Pomidorų sėklų auginimas ir priežiūra
Pomidorai - viena populiariausių ir universaliausių daržovių, auginama beveik kiekviename darže ir šiltnamyje. Jų auginimo procesas reikalauja žinių, atidumo ir tinkamų sąlygų, pradedant nuo tinkamų sėklų pasirinkimo ir baigiant kruopščia priežiūra vegetacijos metu. Šis straipsnis padės suprasti visus pomidorų auginimo etapus, nuo sėklų paruošimo iki subrendusių vaisių rinkimo.
Pomidorų istorija ir klasifikacija
Europos botaniniame žinyne pomidorai pirmą kartą paminėti 1544 metais, tačiau juos pradėta valgyti tik XVIII amžiaus pabaigoje. Iki tol pomidorų krūmeliai buvo auginami tik kaip dekoratyviniai augalai, o jų vaisiai buvo laikomi nuodingais ir galinčiais išvesti iš proto. Kaip dekoratyviniai augalai Lietuvoje pomidorai pradėti auginti XIX amžiuje, bet tik dvarininkų sodybose bei botanikos soduose. Po Pirmojo pasaulinio karo pomidorai paplito ir tarp valstiečių bei buvo pradėti vartoti maistui.
Pomidoras botaniniu požiūriu yra uoga, tačiau kasdienybėje dažniausiai laikomas daržove, o pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių - vaisiumi. Nepaisant klasifikacijos, jo skonis išlieka nepakitęs.
Pomidorų veislių įvairovė
Šiuo metu pomidorų veislių pasiūla yra labai didelė - nuo vyšnios dydžio vaisių iki sveriančių daugiau nei pusę kilogramo. Auginimo spektras taip pat platus: šimtai veislių tinka atviram gruntui, šiltnamiams ar net auginimui ant palangės bei balkone. Pasirinkus tinkamas pomidorų veisles, svarbu žinoti jų savybes, auginimo technologijas, būdus ir metodus.
Pomidorų daigų auginimas
Lietuvos klimato sąlygomis pomidorų auginimas iš karto sėjant į nuolatinę vietą nėra praktiškas. Todėl pomidorus rekomenduojama auginti iš daigų, kruopščiai atrenkant tinkamas sėklas.
Sėklų pasirinkimas
Renkantis pomidorų sėklas, svarbu vengti silpnų ar nežinomų veislių. Geriau įsigyti beicuotą, reikiamos charakteristikos ir tinkamą pomidorų veislę. Nežinomų veislių sėklų pirkimas yra dažna klaida, todėl nereikėtų pasitikėti gražiu aprašymu ar paveikslėliu ant pakelio.
Sėjos paruošimas
Kai kurie daržininkai mėgėjai prieš sėją mirko ar daigina sėklas, tačiau tai nėra būtina, nes esminio skirtumo paprastai nebūna. Sėjant sėklą, geriausia naudoti specialius plastikinius konteinerius, kurie, naudojami ne pirmą kartą, prieš sėją turi būti dezinfekuojami. Konteineriai privalo turėti drenažo angas apačioje, kad pomidorų daigai nesusirgtų juodlige. Taupyti dirvožemiui taip pat neverta - tinkamas substratas yra svarbus.
Pomidorų sėklų sėjimui galite naudoti specialius pomidorų daigų auginimui skirtus arba universalius substratus, arba lygiomis dalimis sumaišytą smėlio ir durpių mišinį. Prieš sėją substratą rekomenduojama perkaitinti orkaitėje, o prieš pat sėją - sudrėkinti.
Sėjos laikas ir sąlygos
Pomidorų daigai iki sodinimo į augimo vietą užauga per 45-50 dienų. Sėjos laiką galima apskaičiuoti atvirkščiai: norint sodinti gegužės mėnesį, optimaliausias sėjos laikas yra nuo vasario 25 iki kovo 15 dienos. Sėklas patogu dėti į konteinerį pincetu. Jei sėjate skirtingų veislių sėklas, svarbu pažymėti, kur kokia veislė pasėta.
Kol pomidorų sėklos sudygs, apšvietimas nėra labai svarbus. Norint sudaryti tinkamesnį mikroklimatą, indelius su sėklomis galima pridengti plėvele. Sėklos geriausiai sudygsta ne žemesnėje nei 20 °C temperatūroje. Sėkloms sudygus, būtina užtikrinti gerą dienos apšvietimą, reguliarią temperatūrą ir vėdinimą.
Daigų auginimas šiltnamyje ir lauke
Dideliam kiekiui pomidorų daigų išauginti nepakeičiamas apšildomas šiltnamis. Auginantiems pomidorus atvirame grunte, daigų galima prisiauginti nešildomame šiltnamyje, tačiau sodinimui į atvirą gruntą netinka aukštaūgiai pomidorai - rinkitės žemaūges veisles, tinkamas regionui.
Iki pikiavimo pomidorų daigų tręšti nereikia, tačiau būtina laistyti.
Daigų pikiavimas
Praėjus vidutiniškai 7-10 dienų po sėjos, kai išauga 2 tikrieji lapeliai, daigelius būtina pikiuoti. Tai reiškia, kad išaugę daigeliai perkeliami į erdvesnį konteinerį, siekiant sustiprinti šaknų sistemą.
Prieš pikiavimą pomidorų daigelius paliekite, kad mažiau nubyrėtų substrato nuo šaknų. Tada atsargiai atskirkite kiekvieną daigelį ir kartu su apie šaknis prilipusiu substratu persodinkite į didesnės talpos konteinerį. Augant daigams, stebėkite temperatūrą ir šviesos sąlygas. Likus 10 dienų iki persodinimo į nuolatinę augimo vietą, pradėkite pratinti daigus prie būsimos augimo temperatūros: praverkite langus, išneškite į balkoną arba, jei įmanoma, į šiltnamį.
Pomidorų daigų atranka sodinimui
Pakankamai suaugę pomidorų daigai į nešildomus šiltnamius sodinami, kai vidutinė paros temperatūra pakyla ir retai pasitaiko šalnų, dažniausiai tai būna gegužės pradžia. Į atvirą gruntą pomidorai sodinami gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Pagal tai reikia apskaičiuoti ir pomidorų sėjos laiką.
Persodinimui geriausia pasirinkti debesuotą dieną, nes sodinant karštą, saulėtą dieną pomidorų daigai gali apdegti.
Kokybiškų daigų atranka
Jei pomidorų daigų išsiauginote daugiau nei reikia, prieš sodinimą atsirinkite kokybiškiausius: sodriai tamsiai žaliais lapais ir ne žemesnius kaip 25-30 cm aukščio. Nesodinkite jau pradėjusių žydėti daigų, nes persodinus jie bus silpnesni, mažiau augins lapų ir duos mažesnį derlių. Jei pasėjote per anksti ir daigai jau su žiedais, nuskinkite juos ir neleiskite jiems sužydėti. Persodinant nepradėjusius žydėti daigus, jie greitai sustiprės, augins papildomus lapus, kas paskatins didesnį atsparumą, gausesnį žydėjimą ir didesnį pomidorų derlių.
Perkant pomidorų daigus turguje, netikėkite pardavėjais, siūlančiais pražydusius ar su užmegztais vaisiais daigus, žadant greitą ir gausų derlių - to tikrai nebus.
Pomidorų auginimas šiltnamyje
Tinkamai paruoštas šiltnamis yra svarbus, kad pomidorai nesirgtų ir gausiai derėtų.
Šiltnamio paruošimas
Kadangi pomidorų daigų sodinimas dažnai vyksta gegužės pradžioje, kai naktys yra gana šaltos, šiltnamis turi būti sandarus, gerai laikyti šilumą ir iki ryto neatvėsti. Tam tinka polikarbonatinės dangos šiltnamiai, turintys oro tarpą tarp dviejų dangų, gerai laikančios šilumą. Dengiant šiltnamius polietilenine plėvele ir norint ankstyvesnio derliaus, patartina dengti dviguba danga - mažas oro tarpas tarp sluoksnių veiks kaip oro pagalvė ir geriau akumuliuos šilumą naktimis.
Prieš sodinant pomidorus į bet kokį šiltnamį, svarbu prisiminti, kad jie nemėgsta šalnų, todėl nereikėtų skubėti, kol yra šalnų pavojus.
Nemažą reikšmę pomidorų augimui turi ventiliacija. Prieš naująjį sezoną patikrinkite, ar gerai užsidaro ir atsidaro ventiliacijos angos.
Dezinfekcija ir dirvos paruošimas
Prieš kiekvieno sezono pradžią šiltnamio žemės paviršių reikia dezinfekuoti. Tam paprastai naudojamas vario sulfato (mėlynojo akmenėlio) tirpalas. Vidutiniškai į 10 litrų vandens ištirpinkite 1 šaukštą vario sulfato miltelių ir tirpalu palaistykite šiltnamio žemės paviršių. Tai apsaugos nuo bakteriozės, šaknų puvinio, vytulio ir kitų grybelinių ligų. Profilaktinę šiltnamio konstrukcijų ir dangos dezinfekciją galima atlikti naudojant sieros dūmadėžes.
Jei pomidorai jūsų šiltnamyje auga metai po metų, didesnio derliaus garantui kartas nuo karto keiskite 10-12 cm paviršinį žemės sluoksnį.
Pomidorų sodinimui šiltnamio dirvą paruoškite vidutiniškai prieš 10 dienų iki sodinimo: išravėkite piktžoles, patręškite dirvą, ją supurenkite ir palaistykite, kad žemėje tolygiau pasiskleistų įterptos trąšos.
Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje
Paprastai pomidorai sodinami eilėmis išilgai šiltnamio. Jei šiltnamio plotis didesnis - kas 60-90 cm daromi praėjimo ir priežiūros takai. Priklausomai nuo pomidorų veislės bei pasirinkto pririšimo būdo, pasirenkamas atstumas tarp augalų: nykštukinėms veislėms reikalingi 30-40 cm, o populiarioms veislėms - 60-70 cm. Jei nesiruošiate pomidorų genėti, tarp daigų galite palikti net 1 metro atstumą, kad lapai turėtų kur plėstis ir gauti daugiau saulės, o šaknys nekonkuruotų dėl drėgmės. Tačiau toks variantas tinkamas tik dideliame šiltnamyje.
Nepatartina sodinti pomidorų daigų per tankiai - pasodintų pomidorų daigų skaičius nelemia jų derliaus. Pasodinus per tankiai, derliaus gausite gerokai mažiau, nei tikitės.
Pomidorų daigai persodinimo nebijo, o jei persodinsite su kuo didesniu žemės gumulu, augalas lengvai perneš persodinimo veiksnius ir greitai aktyvuos apsaugines augimo funkcijas naujoje vietoje. Daigus sodinkite į paruoštas pagerinto dirvožemio duobes (su kompostu, durpėmis, perpuvusiu mėšlu). Sodinant pomidorų daigus, juos sodinkite kuo plačiau: jei stiebas ištisęs, galite apgenėti apatinius lapus ir guldyti į žemę. Nebijokite, kad viršuje likusi stiebo dalis yra palinkusi į žemės pusę - per kelias dienas jis atsities, o užkastas stiebas pradės leisti papildomas šaknis, taip padidindamas maisto medžiagų pasisavinimą.
Kad dirvožemio dalelės užpildytų atsiradusius tuščius tarpus po sodinimo, daigus palaistykite vandeniu.
Pomidorų auginimas lauke
Daugeliui pomidorų veislių nuo skersvėjo ir augimo pavėsyje sulėtėja medžiagų apykaita, todėl sodinimui parinkite atvirą, saulėtą vietą. Nerekomenduojama sodinti pomidorų šalia bulvių arba toje pačioje vietoje, kur pernai augo bulvės, nes šie augalai serga tomis pačiomis ligomis. Gerai pomidorai auga ir dera po morkų, ankštinių kultūrų, svogūnų.
Dirvos paruošimas ir tręšimas
Prieš pomidorų sodinimą sudirbkite ir patręškite dirvą. Ruošdami dirvą pomidorų auginimui iš rudens įterpkite fosforo ir kalio trąšas. Jei to nepadarėte rudenį, dar ne vėlu ir ruošiant dirvą pomidorų sodinimui. Azoto trąšas įterpkite prieš pat daigų sodinimą: numatomą azoto kiekį dalinkite per pusę ir vieną dalį įterpkite prieš sodinimą, o kitą - papildomai tręšiant.
Nuspėti, koks azoto ir kitų elementų kiekis reikalingas jūsų dirvai, gali būti sunku. Todėl tiek šiltnamio dirvožemiui, tiek sodinimui lauke padarykite agrocheminį dirvožemio tyrimą. Pirmą kartą pomidorai tręšiami 10-12 dienų po pasodinimo. Vegetacijos metu pomidorai papildomai tręšiami kas 7-14 dienų.
Pomidorų priežiūra
Pomidorų priežiūra apima purenimą, kaupimą, laistymą, papildomą tręšimą ir kt. Būsimas derlius tiesiogiai proporcingas mikroklimatui šiltnamyje, tinkamam laistymui ir ligų profilaktikai. Jei oro temperatūra šiltnamyje pakyla virš 30 °C, pomidorų žiedai sterilizuojasi ir nebemezga vaisių.
Purenamas ir kaupimas
Dirvožemis tarp pomidorų kelmų visą vegetacijos laiką turi būti purus. Maždaug kas 10-12 dienų, geriausiai po kiekvieno laistymo, bet ne mažiau kaip kelis kartus per sezoną, apie pomidorų augimo vietą dirvožemis turi būti supurenamas. Jei pomidorus auginate sunkesnėje dirvoje, reikalingas gilesnis purenimas nei lengvoje dirvoje.
Pirmą kartą pomidorai kaupiami praėjus 9-11 dienų po persodinimo. Prieš kaupimą pomidorus palaistykite - kaupimas drėgname dirvožemyje paskatins greitesnį papildomų šaknų atsiradimą. Antrą kartą kaupiami praėjus 16-20 dienų po pirmojo kaupimo.
Laistymas
Pomidorai turi būti laiku ir reguliariai laistomi. Tik ką pasodintus pomidorų daigus gausiai paliekite. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama laistyti 1-2 kartus per savaitę. Geriausias laistymo laikas yra antra dienos pusė arba pavakarys. Jauniems daigams rekomenduojama 0,7-0,9 litro vandens daigui, o užaugusiems ir derantiems krūmams - po 10 litrų vandens. Visada stebėkite augančius augalus - jei lapeliai apvytę, liekite nežiūrėdami į nusistatytą laistymo periodiškumą. Nerekomenduojama pomidorų laistyti šaltu vandeniu, nes nuo jo derlius bus ženkliai mažesnis. Labai gerai, jei įrengta laistymo sistema, kuri laistys pomidorus po truputį.
Tręšimas
Vegetacijos laikotarpiu pomidorai turi būti kelis kartus papildomai tręšiami. Pirmą kartą tręšiami praėjus 10-12 dienų po daigų persodinimo į pastovią augimo vietą. Antrą ir trečią kartą, su dviejų savaičių intervalu, tręškite iškart po dirvos supurenamo arba kaupimo.
Atkreipkite dėmesį, kad tręšiant tik azotinėmis trąšomis, jos stimuliuos lapų žalumą, o pomidorai augs lėčiau. Azotinėmis trąšomis nerekomenduojama tręšti pirmąjį kartą; pirmajam tręšimui reikia kompleksinių fosforo ir kalio trąšų. Pomidorai nemėgsta chloro, todėl rinkdamiesi kalio trąšas, kalio chloridas netinka. Patartina rinktis kompleksines pomidorams skirtas trąšas.
Iš mikroelementų pomidorams svarbiausi yra magnis ir boras. Apie magnio trūkumą signalizuoja margi lapai, kuriuose lapų gyslos yra žalios spalvos.
Trąšų trūkumo požymiai
Apie trąšų trūkumą galima atpažinti pagal vizualius pomidorų požymius:
- Jei pomidorų lapai pageltę ir jų pakraščiai tampa šviesiai gelsvi - trūksta azoto.
- Jei pomidorų stiebai ir lapkočiai įgauna rudai violetinį atspalvį - trūksta fosforo. Esant fosforo trūkumui, pomidorai lėčiau įsisavins azotą, todėl šie požymiai paprastai pasirodo kartu.
- Kada pomidorams trūksta kalio, jie lėčiau augina stiebus, o lapų pakraščiai riečiasi į vidų, krinta pomidorų vaisių užuomazgos, o sunokusiuose vaisiuose lieka matomos geltonos ir žalsvos dėmės.
Organinės trąšos
Pastaruoju metu tapo populiaru tręšti pomidorus organinėmis trąšomis, kurios nieko nekainuoja, bet turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, taninų, fitoncidų. Tokias trąšas galima pasigaminti ir patiems:
- Reikia nupjautos žolės (geriausiai tinka smulkinta į rinktuvą), kurią kelioms paroms reikia sukišti į polietileninį juodą maišą, užrišti, lengvai paslėgti ir palikti šiltoje vietoje (gali būti tiesiogiai saulės atokaitoje). Tinka bet kokia jauna žolė, kuri nėra subrandinusi sėklų, tame tarpe ir piktžolės. Per tą laiką žolė pradeda fermentuotis, įgauna savotišką kvapą ir pakeičia spalvą.
- Po fermentacijos žolės masę reikia praskiesti drungnu vandeniu, t. y., į plastikinę talpą iš maišo perkrauti žolės masę ir praskiesti dvigubu žolės masei vandens kiekiu. Praėjus vienai - dviem valandoms trąša paruošta papildomam pomidorų maitinimui. Tiesiog nupilkite nuo žolės vandenį ir juo papildomai patręškite pomidorus.
Pomidorų veislės ir jų ypatumai
Pomidorų veislės skiriasi pagal augalo aukštį, vaisių dydį ir spalvą, derėjimo ankstyvumą.
Indeterminantiniai hibridai
Tai aukštaūgiai pomidorai, neriboto augimo. Pirma kekė formuojasi virš 8-11 lapo, kas tris lapus formuojasi naujas žiedynas. Populiariausios veislės: ‘Isabel F1‘, ‘Rondelo F1‘, ‘Erophily F1‘, ‘Admiro F1‘, ‘Brooklyn F1‘. Jas geriausia auginti šildomuose šiltnamiuose.
Determinantiniai hibridai
Tai riboto augimo pomidorai, kurių stiebas paprastai baigiasi susiformavus 4-6 ir daugiau žiedinėms kekėms. Pirma kekė formuojasi virš 6-8 lapo, nauji žiedynai formuojasi kas 1-2 lapus. Populiariausios veislės: ‘Magnus F1‘, ‘Platus F1‘, ‘Vulkanus F1‘, ‘Celzus F1‘. Jas geriausia auginti nešildomuose polietileniniuose ir stikliniuose šiltnamiuose durpių substrate.
Užsieninės sėklų firmos parduoda termiškai ir chemiškai apdorotas pomidorų sėklas. Ant sėklų įpakavimo nurodomi atsparumo ligoms raidiniai inicialai.
Pomidorų sėklų kokybės svarba
Pomidorų sėklos - tai tarsi mažytės gyvybės kapsulės, talpinančios visą būsimą derlių, skonį ir net sodininko patirtį. Kiekvienoje sėkloje slypi ne tik galimybė užauginti sultingą, saulėje prisirpusią uogą, bet ir tęsti ilgametę daržininkystės tradiciją. Sėklų kokybė gali lemti ne tik augalo atsparumą ligoms, bet ir tai, ar pomidorai sunoks laiku, ar pasididžiuosite jų skoniu.
Kokybiškos pomidorų sėklos turi tiesioginį poveikį ne tik derliaus kiekybei, bet ir jo kokybei. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad iš vietinių, tinkamai pagamintų pomidorų sėklų išauginti augalai duoda gausesnį ir kokybiškesnį derlių nei iš užsienio atvežtų sėklų.
Sėklų paruošimas ir rinkimas
Svarbiausias darbas ruošiant pomidorų sėklas yra tinkamo sėklinio kelmo pasirinkimas. Negalima imti sėklų iš bet kurio pomidoro augalo. Renkantis kelmą, reikia atkreipti dėmesį į jo sveikatą ir atsparumą ligoms. Pavyzdžiui, pomidorai, kurių lapai susisuka arba yra padengti rusvais dryžiais, gali būti užsikrėtę lapų susisukimo ar dryžligės ligomis.
Atrenkant sėkloms tinkamus pomidorus, svarbu atsižvelgti į vaisių išvaizdą, formą ir spalvą. Daugeliui populiariausi yra rutulinės formos pomidorai, todėl būtent šios formos vaisiai dažniausiai pasirenkami sėkloms. Norint gauti gausų derlių, reikėtų rinktis tik pačius derlingiausius kelmus. Kelmą laikome derlingu, jei kiekviename aukšte auga bent dešimt vaisių arba žiedų.
Norint gauti kokybiškas pomidorų sėklas, vaisius reikia laikyti ant kelmų iki pilno prinokimo. Jei artinasi šalnos, galima rinkti ir nevisiškai prinokusius, tačiau balzganos spalvos vaisius. Nurinktus vaisius reikia sudėti patalpoje ant švarių lentynų, kur jie nokiami iki patys vaisiai pradės suplyšti ir pasileisti. Tada vaisiai pjaunami skersai ir pirštais išspaudžiamos sėklos su visomis gleivėmis į bet kokį indą. Tada į indą dar pripilama tiek pat vandens, kiek yra sėklų su gleivėmis, ir paliekama rūgti.
Rūgstant laikas nuo laiko sėklas reikia paimti tarp pirštų ir žiūrėti, ar lengvai jos atsiskiria nuo mėsos (gleivių). Kuomet sėklos lengvai skiriasi nuo gleivių, jas pilame ant tankaus rėčio ar sietelio ir triname ranka, laikas nuo laiko plaudami švariu vandeniu. Taip sėklas išskiriame ir išplauname nuo gleivių. Išplautas sėklas dedame ant sauso skuduro ir kitu jo galu suspaudžiame. Tokiu būdu sėklos lengvai nusausinamos.
Nusausintas sėklas pilame ant drobės ar popieriaus, kad išdžiūtų. Sėkloms džiūstant, reikia laikas nuo laiko jas pamaišyti ir ištrinti užsilikusius gabalėlius. Pakankamai išdžiūvusios sėklos laikomos tuomet, kai pirštu prispaudus, jos prie jo nebelimpa. Tinkamai atrinkus ir paruošus pomidorų sėklas, galima būti tikriems, kad kitais metais turėsite sveiką ir gausų derlių.
tags: #pomidoru #seklos #arawak