Raudonžiedžio progailio (Anagallis arvensis L.) dauginimas ir auginimas
Raudonžiedis progailis (lot. Anagallis arvensis L.) yra vienmetis augalas, priklausantis raktažolinių (Primulaceae) šeimai. Ši gentis apima apie 20 rūšių, tarp kurių yra vienmečių, dvimečių ir daugiametių žolių. Raudonžiedis progailis yra savaime paplitęs Lietuvoje ir dažniausiai sutinkamas Vidurio Lietuvoje, tačiau gali būti apyretis ir kituose regionuose. Augalas mėgsta molio ir priemolio dirvožemius, dažnai auga pasėliuose, dirvonuose, molio karjeruose, pakelėse, ypač nerūgščiuose dirvožemiuose. Liaudies medicinoje jis vartojamas kaip vaistinis augalas, tačiau verta žinoti, kad augalas yra šiek tiek nuodingas dėl jame esančių glikozidų, flavonoidų ir saponinų.
Augalo charakteristikos ir auginimo sąlygos
Raudonžiedis progailis yra žemaūgė, kiliminė gėlė, pasiekianti iki 20 cm aukščio. Jo lapai yra žali, o žiedai - ryškiai raudoni arba jų atspalviai. Žydėjimo laikotarpis apima visą vasaros pusę, nuo birželio antros dekados iki rugpjūčio. Žydėjimo trukmė siekia tris mėnesius, o bendras dekoratyvumas - apie 4 mėnesius. Augalas nėra itin reiklus šviesai, jam tinka tiek saulėtos, tiek pusiau pavėsingos vietos. Optimalus sodinimo atstumas tarp augalų yra nuo 10 iki 15 cm.
Šis augalas tinkamas auginti lysvaitėse (rabatėse) ir lysvėse (miksborderiuose), taip pat laukinių augalų gėlynuose. Jis gali būti sodinamas vidutinio drėgnumo ir sausose dirvose, tačiau geriausiai auga gerai drenuojamuose dirvožemiuose.
Dauginimas sėklomis
Raudonžiedis progailis dauginamas daugiausia sėklomis. 1000 sėklų sveria apie 1 gramą, todėl 1000 augalų išauginti prireikia 2-3 gramų sėklų. Sėjos metu svarbu atkreipti dėmesį į temperatūrą ir drėgmę.
Sėjos laikas ir sąlygos
Sėja atliekama šiltnamiuose kovo mėnesį. Optimali temperatūra sėklų dygimui yra 18-20 °C. Tokiomis sąlygomis sėklos sudygsta per maždaug dvi savaites. Augalas subrandina iki 4000 sėklų, todėl savaiminis pasisėjimas taip pat yra galimas.
Kiti dauginimo būdai ir augalų priežiūra
Nors pagrindinis raudonžiedžio progailio dauginimo būdas yra sėklomis, verta paminėti ir kitus augalų dauginimo metodus, kurie gali būti taikomi panašiems augalams. Daugelis vienmečių gėlių, pasisėjusių rudenį, paveldėja veislei būdingas savybes tik apie 40%. Todėl sėklas dažnai patariama laikyti vėsioje vietoje (4-5 °C) ir sėti pavasarį. Daugiametes gėles rudenį dažnai geriau dauginti vegetatyvinėmis augalo dalimis.
Vegetatyvinis dauginimas
Kero dalijimas yra populiarus metodas daugiametėms gėlėms. Jei kerai auga ilgai (4-5 metus) ir praranda dekoratyvumą, juos reikia padalyti ir persodinti. Pavasarį žydintys augalai persodinami rudenį, o vasarą ir rudenį žydintys - pavasarį. Kero dalijimui tinkamiausia augalo dalis yra kraštas, kur susiformuoja gyvybingiausi ūgliai.
Dauginimas šakniagumbiais taikomas tokiems augalams kaip bijūnai, jurginai, erančiai. Šakniagumbiai dalijami rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, o pjūvio vietos dezinfekuojamos.
Dauginimas šakniastiebiais tinka vilkdalgiams, dryžučiams, krūminiams astras. Šakniastiebiai dalijami pavasarį arba rudenį, jiems išryškėjus augimo pumpurams.
Svogūnai ir gumbasvogūniai (tulpės, kardeliai, hiacintai, lelijos) dauginasi savaime formuodamiesi dukterinius svogūnus ar gumbasvogūnius. Šie atskiriami ir sodinami. Lelijos gali būti dauginamos ir lapų pažastyse susiformavusiais svogūnėliais.
Sumedėję auginiai yra populiarus būdas dauginti krūmus ir medžius žiemą. Geriausias metas ruošti augininius yra nuo lapkričio iki kovo pradžios. Tinkami sveiki, apie pieštuko storumo vienmečiai ūgliai, kerpami 15-25 cm ilgio su 3-5 pumpurais. Apatinis pjūvis daromas įstrižai po pumpuru, viršutinis - tiesiai virš pumpuro.
Svarbiausi dalykai dauginant augalus auginiais yra kantrybė, tinkamos sąlygos, reguliari drėgmės kontrolė ir, jei reikia, šaknų augimo stimuliatorių naudojimas. Gluosnio šakelių nuoviras gali būti natūralus augimo hormonų šaltinis.
tags: #raudonziedis #progailis #dauginimas