Remontantinių aviečių auginimas Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas augantis susidomėjimas remontantinėmis avietėmis, ypač tarp ūkininkų. Šis augantis populiarumas siejamas su naujų, itin produktyvių veislių atsiradimu, kurios pakeitė tradicinį aviečių auginimo modelį.
Remontantinių aviečių atsiradimas ir privalumai
Po 2000-ųjų metų Lenkijoje pradėjo sparčiai plisti labai produktyvios, selekcininko J. Daneko sukurtos remontantinių aviečių veislės - Polana, o vėliau ir Polka. Šios veislės sukėlė perversmą versliniame aviečių auginime: Lenkijoje rudeninių aviečių uogų produkcija dabar sudaro didžiąją dalį, palyginti su vasarinių veislių išauginimu.
Remontantinių veislių avietės pasižymi tuo, kad jos suformuoja žiedinius pumpurus ir užaugina uogas ant tais pačiais metais išaugusių vienamečių stiebų. Tai suteikia didelį privalumą, nes nėra pavojaus, kad remontantinių aviečių stiebai gali pašalti žiemą, kadangi kiekvieną rudenį jie yra nupjaunami iki žemės paviršiaus. Tokiu būdu stiebus galima nušienauti mechanizuotai, nereikia genėti atrankiniu būdu, kaip yra su vasarinėmis avietėmis. Stiebai išauga kitais metais ir dera nuo liepos pabaigos iki spalio. Be to, remontantines veisles galima auginti ekologiškai.
Pagrindinės remontantinių aviečių veislės
Lietuvoje auginamos įvairios remontantinių aviečių veislės, kiekviena turinti savų išskirtinių savybių. Toliau pateikiamas populiariausių veislių aprašymas:
Polana
Tai pirmoji versliniams uogynams Lenkijoje sukurta remontantinė aviečių veislė, išsiskirianti gausiu derėjimu. Uogos yra stambios (apie 4 g), gražios išvaizdos, tamsiai raudonos, blizgančios, pailgos, saldžiarūgščio skonio ir vidutiniškai transportabilios. Jas lengva skinti, nes jos subyra. Krūmai siekia 1,4-1,6 m aukščio, yra glausti ir leidžia nemažai atžalų. Stiebai statūs, tvirti (nereikia atramų), vidutinio storio, su retais mažais dygliukais.
Polka
Šiuo metu Polka yra populiariausia ir viena iš pagrindinių pasaulyje auginamų remontantinių aviečių veislių. Sukurta Lenkijoje, ji išsiskiria puikios kokybės desertinėmis uogomis ir gausiu derliumi. Pradeda nokti apie 10 dienų anksčiau negu Polana - liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, dera iki vėlyvųjų rudens šalnų. Uogos stambios (4-5 g), gražios, intensyviai raudonos spalvos, blizgančios, aromatingos, saldžios ir labai skanios. Jos puikiai tinka desertui ir perdirbti, yra tvirtos ir tinkamos transportuoti, išsiskiria gera kokybe net ir ilgokai po nuskynimo.
Polesie
Vėliau sukurta lenkiška remontantinė aviečių veislė. Ji išsiskiria stambiomis, tamsiai raudonomis, apvaliomis, skaniomis uogomis, kurios sunoksta apie savaitę anksčiau negu Polka. Krūmai yra vidutinio augumo, todėl juos galima auginti be atramų.
Pokusa
Lenkiška remontantinė aviečių veislė, išsiskirianti įspūdingo dydžio uogomis. Jos tamsiai raudonos, šiek tiek matinės, širdiškos formos, skirtos desertui. Uogos pradeda nokti tokiu pačiu laiku kaip ir Polana. Derlingumas yra vidutinis. Ši veislė labai tinka auginti šiltnamiuose ir po priedangomis.
Poranna Rosa
Poranna Rosa - tai geltonuogė remontantinė aviečių veislė, sukurta Lenkijoje. Uogos yra stambios, beveik apvalios, labai gražios, ryškiai geltonos, tvirtos ir skanios, skirtos desertui. Jos ilgai išsilaiko nuskintos. Pradeda nokti vėlai - rugsėjo pradžioje, todėl ypač rekomenduojama auginti šiltnamiuose arba po priedangomis.
Tinkamos vietos ir dirvožemio parinkimas
Svarbu parinkti tinkamą vietą avietynui. Avietės mėgsta saulėtą, šiltą, apsaugotą nuo stiprių vėjų vietą. Saulėtoje vietoje aviečių uogos pradeda nokti anksčiau, būna saldesnės ir aromatingesnės. Avietes geriau sodinti lygiame ar su nedideliu nuolydžiu paviršiuje. Netinka lomos, nes augalų šaknys gali užmirkti, be to, čia didesnė šalnų tikimybė.
Ruošiamame plote pirmiausia reikia išnaikinti piktžoles, ypač daugiametes (varpučius, usnis, kiaulpienes, dilgėles ir kt.). Prieš įveisiant avietyną, dirvą rekomenduojama patręšti organinėmis trąšomis. Labiausiai avietės mėgsta perpuvusį mėšlą ar kompostą, kurie daro dirvą purią ir humusingą.
Aviečių sodinimas ir priežiūra
Avietes geriausiai sodinti rudenį - apie spalio vidurį. Nereikėtų jų sodinti per anksti, tarkime, rugsėjo mėnesį, nes augalai dar būna nepabaigę vegetacijos ir sunkiai prigyja. Sodinama eilėmis šiaurės-pietų kryptimi, paliekant 2,5-3,0 m pločio tarpueilius. Prieš sodinimą augalų šaknis patartina pamirkyti molio tyrėje.
Avietės sodinamos sekliai: šaknies kaklelis turi būti apie 2 cm giliau negu augo medelyne, kad po lietaus šaknys neišlystų į dirvos paviršių. Sodinant žemė aplink augalus apmindama, gausiai paliejama ir mulčiuojama durpėmis. Stiebai nukarpomi sekatoriumi iki pat žemės paviršiaus.
Tręšimas
Pirmaisiais metais avietes tręšiame tik azoto trąšomis - 300-350 kg/ha (30-35 g/m²) amonio salietros išberiame eilėse per 3-4 kartus: balandžio pradžioje ir gegužės antroje pusėje-birželio pradžioje (kas 10-14 d.). Vėlesniais metais avietės taip pat tręšiamos azoto trąšomis.
Laistymas
Avietės labai jautrios drėgmės trūkumui, todėl sausuoju metu jas būtina laistyti, ypač mezgantis ir augant uogoms. Dirva neturėtų išdžiūti. Geriausia laistyti gausiai, bet retai - apie kibirą vandens trims krūmams.
Genėjimas
Remontantinių veislių aviečių genėjimas iš esmės skiriasi nuo vasarinių aviečių genėjimo. Remontantinės avietės dera ant vienmečių stiebų, todėl reikalingas genėjimas. Stiebus reikia genėti vėlai rudenį, nuėmus derlių, arba kovo mėnesį, kol neišėjęs pašalas. Stiebus reikia nupjauti iki žemės. Pavasarį atželia nauji tvirti ūgliai. Per tankiai auginti aviečių taip pat nereikia. Auginant avietes juostomis, viename išilginiame metre paliekama ne daugiau nei 12 ūglių. Tarpueiliuose ir juostose želiančios atžalos ir avietės, aukštesnės nei 10-20 cm, šalinamos aštriu kastuvu 8-10 cm gylyje arba išpjaunamos sekatoriumi 5-7 cm po žeme. Jei auginate avietes atskirais krūmais, viename krūme užtenka palikti 5-7 gerai išsivysčiusius stiebus.
Aviečių auginimo ypatumai ir iššūkiai
Aviečių auginimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja specifinių žinių ir priežiūros. Agronomas R. Amšiejus pabrėžia, kad remontantines avietes reikia prižiūrėti kitaip nei vasarines. Nors dabar yra daug kultūrinių veislių, geltonos ir juodos avietės, jo nuomone, yra mažiau vertingos, siūlant auginti gervuoges. Geriausia juodų aviečių veislė - 'Bristol'.
Vahagnas Ispiryan, auginantis remontantines avietes nuo 2007 m., dalijasi patirtimi apie neįprastus reiškinius jo šeimos avietyne. Šį sezoną didelė dalis aviečių sodinukų ir net 5-7 metų krūmai staiga nudžiūvo. Ūkininkas spėja, kad tai galėjo lemti sausra, staigi temperatūrų kaita, grambuolių gausa ar nauja grybinių ligų forma. Jis taip pat pastebi, kad dėl klimato kaitos ir sausros Lietuvoje tampa vis sunkiau auginti uogas be intensyvaus laistymo, o valdžios politika riboja vandens naudojimą.
V. Ispiryan taip pat įtaria, kad karkvabalių ir grambuolių padaugėjimą galėjo lemti sutrumpėjęs karkvabalių vystymosi ciklas dėl šiltų žiemų. Jis su grambuoliais kovoja mechaniškai, naudodamas gilųjį skutiką ir garstyčias.
Kitas iššūkis - išaugusi elektros kaina, kuri kelia nerimą dėl galimybės išsaugoti nuskintą derlių šaldytuvuose.
Ūkininkas taip pat pastebi, kad šįmet jo aviečių uogų raudonis kitoks nei įprastas - jos rožinės, saldesnės, nors ir smulkesnės. Jis mano, kad aviečių krūmai patyrė stresą dėl staigių temperatūrų pokyčių. V. Ispiryan su mokslininkais siekia surinkti duomenis ir padaryti teisingas išvadas apie kintančias gamtos sąlygas ir jų poveikį aviečių auginimui.
Aviečių nauda sveikatai
Avietės yra vertinamos ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl sveikatai naudingų savybių. Jose gausu vitaminų C, A, B, B1, B2, B9, PP, E. Kraują gerina uogose esanti geležis, kalio druskos, karotinas, folio rūgštis. Depresiją gydytis padeda uogose esantis varis, o cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių mažina beta-C-tosterinas. Avietės, skirtingai nei dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių ir termiškai apdorotos.
tags: #remontantines #avietes #lenkijos