartą tręšiama, kai daigai prigyja, antrą kartą - maždaug po 30 dienų. Trąšų norma kopūstams yra 20-25 g/m². Augalai bus aprūpinti greitai pasisavinamais maisto elementais, taps atsparesni, augs vešlesni ir formuosis gražios gūžės.
Papildomam tręšimui rekomenduojamos universaliasias trąšas, kurios yra skystos kompleksinės azoto, fosforo ir kalio trąšos su magniu, kalciu ir siera, praturtintos svarbiausiais mikroelementais.
Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens jiems reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir formuojantis gūžėms. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienas po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl joms reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m²). Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyti reikėtų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 18 laipsnių.
Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienas arba po laistymo, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau.
Kopūstų ligos ir kenkėjai
Kopūstai gali nukentėti nuo daugelio ligų ir kenkėjų, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių.
Dažniausios ligos
- Šaknų gumbas: Šią ligą sukelia dirvoje gyvenantys grybeliai, pažeidžiantys šaknų sistemą. Šaknys deformuojasi, augalas nusilpsta, sumažėja derlingumas. Gumbą sukeliantys grybeliai lieka dirvoje ir gali vėl pažeisti kryžmažiedžių šeimos augalus. Ypač sudėtingas gydymas rūgščiose ir blogai drenuotose dirvose.
- Juodoji kopūstų kojelė (diegtavirtė): Daugiausia serga daigai. Fungicidas "Previcur Energy" stabdo grybienos augimą ir neleidžia ligoms plisti.
- Juodoji dėmėtligė (alternariozė): Ant lapų atsiranda juodos apskritos dėmelės, kurios didėja. Liga persiduoda sėklomis ir užkrėstų augalų likučiais dirvoje.
- Baltasis puvinys: Paplitęs sunkiose priemolio dirvose, pažeidžia šaknelės kaklelį ir apatinius lapus.
- Pilkasis puvinys.
- Kopūstinė mozaika: Ant lapų šviesėja gyslos, atsiranda rudai žalios dėmės.
Pagrindiniai kenkėjai
- Amarai: Dažniausiai apninka apatinę lapų pusę, sudarydami pilkos spalvos kolonijas. Augalai nusilpsta ir nustoja augti. Ypač kenkia briuselio kopūstams.
- Kopūstinė kandis: Žiemoja kopūstų liekanose. Kiaušinėlius deda ant apatinių lapų. Lėliukės atrodo kaip rudi skydamariai.
- Kopūstinis baltukas: Jo vikšrai (geltonai žali) graužia lapus, palikdami tik gyslas. Vabzdžiai deda kiaušinėlius apatinėje lapų dalyje.
- Ropinis baltukas: Jo drugeliai panašūs į kopūstinį baltuką, bet mažesni.
- Kopūstinė musė: Dedą kiaušinėlius į dirvą prie augalų, lervutės graužia stiebus prie pat žemės. Augalai gelsta ir vysta.
- Šliužai ir sraigės: Pragraužia lapus ir gūžes, maitinasi naktį.
Tarp kopūstų sėjami grikiai gali padėti apsisaugoti nuo kenkėjų. Taip pat mažiau nuo kenkėjų kenčia kopūstai, pasodinti dobilienoje. Naudojant insekticidą "Mavrik" galima išnaikinti kopūstinius amarus, gumbauodžius ir sprages.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Geriausios oro sąlygos nuimti vėlyvųjų kopūstų gūžes yra, kai lauko temperatūra siekia nuo 0° iki +5° C. Tinkamai prižiūrimi kopūstai įgauna ypatingą aromatą ir pastebimai sparčiau auga.
Vasarą, nupjaudami gūžę, palikite stiebą su keliais lapais. Ant jo greitai atsiras naujos gūželės, tada palikite tik vieną - geriausią - iki rudens dar užaugs maža galvutė. Briuselio kopūstams, nelaukiant rudens, reikia nupjauti apatines gūželes, tai paskatins augalą formuoti naujas. O artėjant rudeniui reikia nupjauti viršūnę, kad suspėtų subręsti jau esančios gūželės.
Kai susiformuoja žiedinio kopūsto žiedynas, jį supančius lapus reikia pakelti į viršų ir sutvirtinti gumele. Gūžinius ir briuselio kopūstus gerai būtų palaikyti lysvėje iki šalnų, tada jie įgaus ypatingą aromatą ir gūžės tuo metu augs pastebimai sparčiau.
Sėjomainos ir dirvos paruošimo svarba
Ankstyviesiems baltagūžiams kopūstams dirvos pH turėtų būti 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, durpynuose 5-5,5. Jei dirva rūgštesnė (pH 3,5-4,5), ji ruošiama iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo, 1-2 stiklinės į kv. metrą. Sukasus paliekama iki pavasario. Rudeninis perkaso naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus.
Organinio tręšimo šalininkai gali naudoti mėšlą - 6-8 kg/m². Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma. Ankstyvosioms veislėms azotinių trąšų kiekis mažinamas, nes ankstyvieji kopūstai gali sukaupti daug nitratų.
Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų. Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui. Daiginami daigyklose ir vėliau išsodinami į lysves arba sėjami tiesiai į lysves.
Rudeninis dirvos perkaso yra naudingas ne tik kaip dezinfekcijos priemonė, bet ir padeda išsaugoti dirvoje esančią drėgmę. Supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis, taip sumažėja drėgmės garavimas, dirva greičiau įšyla. Dažnai sparčiai pradeda augti ir piktžolės, jas reikia šalinti purenant grėbliu.
TEISINGUMAS "KONCERVŲ" KIŠENĖJE? JIEMS GĖDA,BET SUSTOTI JAU NEGALI!
tags: #pasariniu #kopustu #auginimas