Vienaskilčiai augalai: požymiai, evoliucija ir reikšmė
Vienaskilčiai (lot. Monocotyledons), dar vadinami Lelijainiais (lot. Liliopsida), yra viena iš dviejų pagrindinių magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus klasių, apimanti didžiąją dalį žydinčių augalų, kurie dominuoja sausumos florą.
Augalų karalystės kilmė ir evoliucija
Augalai (Plantae) - tai didelė gyvųjų organizmų grupė, apimanti medžius, krūmus, žoles ir kitus organizmus, dažnai turinčius žiedus. Augalų karalystės tyrimu užsiima įvairios botanikos šakos, tokios kaip bendroji botanika, augalų anatomija, fiziologija ir sistematika. Ilgą laiką grybai (Fungi) buvo laikomi augalų karalystės dalimi, tačiau 1970 m. jie buvo išskirti į atskirą karalystę.
Pradžioje, kai Žemėje dar nebuvo deguonies ir ozono sluoksnio, gyvybė galėjo egzistuoti tik gilesniuose vandens telkiniuose, apsaugota nuo kenksmingos kosminės spinduliuotės. Kai kurie organizmai įgijo chlorofilo ir pradėjo fotosintezę, kas leido jiems iškilti į paviršių ir vėliau persikelti į sausumą. Prieš maždaug 470 milijonų metų daugialąsčiai dumbliai davė pradžią psilofitams - pirmiesiems sausumos augalams, kurie dar neturėjo lapų ir šaknų, tačiau jau turėjo dengiamąjį audinį (odelę) bei apytakinius audinius (medieną ir karnieną).
Prieš 300 milijonų metų iš psilofitų išsivystė sporiniai induočiai, turintys stiebus, lapus ir šaknis. Šiltas ir drėgnas klimatas skatino paparčių, asiūklių ir pataisų augimą. Vėliau, atšalus ir išsausėjus klimatui, sporiniai induočiai ėmė nykti, atsirado primityvūs plikasėkliai augalai, kuriuos vėliau pakeitė tobulesni - senoviniai ir dabartiniai spygliuočiai. Galiausiai atsirado gaubtasėkliai (žiediniai) augalai, kurie yra geriausiai prisitaikę prie sausumos sąlygų ir sparčiai paplitę visoje planetoje.
Vienaskilčių ir dviskilčių augalų skirtumai
Gaubtasėkliai augalai, sudarantys didžiąją dalį sausumos floros, skirstomi į dvi pagrindines grupes: vienaskilčius ir dviskilčius augalus. Pagrindinis skirtumas tarp šių grupių slypi sėklos gemalo vystymosi stadijoje: vienaskilčių augalų sėklose yra vienas skiltis (lot. cotyledon), o dviskilčių - du.
Morfologiniai skirtumai
Šie skirtumai pasireiškia ir augalų morfologijoje:
- Lapų gyslotumas: Vienaskilčių augalų lapų gyslotumas yra lygiagretusis arba lankstinis. Tuo tarpu dviskilčių augalų lapų gyslotumas dažniausiai yra tinkliškasis.
- Šaknų sistema: Vienaskilčiai augalai paprastai turi kuokštinę šaknų sistemą, kurioje nėra vienos pagrindinės šaknies, o vyrauja daugybė šoninių šaknų. Dviskilčiai augalai dažniausiai išsivysto į pagrindinę šaknį.
- Stiebas: Vienaskilčių augalų stiebe apytakinių indų kūleliai yra išsidėstę padrikai, o vandens indai (mediena) nukreipti į centrą, karniena - į išorę. Dviskilčių augalų stiebe apytakinių indų kūleliai sudaro žiedą, o tarp jų yra tarpas, leidžiantis stiebui storėti.
- Žiedai: Vienaskilčių augalų žiedų dalys dažniausiai yra trijų kartotinės (pvz., 3 taurėlapiai, 3 vainiklapiai). Dviskilčių augalų žiedų dalys dažniausiai yra keturių arba penkių kartotinės.
- Sėkla: Kaip minėta, vienaskilčių augalų gemale yra viena sėklaskiltė, kuri tiekia maisto medžiagas gemalui arba kaupia jas savyje. Dviskilčių augalų gemale yra dvi sėklaskiltės.
Kiti skirtumai ir išimtys
Nors šie morfologiniai požymiai yra būdingi, egzistuoja ir išimčių. Pavyzdžiui, kai kurie dviskilčiai augalai (pvz., kai kurios rūšys iš Ranunculaceae ar Plantaginaceae šeimų) gali turėti pluoštinę šaknų sistemą, o kai kurie vienaskilčiai (pvz., Araceae šeimos augalai) gali turėti dvi sėklaskiltes. Taip pat, nors dauguma vienaskilčių augalų yra žoliniai, kai kurie, pavyzdžiui, palmės, yra sumedėję, tačiau jų sumedėjimo mechanizmas skiriasi nuo dviskilčiams būdingo antrinio storėjimo.
Vienaskilčių augalų klasifikacija ir reikšmė
Vienaskilčių augalų klasė (Liliopsida) apima apie 65 šeimas, 3000 genčių ir daugiau nei 60 000 rūšių. Šioje klasėje išskiriami 5 poklasiai: arekažiedžiai, dumblialaiškiažiedžiai, imbieražiedžiai, komelinažiedžiai ir lelijažiedžiai. Įvairiose klimato zonose vyrauja skirtingos formos: šalto ir vidutinio klimato srityse dominuoja žolės, o tropinėse ir subtropinėse - sumedėjusios formos.
Ekonominė ir mitybinė reikšmė
Vienaskilčiai augalai sudaro žmonių ir gyvūnų mitybos pagrindą. Tokios žolės kaip kviečiai, ryžiai, avižos ir kukurūzai yra esminės maisto produktų ir gyvulininkystės žaliavos.
Naudingi ar nuodingi: prie pavojingų augalų priskiriama ir nekaltai atrodanti žibutė
Dauguma magnolijainių, įskaitant ir vienaskilčius, yra ekonomiškai svarbūs augalai, naudojami maistui, vaistams, medienai ir pašarams.
Augalų įvairovė ir išsaugojimas
Augalų įvairovę lemia skirtingos gyvenamosios vietos ir evoliucijos procesai. Kiekvienas augalas turi genetinę programą, lemiančią jo amžių, dydį ir išvaizdą. Augalai gali būti vienamečiai, dvimečiai ar daugiamečiai, priklausomai nuo jų gyvavimo ciklo.
Induotis (Tracheophyta) grupėje, kuriai priklauso ir vienaskilčiai, yra apie 391 000 rūšių, iš kurių didžioji dalis (apie 94%) sudaro magnolijūnai. Deja, augalų nykimas yra rimta problema. Tarp 1750 ir 2000 metų išnyko 571 augalų rūšis, o tai yra dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu išnykusių varliagyvių, paukščių ir žinduolių rūšių kartu paėmus.
tags: #vienaskilciai #augalu #lapai