Sultingi vaisiai su kauliuku: veislės, auginimas ir auginimo ypatumai
Vaismedžiai, vedantys sultingus vaisius su kauliuku, yra populiarūs dėl savo skonio, universalumo ir dekoratyvumo. Šie vaisiai ne tik džiugina sodininkus gausiu derliumi, bet ir praturtina mitybą vertingomis maistinėmis medžiagomis. Straipsnyje apžvelgsime įvairias veisles, jų auginimo ypatumus ir priežiūrą.
Vaismedžių su kauliuku veislės ir jų charakteristikos
Vaismedžiai, vedantys vaisius su kauliuku, pasižymi įvairiomis savybėmis, atsižvelgiant į veislę, kilmę ir auginimo sąlygas.
Persikai
Dniepro - ukrainietiška veislė, pasižyminti gana stambiais (80-120 g), labai sultingais, saldžiais ir skaniais vaisiais. Odelė beveik ištisai nusidažiusi raudonai, o vaisiai sunoksta rugpjūčio pradžioje. Vaismedis vidutiniškai augus, atsparus šalčiui ir ligoms, dera gerai.
Kita kanadietiška vidutinio ankstyvumo kietųjų persikų veislė, kurios vaisiai sunoksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Vaisiai yra gražios išvaizdos, oranžiniai, mažai pūkuoti, su išsiliejančiu tamsiu taškuotu ir marmuriniu raudoniu, dengiančiu 60-80% paviršiaus, vidutinio stambumo (80-120 g). Minkštimas šviesiai oranžinis, tvirtas, saldokas, skanus, priaugęs prie kauliuko. Labai tinka perdirbimui, ypač kompotams, džemams, šaldymui. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikas apvalus. Pradeda derėti po 3-4 metų. Veislė labai derlinga (rekomenduojama retinti vaisių užuomazgas), savidulkė, žydi vidutiniškai anksti.
Aprašoma veislė, kurios vaisiai neįprastos formos, suploti, platūs, daugiau kaip 6 cm skersmens, kreminės spalvos padengti raudoniu. Minkštimas geltonas, vidutiniškai tvirtas, sultingas, labai saldus. Vaismedis auga greitai, formuoja rutulišką tankų vainiką. Gana atsparus šalčiui. Labai derlinga veislė, dera reguliariai ir gausiai. Vaisiai skinami rugpjūčio pradžioje.
Dar viena savidulkė, amerikietiška desertinė veislė, vedanti vienus iš skaniausių persikų. Vaisiai subręsta rugpjūčio viduryje, dera gausiai. Vaisiai dideli, siekia 120-160 g., apvalūs, aukso geltonumo spalvos, padengti ryškiu raudonumu. Minkštimas vidutiniškai tvirtas, saldžiarūgštis, sultingas, lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Tai viena iš atspariausių šalčiui veislių.
Vertinama ukrainietiška veislė, pasižyminti puikiu derėjimu ir vaisių kokybe. Vaisiai stambūs, 120-150 g., apvalūs, odelė vidutiniškai tvirta, nusispalvinusi beveik ištisai išsiliejančiu raudoniu, truputį pūkuota. Minkštimas gelsvas, labai sultingas, saldus, aromatingas, labai skanus. Vaisiai sunoksta rugpjūčio pirmoje pusėje, tinkami desertui, taip pat ir kompotui, sultims.
Slyvos
Fruca - koloninė slyva, tinkama auginti ne tik sode, bet ir vazonuose. Medelis neužima daug vietos. Sunokę vaisiai tamsiai mėlynos spalvos, minkštimas švelniai gelsvas, saldžiai gaivaus skonio. Vaisius lengvai atsiskiria nuo kauliuko, todėl puikiai tinka konditerijos gaminiams.
Imperial - vidutinio vėlyvumo slyvų veislė, pasižyminti kompaktišku, glaustu, neaugiu vainiku ir gausiu derėjimu. Vaisiai dideli, aromatingi, lengvai atsiskiria nuo kauliuko, violetinės spalvos, minkštimas geltonas, saldžiarūgščio, gaivaus skonio. Veislė kryžmadulkė, apsidulkina Kaukazinės slyvos žiedadulkėmis, atsparumas šalčiui geras. Tinka auginti vazonuose ar mažiems sodams.
Kolonavydnaja - vaisiai gražios išvaizdos, raudonai purpurinės spalvos, stambūs (50-70 g), ovalios formos. Minkštimas rožinis, sunokusių vaisių - vyšninės spalvos, stangrus ir sultingas, aromatingas, skanus, gaivaus saldžiarūgščio skonio, kauliukai išsiima ne visiškai lengvai. Vartojami desertui ir tinka konservuoti. Lietingu oru nepūva, bet greitai pernoksta. Vaismedžiai labai dekoratyvūs - tai siauros kolonos: vainiko skersmuo siekia 0,5-1 m, aukštis - iki 2,5-3,5 m. Senesnių medžių šakos nuo vaisių kartais išlinksta į šalis. Derėti pradeda labai anksti, po 1-2 metų. Veislė dera kasmet ir labai gausiai, todėl rekomenduojama išretinti užuomazgas, kad vaisiai užaugtų stambūs. Ištverminga žiemą, tik labai šaltomis žiemomis gali pašalti žiediniai pumpurai. Atspari ligoms. Veislė kryžmadulkė, žydi anksti, apsidulkina kaukazinės slyvos ir kitų anksti žydinčių veislių slyvų žiedadulkėmis.
Trešnės
Queen Marry - trešnei Queen Marry reikia labai mažai vietos - ji tinkama sodinti mažuose soduose ar net balkonuose. Trešnė nėra reikli, dera labai gausiai. Būtent Queen Marry trešnės uogos yra labai didelės, palyginti su kitos veislės koloninėmis trešnėmis. Ypač sultingos ir saldžios uogos prinoksta liepos mėnesį, jos puikiai tinka ne tik valgymui, bet ir desertų, gėrimų gaminimui. Ši trešnė ne tik puikus vaismedis, tačiau ir labai gražus aksesuaras jūsų namų aplinkoje. Šią trešnę geriausia auginti saulėtoje vietoje, ji puikiai sutaria ir su kitais vaismedžiais. Medžio aukštis vidutiniškai siekia 1.60 cm.
Silva - trešnei Silva reikia labai mažai vietos - ji tinkama sodinti mažuose ar net balkonuose. Trešnė nėra reikli, dera labai gausiai. Ypač sultingos ir saldžios uogos prinoksta liepos mėnesį, jos puikiai tinka ne tik valgymui, bet ir desertų, gėrimų gaminimui. Ši trešnė ne tik puikus vaismedis, tačiau ir labai gražus aksesuaras jūsų namų aplinkoje. Šią trešnę geriausia auginti saulėtoje vietoje, ji puikiai sutaria ir su kitais vaismedžiais. Medžio aukštis vidutiniškai siekia 1.60 cm.
Kiti vaisiai su kauliuku
Arbat - koloninė vaismedžio forma, labai dekoratyvi rusiška rudeninė obelų veislė. Vaisiai vidutinio dydžio, gražūs, patenkinamo skonio, odelė geltona, įsaulyje raudona. Pakankamai atspari ligoms ir šalčiui.
President - V. Kičinos sukurta vėlyva vasarinė veislė. Vaisiai šviesiai žali, stambūs, minkštimas tvirtas, gero skonio, sunoksta rugpjūčio gale - rugsėjo pradžioje. Medis vidutinio augumo, gana atsparus šalčiui ir ligoms, anksti pradeda derėti.
Waltz - ypač plonas medis. Vaisiai noksta įvairiausiais raudonais atspalviais. Puiki obelis auginti balkone, terasoje, ar mažame sode. Pasiekia 50cm plotį ir 2m aukštį. Medis nesišakoja, nereikalauja apdailos. Gegužės mėnesį gražiai žydi. Po dviejų metų pradeda vesti vaisius. Obuoliai tinka sandėliavimui. Jei sodinama vazonuose, rekomenduojama sodinti 20 litrų vazone. Vaisius veda vėlyvą rudenį - ankstyvą žiemą priklausomai nuo oro sąlygų.
Ligol Spur - ši rūšis gausiai veda vaisius jau nuo ankstyvo rudens. Augalo lapai žaliai sodrios spalvos, o vaisiai dideli arba ypač dideli, ryškiai bordo spalvos, kurie suteikia mažam medžiui ypatingo žavesio. Medis žydi dideliais tamsiai rausvos spalvos žiedais. Augalo vaisiai be apnašų, dėmių.
Vaismedžių su kauliuku auginimas ir priežiūra
Vaismedžiai su kauliuku dažniausiai auginami vidutinio klimato zonose. Dauguma rūšių yra atsparios ir lengvai prižiūrimos. Svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas sodinimui, reguliariai genėti medžius, kad išliktų sveiki, gražios formos ir duotų gausų derlių. Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai yra vaisinės muselės, o ligos - miltligė, rauplės ir bakterinės ligos. Veislių atsparumas šalčiui ir ligoms skiriasi, todėl renkantis sodinukus svarbu atsižvelgti į vietines sąlygas.
Daugelis veislių pradeda derėti po 2-4 metų nuo pasodinimo. Svarbu atkreipti dėmesį į veislės savidulkumą ar poreikį apdulkintojui. Gausiai derančioms veislėms rekomenduojama retinti vaisių užuomazgas, kad vaisiai užaugtų stambesni ir kokybiškesni.
Sėklavaisiai: struktūra, auginimas ir priežiūra
Sėklavaisiai (kaulavaisiai) yra vaisių rūšis, kurios minkštime yra keletas kietų sėklų, vadinamų kauliukais. Šios sėklos yra laikomos vaisiaus centre, specialioje dalyje, vadinamoje kauliuku. Vaisius turi valgomą minkštimą, kuris apgaubia kauliuką su sėklomis. Kauliukas (vaisiaus centras) paprastai yra kietesnis už minkštimą ir turi keletą sėklų.
Kaulavaisių auginimas iš sėklų
Nors kaulavaisių sėklose yra amigdalino, kuris organizme gali virsti cianidu, normaliai vartojant vaisius nėra apsinuodijimo pavojaus. Sėklos yra natūraliai kartokos ir paprastai nevartojamos dideliais kiekiais.
Daugeliui pradedančiųjų sodininkų pažįstamas džiaugsmas, kai iš sėklos išauga daigelis. Kauliukai turi būti kuo šviežesni - jų nepadrėkinus, daigumas mažėja. Rekomendacijos, kaip daiginti, gana paprastos: kauliukus nuplaukite, pasodinkite drėgną žemės, durpių ir smėlio mišinį (arba į specialų gruntą). Kai tik daigeliai turės 1-2 lapelius, juos reikia persodinti.
Citrusiniai vaisiai
Citrusinių vaisių sėklos įdomios tuo, kad niekada nežinai, kas išaugs - jų daigeliai, ypač hibridų, dažniausiai neišsaugo savo tėvų rūšies požymių. Beje, iš citrinų, apelsinų ir greipfrutų kauliukų išauga stiprūs, sveiki daigeliai, iš anksto prisitaikę prie namų sąlygų. Kitų citrusinių daugelis kaprizingesni.
Kaip daiginti citrusinius vaisius:
- Kauliukus nuplaukite, pasodinkite į drėgną gruntą, uždenkite plėvele, stiklu ar plastikinio butelio nuoraiža ir pastatykite šiltoje vietoje.
- Mini šiltnamį periodiškai atidenkite, pravėdinkite, palaistykite žemę.
- Kai tik pasirodys daigelis, gaubtą galima nuimti.
Persimonai
Persimonus, nedažnai pamatysi ant palangių. Kaip daiginti persimonus: kauliukus nuplaukite, pasodinkite į drėgną gruntą, uždenkite plėvele, stiklu ar plastikinio butelio nuoraiža ir pastatykite šiltoje vietoje. Mini šiltnamį periodiškai atidenkite, pravėdinkite, palaistykite žemę. Kai tik pasirodys daigelis, gaubtą galima nuimti. Laukti ilgai nereikės - apie pora savaičių. Persimonų daigeliams reikia drėgmės - reguliariai laistykite žemę ir apipurkškite iš viršaus. Tiesa, perlaistyti irgi nesveika. Patyrę sodininkai pataria du kartus per mėnesį patręšti paeiliui mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Kai tik krūmelis išaugs iki 2 - 30 cm, galima pradėti jį formuoti. Vasarą vazoną su persimono krūmeliu geriau išnešti į lauką arba į balkoną, palaipsniui įpratinti prie saulės. Žiemą svarbu užtikrinti vėsą, tad galima laikyti rūsyje, antraip krūmelis žus. Kambario sąlygomis persimonai užauga iki pusės metro. Paskiepijus krūmą, vaisių galima tikėtis po 3 - 4 metų.
Datulės
Jei džiovinant datulės neapdorojamos termiškai, jų sėklos nepraranda daigumo. Tik kauliukus prie sodinant reikia pamirkyti. Mirkykite savaitę, kasdien keiskite vandenį, paskui vertikaliai įsmeikite į durpių ir smėlio mišinį. Po mėnesio jau bus nemaži daigeliai. Datulių palmę reikia reguliariai laistyti (žiemą laistyti mažiau), apipurkšti vandeniu, vėdinti patalpą, kurioje ji stovi, užtikrinti pakankamą kiekį šviesos, o žiemą - vėsą.
Mangai
Šie indiški vaisiai turi didžiulius kauliukus. Sanskrito kalba „mango“ reiškia „didelis vaisius“. Sunokusį vaisių perpjauna, išima kauliuką, perpjauna, išima šerdį sodina. Tiks gruntas kaktusams ar sukulentams. Ant vazonėlio dugno deda keramzitinį drenažą, kaip ir visoms kitoms sėkloms. Jei kaulą perskelti sunku, porą savaičių pamirkykite, vandenį keiskite kas antrą dieną. Galima įvynioti kaulą į drėgną rankšluostėlį. Svarbiausia, kad kaulas neperdžiūtų. Daigelius reikia reguliariai apipurkšti vandeniu, mangai mėgsta drėgną orą, šviesą ir šilumą. Išaugę mangai sužydės po 5 ar net po 10 metų.
Feichojos
Feichojos daiginamos panašiai kaip citrusiniai vaisiai - rūšies požymių dauginant sėklomis beveik nelieka, reikia skiepyti. Sėklas daiginimui reikia imti iš sunokusių vaisių (šiltoje vietoje jie puikiai sunoks). Jei sėkloms pakanka šviesos, šilumos ir drėgmės, jos sudygs po mėnesio.
Figos
Figų sėklas reikia švariai nuplauti, išdžiovinti ir sėti paviršiuje, į drėgną gruntą. Paskui užberti smėliu, uždengti plėvele ir rasti šiltą vietelę. Daigeliai pasirodo po trijų savaičių, visą tą laiką reikia reguliariai laistyti ir vėdinti.
Pasifloros
Šių gražuolių iš Pietų Amerikos vaisiai valgomi visi, taip pat ir traškios sėklos. Jas pasėjus yra tikimybė, kad išaugs liana, o kada nors galėsite džiaugtis gražiais žiedais. Vargu ar pavyks sudaiginti internetu užsisakytas sėklas - jos labai greitai praranda daigumą. Daiginimas iš sėklų - užsiėmimas kantriems, atsakingiems ir rūpestingiems sodininkams. Kantrybės prireiks - juk vaisių tenka laukti ne vienerius metus, o kartais jų ir nesulaukiama.
Stebėkite, kaip dygsta sėkla! | Cypimas augina sodą! | „SciShow Kids“
Granatmedis
Granatmetis turbūt geriausiai žinomas šio sąrašo augalas, kurį galima užsiauginti iš parduotuvėje pirkto vaisiaus. Visgi jis vertas paminėjimo dėl savo nereiklumo ir žavios išvaizdos. Granato sėklos itin daigios. Jas geriausia sėti šviežias, pašalinus minkštimą. Pasėkite sėklas tiesiai į žemę ir po poros savaičių pamatysite lendančius daigelius. Granatmedis auga palyginti greitai ir itin greitai medėja. Granatmedžio priežiūra nereikalauja daug dėmesio. Jis gali būti laikomas kambaryje visus metus, tačiau augalas bus sveikesnis, jei žiemą gaus porą mėnesių poilsio. Išneškite granatmedį į kuo vėsesnę patalpą ir palikite 2-3 mėnesiams. Šis augalas nejautrus šalčiui, tad jei patalpoje temperatūra nukris žemiau nulio (bet ne žemiau nei -15 laipsnių), granatmedžiui tai nesukels pavojaus. Visgi jaunus, pirmamečius augalus geriau pasaugoti nuo didesnių šalnų. Vasarą granatmedis geriau jausis lauke, tačiau gali augti ir kambaryje ant pietinės palangės.
Litis
Litis yra turbūt vienas mažiausiai žinomų vaisių, kurio sėklos gali būti sėkmingai daiginamos. Ličio tėvynė yra Kinija, šis augalas auga tik itin šiltame klimate, kur temperatūra niekada nenukrenta žemiau nulio. Tai didelis visžalis medis, galintis siekti 20 ir daugiau metrų aukštį. Ličiui būtina šviesa. Vasarą jis turėtų būti išneštas į lauką, kur gautų ryškios saulės šviesos didžiąją dienos dalį. Auginant litį žiemos soduose ar patalpose prie didesnių langų, reikia jį dažnai pasukti, kad visos augalo pusės gautų saulės. Ličiui labai svarbus drenažas, tad pasirūpinkite, kad žemė būti laidi vandeniui. Litis yra pratęs prie didelio kiekio vandens, tad laistyti jį teks dažnai, tik svarbu, kad žemė nebūtų išmirkusi. Žiemą medis turi praleisti šiltoje patalpoje su kuo daugiau šviesos. Ličio sėklos išlieka daigios tik pirmas tris dienas po to, kada buvo išimtos iš vaisiaus. Jų dygimui reikalinga drėgmė ir šiluma, tad žiemos metu, kada būna ličių sezonas, geriau juos daiginti arčiau radiatoriaus, ant akvariuminės lempos ar prie kitų šilumos šaltinių. Ličiai dygsta pakankamai gerai, tik įsitikinkite, kad sėklos, kurias pasirinkote, yra gražiai išsipūtusios ir neraukšlėtos. Sėkite tokiame gylyje, kad kauliukas būtų tik šiek tiek užbertas žemėmis. Ličio kauliuką galite sudaiginti ir tarp drėgnų servetėlių, o į žemę sodinti jau sudygusį.
Lokvos: egzotiškas vaisius Lietuvoje
Šalia bananų, mangų ir ananasų parduotuvių lentynose jau sodria geltona spalva vilioja lokvos. Skoniu abrikosus, kriaušes arba slyvas primenančios lokvos ne be reikalo taip mylimos Azijoje - jas galima valgyti tiek šviežias, tiek gardinti pyragus ar grilio patiekalus, o dėl naudingų savybių jos yra vadinamos „supermaistu“ ir ypač vertinamos tradicinėje kinų medicinoje.
„Kinkanus, papajas, tamarindus ar pasiflorus dar esame įpratę vadinti egzotiniais, tačiau lietuviams jie jau nėra didelė egzotika - pirkėjai noriai renkasi ir ragauja istoriškai mūsų šalyje neįprastus vaisius. Matydami augantį susidomėjimą mažiau pažintais skoniais, vaisių asortimentą nuolat peržiūrime ir plečiame. Tad gegužę pradedame su naujiena - Ispanijoje užaugintais saldžiarūgščiais vaisiais lokvomis, kurios maloniai džiugina ne tik skoniu, bet ir nauda sveikatai“, - teigia V. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus ekspertė, pažymi, kad populiariausia šių vaisių rūšis - japoninė lokva, kuri gausiai auginama ir Ispanijoje, Kosta Blankos pakrantėje prie Viduržemio jūros.
„Lokvos atrodo panašios į abrikosus, tačiau yra pailgesnės formos. Vaisiaus viduje paprastai būna keturi kieti kauliukai, kurių negalima valgyti. Patys vaisiai yra labai sultingi, gaivūs ir lengvai rūgštelėjantys“, - sodrios spalvos vaisius apibūdina J. Lokvos - tikros vitaminų ir naudingų mineralų bombos: jose yra vitaminų A, B6, C, kalcio, fosforo, mangano ir beta karoteno. Lokvų vertė nuo seno žinoma Azijoje, tad šie vaisiai plačiai naudojami tradicinėje kinų medicinoje. Teigiama, kad lokvos gali gelbėti turintiems aukštą cholesterolį, stiprinti imuninę sistemą ir lengvinti skrandžio problemas. Vaisiai taip pat pasižymi diuretiniu poveikiu, tad juos į savo mitybą įtraukti verta ir dažnai kovojantiems su šlapimo pūslės infekcijoms.
Lokvų paruošimas ir receptai
Šie vaisiai ypač universalūs, tinkantys tiek saldiems, tiek pikantiškiems patiekalams. Iš jų galima sudaryti visą meniu - nuo aperityvo iki deserto, nuo salotų iki puikių pagardų grilio vakarėliui. Lokvomis gardu pasimėgauti ir šviežiomis. „Ispanijoje jos paprastai valgomos kaip bananai: įgnybkite odelę vaisiaus viršuje, nulupkite ją nuo viršaus iki apačios ir mėgaukitės sultingu minkštimu.
„Viena iš lokvų populiarumo svetur priežasčių - jų pačių skonis savaime yra išraiškingas, tad ką nors skanaus pasigaminti pakaks vos kelių ingredientų. Pavyzdžiui, išradingoms ir patrauklioms salotos tereikia 5 produktų. Perpjaukite vaisių per pusę ir išimkite kauliukus. Ant viršaus uždėkite ožkos sūrio, pabarstykite smulkintais graikiniais riešutais ir apšlakstykite trupučiu medaus. Šaukite į orkaitę, o iškepus - patiekite su gražgarstėmis“, - paprastu receptu dalijasi J. Jeigu norite ko nors saldaus, perpjautos ir išskobtos lokvos taps puikiu „krepšeliu“ ledams ar medumi pasaldintam jogurtui. Tuo tarpu Japonijoje tikras numylėtinas yra kvapnus ir gardus džemas. Reikės 8 puodelių lokvų, 4 puodelių cukraus, 1 šaukšto citrinos sulčių ir pusės arbatinio šaukštelio kardamono. Kruopščiai nuplaukite lokvas, jeigu norite - nulupkite (su žievele džemas bus tirštesnis). Supjaustykite ketvirčiais ir išimkite sėklas, pašalinkite luobelę prie jų. Apšlakstykite citrinos sultimis ir suberkite cukrų, palikite 30 minučių pastovėti. Suberkite kardamoną ir lėtai užvirinkite. Jeigu mėgstate - galite įmesti ir kelis gvazdikėlius. Virkite ant mažos arba vidutinės ugnies dažnai maišydami apie 30-40 minučių. Džemas iš geltonos spalvos taps tamsiai gintarinės, sutirštės. Leiskite pravėsti, tuomet sutrinkite bulvių grūstuve ar trintuvu iki norimos konsistencijos.
J. Sabaitienė kviečia su lokvomis nustebinti ir per grilio vakarėlį - lengvai pasigaminti gardų barbekiu padažą. Reikės 1 kg lokvų, 250 ml obuolių sidro, 100 ml medaus, 100 ml obuolių sulčių, 1 vidutinio dydžio svogūno, 2 skiltelių česnako, 1 arb. š. cinamono, 1 arb. š. imbiero miltelių, 1/2 arb. š. muskato riešuto, 1/4 arb. š. gvazdikėlių miltelių arba 6 sveikų gvazdikėlių arba 1/2 arb. š..
Gaminame: Nuplaukite lokvas, perpjaukite ir išimkite kauliukus. Į didelį puodą suberkite vaisius ir likusius ingredientus. Lėtai užvirkite ir virkite ant silpnos ugnies apie valandą, retkarčiais pamaišydami. Skysčio kiekis gerokai sumažės, o vaisiai bus sutrūkinėję ir labai minkšti. Leiskite padažui šiek tiek atvėsti, tada sutrinkite jį trintuvu arba virtuviniu kombainu. Būkite atsargūs, jeigu padažas dar karštas! Supilkite į sterilizuotus stiklainius ir uždarykite.
tags: #vaismedis #vedantis #pukuotus #sultingus #vaisius #su