Rudeninės obelų veislės Lietuvoje: pasirinkimas ir auginimas
Sodininkavimo sėkmė labai priklauso nuo teisingai pasirinktų obelų veislių. Obelys yra ilgaamžės ir vienoje vietoje auga dešimtmečiais, todėl ypač svarbu pasodinti tinkamų veislių vaismedžius, nes po kelerių metų jų nepakeisi. Tiesa, šiuolaikinės technologijos jau leidžia žymiai greičiau pakeisti senąsias veisles naujesnėmis, pažangesnėmis, nes auginami žemaūgiai sodai, kurių amžius kur kas trumpesnis.
Nors obelų veislių auginama labai daug, tačiau pasirinkti savo poreikiams kelias yra gana sunku. Renkantis obelų veisles būtina atsižvelgti į keletą aspektų: kokiu metų laiku norime turėti daugiau obuolių, ar yra tinkamos sąlygos vaisius laikyti rudens-žiemos laikotarpiu, ar pakaks laiko ir specialių žinių įveistam sodui prižiūrėti visus metus ir kaip bus saugomi vaismedžiai nuo ligų ir kenkėjų, kaip genimi ir formuojami, retinamos užuomazgos kasmetiniam aukštos kokybės vaisių derliui užauginti.
Pasirenkant veisles pagal sunokimo laiką, dažnai sodininkai padaro klaidą perdaug pasodinę rudeninių veislių vaismedžių. Tarp sodininkų mėgėjų vyrauja nuomonė, kad jei nėra gerų sąlygų vaisiams laikyti geriau auginti rudeninių veislių vaismedžius ir neveisti žieminių, nes obuolių vis tiek negalima ilgai išlaikyti. Tačiau nors ir neturint gerų vaisių laikymo sąlygų būtina daugiau auginti žieminių veislių obuolių. Žieminių veislių obuoliai, esant šiltesnėms ar šiaip prastesnėms laikymo sąlygoms išsilaikys trumpiau negu būdinga konkrečiai veislei, bet kur kas geriau ir ilgiau negu rudeninių veislių vaisiai. Dėl šių priežasčių vasarinių ir rudeninių veislių obelų sodinama tiek, kad vaisių užtektų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Vėliau jau valgomi žieminiai obuoliai, kurie auginant šiuolaikines veisles jau ir anksčiau yra skanūs, o laikant šilčiau negu reikia jie anksčiau ir sunoksta. Tiesa, verslinių sodų saugyklose, kur vaisių laikymo metu kamerose palaikoma +1 - +2 ºC temperatūra ar kontroliuojama kamerų atmosfera ir rudeninių veislių obuoliai išlaikomi iki viduržiemio. Deja, sodininkai mėgėjai tokių sąlygų vaisiams laikyti neturi, todėl renkantis veisles būtina tai įvertinti.
Rudeninių obelų veislių ypatumai
Rudeninės obelų veislės pasižymi tuo, kad jų vaisių rinkimo ir vartojimo laikas sutampa arba skiriasi 5-15 dienų. Obuoliai skinami nuo vasaros pabaigos iki rudens vidurio, rugpjūčio - spalio mėnesiais. Rudeninių veislių obuoliai po derliaus surinkimo išsilaiko 3-4 mėnesius, o laikant šaldytuve, kuriame temperatūra +1 ar +2 laipsniai, obuoliai gali išsilaikyti net iki pavasario.
Populiarios rudeninės obelų veislės
- Auksis: Tai viena populiariausių lietuviškų rudeninių veislių, tarptautinėje sodininkystės parodoje Erfurte apdovanota aukso medaliu. Obuoliai skinami rugsėjo pradžioje ir tuojau pat tinka valgyti. Vartojami švieži iki sausio - vasario, vėsiose saugyklose išlaikomi net iki pavasario. Vaisiai puikios prekinės išvaizdos ir labai skanūs, minkštimas gelsvas, sultingas. Vienintelis šios veislės minusas yra tas, kad negalima suvėlinti obuolių skynimo - iki rugsėjo vidurio juos būtina nuskinti, nes pradeda byrėti.
- Beržininkų ananasinis: Pusiau vasarinė-ankstyva rudeninė lietuviška veislė. Noksta rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Vartojami 2-3 mėnesius. Tai labai augūs vaismedžiai, kurių vainikas rutuliškas arba plokščiai rutuliškas. Norint, kad derėtų greičiau ir gausiau, būtina auginti tik su žemaūgiais poskiepiais.
- Delikates: Lenkijoje išvesta veislė. Vaismedžiai neaugūs, derėti pradeda anksti, derlingi. Skoniu panašus į Auksį, tik minkštimas baltas. Obuoliai saldžiarūgščiai, sultingi, labai gražūs. Jie stambesni už vidutinius, odelė plona lygi, su išsiliejusiu raudoniu.
- Freedom: JAV sukurta puiki rudeninė-pusiau žieminė obelų veislė. Obuoliai stambesni už vidutinius, apvaliai kūgiški, odelė žalsvai gelsva su raudonais dryželiais, vietomis susiliejančiais į ištisinį raudonį. Minkštimas baltas su žalsvu atspalviu, švelnus, malonaus saldžiarūgščio skonio, sultingas. Skinami rugsėjo antrą dešimtadienį. Laikosi iki sausio pabaigos. Labai atspari rauplėms veislė, tinkama ekologiniams sodams.
- Paprastasis Antaninis: Rusų liaudies selekcijos veislė. Vaisiai stambesni už vidutinius, odelė žalsvai gelsva. Minkštimas turi tik šiai veislei būdingą specifinį skonį ir aromatą. Nei vienos veislės obuoliai neturi tiek pektinų, kaip Antaniniai. Šios medžiagos valo kraujagysles, mažindamos „blogojo“ cholesterolio kiekį, todėl rekomenduojama valgyti ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Žiemą - vieni ištvermingiausių, rauplėms beveik atsparūs. Skinami rugsėjo vidury. Laikosi iki gruodžio mėn.
- Witos: Lenkiška veislė, sukurta šiaurinei Lenkijos daliai - Suvalkų kraštui. Didelis jos atsparumas šalčiams ir ligoms - ‘Witos’ praktiškai neserga rauplėmis. Vaisiai apvalūs, šiek tiek suploti, odelė švelni, blizganti, maždaug pusė vaisiaus padengta raudonais susiliejančiais dryželiais. Minkštimas labai sultingas, švelnus, aromatingas. Obuoliai saldžiarūgščiai. Noksta rugsėjo pirmam dešimtadienyje. Vartojami iki Kalėdų.
- Retina: Vokiška, labai puiki rudeninė veislė. Obuoliai dideli, pailgi, geltona oda, kurios didelis plotas padengtas tamsiai rausvu atspalviu. Nepaprasto grožio ir skonio tiems, kas mėgsta saldžiarūgščius, sultingus vaisius. Noksta nuo rugsėjo vidurio. Atspari ligoms ir šalčiui.
- Tiina (Tina): Veislė išvesta Estijoje. Vaisiai dideli ir labai dideli, pailgi, geltonos auksinės spalvos. Dalis vaisiaus gali būti padengta raudonais dryželiais, susiliejančiais į vientisą raudonį. Minkštimas saldus, labai skanus. Skinami rugsėjo antroje pusėje, vartojami visą rudenį.
- Egzotika: Latviška veislė. Sunokusį obuolį prapjovus, matosi ryškus marmurinis piešinys, kuris gaunasi raudoniui giliai skverbiantis į obuolio vidų. Patys vaisiai taisyklingos kūgio formos, ryškios vyšninės spalvos, švelniai saldžiarūgščiai, tirpstantys burnoje.
- Kovalenkovskoe: Baltarusiška veislė. Obuoliai pradedami valgyti jau rugpjūčio pabaigoje, vartojami visą rudenį. Vaisiai saldūs. Minkštimas sultingas. Odelė žalia su tamsiu išsiliejančiu raudoniu.
Atsparumas ligoms ir žiemos šalčiams
Pasirenkant veisles, labai svarbu atsižvelgti į jų atsparumą ligoms, ypač rauplėms, kurios yra dažna problema mūsų krašte. Jeigu sode prieš ligas nebus naudojama cheminių kovos priemonių, tuomet geriau auginti rauplėms atsparių veislių obelis.
Veislės, atsparios rauplėms:
- Vasarines: ‘Orlovim’, ‘Izbranica’
- Rudeninės: ‘Freedom’, ‘Sawa’, ‘Vitos’, ‘Novamac’
- Žieminės: ‘Skaistis’, ‘Štaris’, ‘Liberty’, ‘Aldas’, ‘Florina’, ‘Topaz’, ‘Rubinola’, ‘Pinova’
Veislės, kurios yra gana atsparios rauplėms (reikalingas purškimas):
- Vasarines: ‘Popierinis’, ‘Persikinis’, ‘Avenarijus’, ‘Konfetnoje’
- Rudeninės: ‘Auksis’, ‘Delikates’, ‘Beržininkų ananasas’, ‘Katja’, ‘Rudens dryžuotasis’, ‘Summered’, ‘Paprastasis antaninis’
- Žieminės: ‘Šampion’, ‘Rubin’, ‘Alva’, ‘Antej’, ‘Arlet’, ‘Connel red’, ‘Bogatyr’, ‘Kulono renetas’, ‘Sinap orlovskij’, ‘Redkroft’, ‘Rubinete’, ‘Lodel’, ‘Melnrose’, ‘Telissare’
Kitos veislės ir jų atsparumas:
- Auksis: Pakankamai atsparus ligoms.
- Beržininkų ananasas: Atsparus rauplėms, tačiau vidutiniškai ištvermingas žiemą.
- Delikates: Atsparūs rauplėms bei žievės ligoms vidutiniškai.
- Freedom: Labai atspari rauplėms ir miltligei. Ištverminga šalčiams.
- Paprastasis Antaninis: Rauplėms beveik atsparūs. Vieni ištvermingiausių žiemos šalčiams.
- Witos: Praktiška neserga rauplėmis. Didelis atsparumas šalčiams ir ligoms.
- Retina: Atspari ligoms ir šalčiui.
- Tiina (Tina): Vaisiai skinami rugsėjo antroje pusėje, vartojami visą rudenį.
- Egzotika: Rudeninė veislė.
- Kuku: Estiška veislė, viena skaniausių iš rojaus obelų veislių.
- Evereste: Rojaus obuoliukai, kurių vaisiai laikosi ant šakų visą žiemą.
- Rubin: Pakankamai atsparūs rauplėms, bet vienas kitas juodas taškelis gali pasitaikyti.
- Bohemia: Visiškai atspari rauplėms veislė.
- Ligita: Visiškai atsparios rauplėms.
- Kulono Renetas: Viena mėgstamiausių veislių.
- Antaninis 600 gramų: Antaninių obuolių atmaina, didesnė už pirmtaką.
- Red love: Obelis ieškantiems egzotikos. Ryškiai raudonas minkštimas, prapjovus netamsėja.
- MANGO: Vėlyva rudeninė - ankstyva žieminė kolona, sukurta Latvijoje. Vaisiai skanūs, saldžiarūgščiai, su bananų, mango aromatu.
- MAYPOLE: Lapai su tamsiai violetinėmis gyslelėmis, vaisiai ištisai tamsiai raudoni su violetiniu atspalviu, minkštimas rausvos spalvos, labai sultingas, rūgštus.
- Arbat: Rauplėmis neserga. Vaismedžiai kolonos formos, žiemą vidutiniškai ištvermingi.
- Orlovskoje polosatoje: Šalčiams atsparūs, rauplėms jautrūs vidutiniškai.
- Paulared: Gana ištvermingi šalčiams, neatsparūs rauplėms, šiek tiek serga miltlige bei žievės ligomis.
Dekoratyvinės ir rojaus obelys
Be vaisinių obelų, soduose auginamos ir dekoratyvinės bei rojaus obelys, kurios džiugina savo žiedais, lapų spalva ir mažais, ryškiais vaisiais.
- Rojaus obelis ‘Kuku’ - estiška veislė, viena skaniausių iš rojaus obelų veislių.
- Rojaus obelis ‘Evereste’ - vaisiai laikosi ant šakų visą žiemą, todėl ypač dekoratyvūs šaltuoju metų laiku.
- Rojaus obelis ‘Ola’ - labai derlinga, ištverminga žiemą. Atspari rauplėms ir kitoms pagrindinėms ligoms.
- Rojaus obelis sukurta Lenkijoje - vaisiai sunoksta rugsėjo viduryje ir laikosi ant medžio iki gruodžio - sausio mėnesio. Jauni lapai purpuriniai, o vasaros viduryje lapai pažaliuoja. Vaisiai tamsiai raudoni, purpuriniai, rutuliški, iki 3 cm skersmens. Tinkami kompotams ir kitiems konservams. Vaismedžiai dekoratyvūs, neaugūs.
Sodinimas ir priežiūra
Obelys gali augti įvairiose dirvose, išskyrus visiškus smėlius ir sunkius molius, geriau pakenčia šiek tiek per drėgnas dirvas negu per sausas. Jos geriausiai auga ir dera puriose, derlingose ir pakankamai drėgnose (bet ne šlapiose) dirvose, ypač tinka vidutinio sunkumo ir lengvi priemoliai. Tinkamiausia dirvos reakcija yra silpnai rūgšti arba artima neutraliai (pH 5-6).
Obelų sodinimo atstumai priklauso nuo veislės ir poskiepio augumo:
- Vidutinio augumo obelys eilėse sodinamos kas 3-4 m.
- Pusiau žemaūgės obelys - kas 3 m.
- Žemaūgės obelys - kas 2 m.
- Koloninės formos obelys paprastai sodinamos kas 1 m.
- Atstumai tarp eilių - 4-5 m.
Obelys su vegetatyviniais poskiepiais sodinamos tokiu gyliu, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės. Juo ilgesnė poskiepio dalis paliekama neužkasta virš žemės, tuo žemesni auga medeliai.
Medelyno šeimininkė Danutė Sodaitytė papasakoja, kurios obelų veislės yra skaniausios ir atspariausios ligoms. Straipsnyje rasite pagrindinių obelų veislių aprašymus, jų skoninių savybių apibūdinimą, atsparumo ligoms informaciją.
Rekomendacijos renkantis obelų veisles:
- Rinktis pagal skonį: kiekvienas ras sau tinkamiausią skonį, nuo saldžių iki saldžiarūgščių.
- Rinktis pagal atsparumą: atkreipkite dėmesį, ar veislė atspari grybinei ligai - rauplėms. Jei pastebėjote juodais taškeliais išmargintus obuolius - tai rauplių ligos požymis.
Danutė tikina, kad atsparumas rauplėms priklausys ne tik nuo veislės atsparumo, tačiau ir nuo tinkamo obelies genėjimo. Rauplės - grybinis susirgimas, o grybinės ligos atsiranda ten, kur vėsu, tamsu ir drėgna.
Sodinukais prekiaujame vietoje ir siunčiame kurjeriu. Užsakymus į Vilnių vešime balandžio 15 d.
tags: #saldines #rudenines #obelys