Žieminių kviečių auginimo ypatumai ir pasėlių būklė

Lietuvoje grūdiniai augalai užima svarbią vietą, o tarp jų ypatingą poziciją užima žieminiai kviečiai. Šie augalai auginami dideliuose plotuose, sudarant didesnę dalį visų grūdinių kultūrų pasėlių. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje auginama daugiau nei 1 milijonas hektarų grūdinių augalų, iš kurių daugiau nei 600 tūkstančių hektarų skirta žieminiams kviečiams, kvietrugiams, rugiams ir miežiams. Vasarinių javų pasėliai sudaro per 400 tūkstančių hektarų.

Lietuvos žemdirbiai vis labiau domisi atspariomis ligoms javų veislėmis. Tokių veislių auginimas leidžia sumažinti išlaidas cheminei augalų apsaugai, kas tiesiogiai prisideda prie išaugintų grūdų savikainos mažinimo. Tai, savo ruožtu, daro maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš pigesnių žaliavų, konkurencingesnius užsienio rinkose. Be to, augantis susidomėjimas ekologine žemdirbyste, kurioje cheminių pesticidų naudojimas yra griežtai draudžiamas, dar labiau pabrėžia atsparių ligoms augalų veislių svarbą.

Parodomasis bandymas ir jo metodika

Siekiant giliau ištirti skirtingų žieminių kviečių veislių elgseną ir atsparumą ligoms, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) konsultantai 2010 m. rugsėjo - 2011 m. rugpjūčio mėnesiais vykdė parodomąjį bandymą. Šis tyrimas buvo atliktas pagal projektą „Integruota augalų apsauga” Nr. 1PM-PV-09-1-001406, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla”.

Pagrindinis bandymo tikslas - ištirti lapų ligų plitimą skirtingų veislių žieminių kviečių pasėliuose, atsižvelgiant į augalų išsivystymo tarpsnį ir veislės genetines savybes. Tyrimų metodiką parengė ir jo eigą stebėjo LAMMC filialo Žemdirbystės instituto mokslininkai.

Bandymo vykdymo sąlygos

Bandymas buvo atliktas ūkininko Petro Montvydo gamybiniame lauke, esančiame Klaipėdos rajone. Dirvožemio tipas - vidutinio sunkumo priemolis. Priešsėlis - žirniai, kurių šiaudai buvo įterpti į dirvą. Dirvos įdirbimas buvo minimalus, pasirinktas giluminis purenimas ir skutimas.

Sėklos norma žieminiams kviečiams buvo 5,0 mln. sėklų/ha, beicuota „Maxim extra”. Išimtis - „Hybred” veislės žieminiai kviečiai, kurių pasėta 110 kg/ha (beicuota „Celest+Peridiam” pagal rekomendaciją).

Tręšimas apėmė pagrindinį tręšimą - 300 kg/ha NPK 8-19-29 (3S), ir papildomą - 150 kg/ha NPK 16-16-16 bei 100 kg/ha amonio salietros. Svarbu paminėti, kad žieminių kviečių pasėliuose nebuvo naudota nei fungicidų, nei insekticidų, siekiant objektyviai įvertinti veislių atsparumą ligoms.

Bandyme buvo įrengti 8 bandomieji variantai su 4 pakartojimais. Variantai pagal veisles išdėstyti atsitiktine tvarka. Vienos pakartojimo laukelio plotis - 6 metrai, ilgis - 10 metrų.

Žiemkentiškiausios veislės ir atlikti stebėjimai

Bandymui buvo atrinktos žieminių kviečių veislės, įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir registruotos ES šalyse. Šešias veisles - „Maxi”, „Anduril”, „Milda”, „Leiffer”, „Alma” ir rečiau Lietuvoje auginamą „Hybred” - rekomendavo žemdirbiai ir sėklinės medžiagos platintojai. Taip pat buvo pasirinktos standartinėmis laikomos veislės - „Ada” ir „Zentos”.

Tyrimų metu buvo atliekami šie stebėjimai ir apskaitos:

• Augalų išsivystymo tarpsnio nustatymas.
• Produktyvių stiebų skaičiaus apskaita.
• Pašaknio ligų ir lapų ligų nustatymas.
• Javų varpų biometrinė analizė.

Pradinis augalų vystymasis ir ligų nebuvimas

Nors 2010 m. ruduo nebuvo itin palankus žieminių kviečių sėjai dėl lietingos vasaros pabaigos, kuri trukdė tinkamai paruošti dirvą ir laiku pasėti, skirtingų veislių žieminių kviečių pasėliai sudygo tolygiai ir vienu metu - per dvi savaites. Didelės įtakos augalų sudygimui veislės nepadarė.

Rudenį, atliekant tyrimus, žieminių kviečių lapų ar kitų ligų nenustatyta. Šiam rezultatui didelės įtakos turėjo sėklų beicavimas. Tęsiant tyrimus 2011 m. pavasarį, atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai, buvo nustatytas skirtingų veislių pasėlių tankis (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Skirtingų veislių žieminių kviečių pasėlių tankis

Pastaba: Lentelėje pateikiami duomenys iš tyrimų Klaipėdos rajone, 2011 m. Tikslūs skaičiai trūksta originaliame tekste.

Nepalankios sąlygos žiemojimui ir jų įtaka

Tyrimų rezultatams didelės įtakos turėjo javams žiemoti itin nepalankios meteorologinės sąlygos 2010-2011 m. žiemą:

• Nuo lapkričio 1 d. ant neįšalusios žemės iškritus sniegui, po atlydžių susidarė drėgmės perteklius po sniego danga.
• Sausio pabaigoje atšilus ir tirpstant sniegui, pasėlio paviršiuje susidarė balos.
• Po atlydžio staigiai atšalus (oro temperatūra nukrito žemiau -20 °C) ir neiškritus didesniam kiekiui kritulių, susidarė gilus įšalas.

Šie veiksniai turėjo didelės įtakos žieminių kviečių žiemojimui ne tik bandymo laukuose, bet ir visuose Vakarų Lietuvos ūkiuose. Nepaisant nepalankių sąlygų, pašaknio ligų išplitimo įtaka žieminių pasėlių išnykimui nenustatyta.

Lapų ligų išplitimas ir veislių jautrumas

Nuo 2011 m. balandžio mėnesio buvo tęsiamas trijų veislių - „Ada”, „Zentos” ir „Alma” - žieminių kviečių tyrimas. Svarbu pažymėti, kad atsinaujinus vegetacijai meteorologinės sąlygos taip pat nebuvo itin palankios pasėlių vystymuisi: balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė tik 7,7 °C, gegužės - 11,5 °C. Tai lėmė lėtesnį žieminių kviečių vystymąsi visoje Vakarų Lietuvoje.

Iki BBCH 39-41 išsivystymo tarpsnio žieminių kviečių pasėliuose didesnio lapų ligų išplitimo nenustatyta (žr. 2 lentelę). Visuose tirtuose pasėliuose neplito miltligė - buvo pažeisti tik pavieniai augalai.

2 lentelė. Lapų ligų išplitimas ir intensyvumas įvairių veislių žieminių kviečių pasėliuose

Pastaba: Lentelėje pateikiami duomenys iš tyrimų Klaipėdos rajone, 2011 m. Tikslūs skaičiai trūksta originaliame tekste.

Tyrimų rezultatai rodo, kad BBCH 37-41 išsivystymo tarpsnio rudosioms rūdims, septoriozei ir dryžligei jautriausi buvo „Ada” veislės kviečiai. Mažiausiai šios ligos pažeidė „Alma” veislės žieminių kviečių pasėlį. Šiam rezultatui įtakos turėjo sausi orai ir pasėlių išretėjimas.

Vėlesni stebėjimai parodė, kad iš tirtų veislių jautriausi septoriozei ir dryžligei buvo „Alma” veislės kviečiai. Šiek tiek mažiau ligos pažeidė „Ada” veislės pasėlius, o mažiausiai - „Zentos”.

Žieminių kviečių pasėlių būklė įvairiuose Lietuvos rajonuose

Informacija apie žieminių kviečių pasėlių būklę skirtinguose šalies rajonuose pateikiama remiantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) konsultantų stebėjimais ir Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) duomenimis.

Akademija (Kėdainių r.)

Vėluojanti javapjūtė ir dėl to pakoreguoti sėjos darbai lėmė, kad dalis žieminių kviečių į dirvą pateko gerokai vėliau nei ankstesniais metais. Net optimaliais terminais pasėti pasėliai vystėsi lėčiau, dauguma dar tik formavo pirmuosius lapelius. Tam įtakos turėjo vėsesni orai ir perteklinė dirvos drėgmė.

Trakų rajonas

Liepos pabaigoje prasidėję krituliai sukėlė ekstremalią situaciją, todėl derliaus nuėmimo darbai užsitęsė. Žieminių javų sėja nusitęsė iki pat spalio antro dešimtadienio. Stebimoje lauke pasėti „Asory” veislės žieminiai kviečiai pasižymi universalumu ir gerai išvystyta šaknų sistema. Kauno AVTS „Asory” žiemkentiškumas ir atsparumas pavasariniam pelėsiui įvertintas aukščiausiai - 9 balais.

Ruduo sėjai buvo apgaulingas: rugsėjis lepino šiluma, tačiau spalis atnešė žemesnę temperatūrą ir daugiau kritulių. Kviečiai, pasėti paskutinėmis rugsėjo dienomis, vėliau iškritusių kritulių ir žemos temperatūros sąlygomis, šiuo metu fiksuoja tik BBCH 11 tarpsnį (augalai sudygę, turi po vieną lapelį).

Kviečių lauke kenkėjų neaptikta, tačiau kanopinių gyvūnų pėdsakai rodo galimą riziką žiemą. Nors ūkininkai tikisi, kad augalai pasieks krūmijimosi pradžią iki žiemos, tai priklausys nuo lapkričio mėnesio orų. Krūmijimosi tarpsnį žieminiai kviečiai tikriausiai baigs pavasarį.

Kalvarijos savivaldybė

Žieminių kviečių „Etana” laukas apsėtas 2025 m. rugsėjo 30 d. Augalai pasiekę BBCH 12-13 augimo tarpsnį, turi 2-3 lapus ir gerai išvystytą šaknų sistemą. Pasėlis sudygo nevienodai dėl nepalankių meteorologinių sąlygų po sėjos - sausros pirmojo mėnesio dešimtadienį ir vėlesnio ilgalaikio permirkimo.

Nepaisant iššūkių, pasėlis atrodo pakankamai gyvybingas ir stiprus, leidžiantis tikėtis tinkamo pasiruošimo žiemai. Lauke vyrauja piktžolės, tačiau ūkininkas negali naudoti herbicidų dėl lietingų orų. Pavasarį bus planuojamas herbicidinis apdorojimas.

Ūkininkas panaudojo DAP 18-46 trąšas (120 kg/ha) sėjos metu. Bendrai, žieminiai kviečiai vidutiniškai pasiruošę žiemoti, o jų būklė priklausys nuo lapkričio-gruodžio orų.

Kupiškio rajonas

Stebėjimui pasirinktas laukas, kuriame „Skagen” veislės žieminiai kviečiai pasėti po žirnių priešsėlio į diskiniu skutiku įdirbtą ražieną. Rudenį pasėlis tręštas santykinai nedaug - 150 kg/ha NPK 6-20-30 kompleksinių trąšų.

Šiųmetis ruduo buvo drėgnesnis ir vėsesnis nei pernai. Agrometeorologinės stotelės duomenys rodo, kad rugsėjį ir spalį buvo didesnis kritulių kiekis ir žemesnė vidutinė temperatūra, palyginti su ankstesniais metais. Tai lėmė lėtesnį augalų vystymąsi.

Spalį jau buvo šalnų. Lankymo metu augalai tebuvo pradėję leisti antrąjį lapą (BBCH 11 tarpsnis), o pernai tuo metu jie jau turėjo po tris lapus. Tolesnis augalų augimas priklausys nuo lapkričio-gruodžio orų. Esant ankstyviems šalčiams, augalai gali nesukrūminti ir turėti mažesnį derlių.

Pasėlis sudygęs gana tolygiai. Vėsesni bei lietingi orai nebuvo palankūs ir piktžolėms, kurių pasėlyje nedaug. Ūkininkas rudeninio purškimo prieš piktžoles netaikė dėl per didelės dirvos drėgmės.

Šalčininkų rajonas

Lietinga vasara sutrukdė laiku nuimti derlių ir pasiruošti žiemkenčių sėjai. Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Šalčininkų rajone iškrito 384 mm kritulių, o tai turėjo įtakos sėjos kokybei. Šiuo metu sėjos darbai baigti, tačiau ūkininkus neramina žiemkenčių peržiemojimas.

Stebėti du žieminių kviečių pasėliai. Pirmame lauke, pasėtame rugsėjo 26 d. po arimo, „Skagen” veislės kviečiai dar nesikrauna, turi vos vieną lapelį (BBCH 11). Trąšos (NPK 7-20-30 100 kg/ha) išbertos prieš sėją.

Antrame lauke, kur kviečiai pasėti rugsėjo 23 d. minimaliai įdirbtoje žemėje su trąšomis (NPK 7-20-30 150 kg/ha) išbertomis kartu su sėkla, augalai taip pat pasiekę BBCH 11 tarpsnį. Šiame lauke daugiau piktžolių, kurias ūkininkas planuoja naikinti pavasarį.

IKMIS duomenų suvestinės ir ateities perspektyvos

Nemokamą informaciją apie žieminių kviečių ir rapsų būklę iš 40 skirtingų rajonų galima rasti Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje (IKMIS). Šioje sistemoje pateikiami duomenys iš 120 skirtingų pasėlių, atrinktų atsitiktine tvarka, siekiant atspindėti realią situaciją.

Pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, tuose pačiuose pasėliuose bus vertinama, kaip augalai peržiemojo. Surinkta informacija taip pat bus skelbiama IKMIS sistemoje.

Sezonui artėjant prie pabaigos, ūkininkai deda viltis į 2026-uosius metus, tikėdamiesi palankesnių derliaus supirkimo kainų ir meteorologinių sąlygų.

tags: #zieminiai #kvieciai #internetine #knyga

Populiarūs įrašai:

• Vazonai augalams lauke
• Universalių jautienos faršo ir pomidorų padažo receptų vadovas
• Išsamus vadovas: vazonų stovas
• Vadovas: fungicidų purškimas pavasarį
• Bijūno priežiūra vazone