Apsauga augalams nuo sniego ir šalčio
Artėjant rudeniui ir vėstant orams, sodininkai vis dažniau galvoja apie artėjančią žiemą ir būtinybę apsaugoti jautresnius augalus nuo šalčio ir sniego. Nors gamta teikia savų apsaugos mechanizmų, kai kuriais atvejais augalams gali prireikti ir žmogaus pagalbos. Svarbu žinoti, kada augalus verta pridengti, o kada tai tėra papildomas, nebūtinai reikalingas darbas.
Kada augalus verta saugoti ir dengti?
Uždengus augalą tinkama medžiaga, suformuojama švelni apsauga, kuri sulaiko šilumą nuo dirvožemio ir padeda išvengti augalų žūties nukritus temperatūroms. Panašiai ir buitinės medžiagos, pavyzdžiui, senos antklodės ar patalynės, gali sukurti šiltesnę mikroaplinką. Tačiau būtina užtikrinti, kad danga nesiliestų prie pat lapų, nes jie gali sušalti ar supūti.
Kai orai greitai keičiasi ir netikėtai užklumpa šalnos, augalų šaknys gali nukentėti nuo drėgmės trūkumo. Jei aplink šaknis žemę mulčiuosite, tai padės išlaikyti daugiau šilumos ir sulaikyti drėgmę, kad augalai lengviau ištvertų tokius svyravimus. Ypač jautrūs krūmai ir jauni ūgliai dažnai nukenčia nuo stipraus vėjo ar ant šakų susikaupusio sniego. Uždengus juos specialia žiemine danga, pavyzdžiui, džiuto audiniu ar tam skirta medžiaga, šakos bus apsaugotos ir išliks nepažeistos.
Kada apsauga yra ypač rekomenduojama:
- Jauniems ar silpnesniems augalams.
- Vazonuose augantiems augalams, nes jų šaknys neturi žemės suteikiamos šilumos.
- Augalams, augantiems klimato zonoje ties atsparumo riba.
Tačiau daugumai medžių, daugiamečių gėlių ar šalčiui atsparių augalų papildoma apsauga nereikalinga - jie sėkmingai peržiemoja patys. Svarbu nepamiršti, kad visų sodo augalų uždengimas gali būti nereikalingas arba net pakenkti jiems.
Kaip tinkamai uždengti augalus?
Medžiagos pasirinkimas yra svarbus. Optimaliausi yra peršviečiami, lengvi audiniai, leidžiantys prasiskverbti šviesai bei drėgmei, bet sulaikantys šaltesnį orą. Svarbu, kad danga nesiliestų prie lapų, nes vėjas gali išsklaidyti šilumą arba suformuoti kondensatą. Tam galima naudoti metalinius lankus, kuolus arba sukurti „kupolą“ virš augalo ir tik tada jį uždengti.
Augalus geriausia uždengti dar prieš prasidedant šalnoms - taip po danga išsaugoma per dieną susikaupusi šiluma. Tačiau kai temperatūra vėl pakyla virš nulio, dangą reikia nuimti, nes kitaip augalai gali perkaisti arba nukentėti nuo susikaupusios drėgmės. Idealiu atveju, augalus geriausia uždengti vakare, o nuimti dangą ryte, kai temperatūra pakyla.
Naudojamos medžiagos ir metodai:
- Audiniai ir sluoksniai: Peršviečiami, lengvi audiniai, sulaikantys šaltį, bet praleidžiantys šviesą ir drėgmę.
- Buitinės medžiagos: Senos antklodės, patalynė - gali sukurti šiltesnę aplinką, bet svarbu nesiliesti prie lapų.
- Mulčias: Naudojamas aplink šaknis, sulaiko šilumą ir drėgmę. Rekomenduojamas 7-12 cm storio mulčio sluoksnis. Svarbu palikti nedidelį atstumą nuo augalų stiebų, kad būtų išvengta puvimo procesų.
- Specialios dangos: Džiuto audinys, sodo plėvelė (storesnė, naudojama keliais sluoksniais), audeklo juostos (iš veltinio, džiuto) kamienams apsaugoti nuo šalčio, saulės ir graužikų.
- Eglišakės: Saugumas nuo šalčio, sniego sulaikymas, apsauga nuo sušutimo.
- Pjuvenos, durpės, kompostas, medžių žievė: Naudojami kaip mulčias drėgmei išsaugoti.
- Sausi lapai: Nerekomenduojama naudoti sode surinktus lapus (ligų ir kenkėjų šaltinis), tačiau iš miško parnešti ąžuolo lapai, kurie nepūva, gali būti tinkami.
- Žalias tinklas, maišinė medžiaga (džiutas): Naudojami augalams pavėsinti nuo pavasarinių saulės spindulių.
- Apsauginė tvorelė: Gali būti naudojama suformuojant didesnes sniego sankaupas.
Vazonuose augantys augalai turėtų būti perkelti į apsaugotas patalpas arba šiltnamį. Kadangi snygis sukuria didelį spaudimą krūmams ir jauniems ūgliams, rekomenduojama įrengti atraminius karkasus arba surišti krūmus, kad jie neišvirstų.
Sniegas kaip natūrali apsauga
Iškritus sniegui, jį iš sodo reikėtų valyti tik ten, kur būtina. Sniegas veikia kaip natūrali šilumos izoliacija, sauganti augalų šaknis nuo šalčio. Įrodyta, kad dirvos temperatūra po sniegu yra net 15 °C aukštesnė negu plikos dirvos temperatūra. Puri, 6-10 cm storio sniego danga saugo dirvą ir augalų šaknis nuo iššalimo.
Tačiau jei sniego sluoksnis tampa per storas arba ant vejos sužeriamas nuo takų, jis gali kenkti. Tanki sniego danga ilgiau nenutirpsta, o po atodrėkio sušalęs ir sutankėjęs sniegas gali sudaryti sąlygas atsirasti pavasariniam pelėsiui po juo. Siekiant to išvengti, svarbu laiku išsklaidyti ar suminkyti sniego krūvas.
How to Remove Snow Without Damaging Plants
Kaip elgtis pasirodžius sniegui:
- Valykite tik ten, kur būtina: Sniegas yra natūrali izoliacija.
- Naudokite minkštą šluotą: Valyti sniegą nuo augalų rekomenduojama minkšta šluota, pradedant nuo apatinių šakų.
- Venkite stipraus purtymo: Jokiu būdu negalima stipriai purtyti krūmų ar pašalinti viso sniego sluoksnio, nes tai gali sulaužyti augalo šakas arba sukelti jam stresą. Galima lengvai suduoti lazda per šakas, kad sniegas nukristų.
- Suriškite jautresnius augalus: Jei prognozuojamas gausus snygis, jautresnius augalus reikėtų surišti į pėdus.
Nuolatinė stebėsena ir apsauga nuo ledo
Po kiekvieno stipresnio snygio būtina patikrinti medžių ir krūmų būklę. Pastebėjus storas, jau skeldėjančias šakas, jas reikia nupjauti, kad jos nenulūžtų ir nepažeistų kamieno. Jei prognozuojamos lijundros, krūmus patartina apdengti ne tik nuo sniego saugančiais uždangalais, bet ir specialia plėvele, izoliuojančia augalą nuo ledo formavimosi.
Ypač svarbu pasirūpinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais. Jei vėjas sunešė pusnis, sniegą reikėtų pasklaidyti arba suminti po medžiais, kad kiškiai ir kiti laukiniai žvėrys neapgraužtų vaismedžių. Sumynus sniegą aplink vaismedžius, sumažėja pavojus, kad pakenks ir pelės.
Augalų atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms stiprėja, jei augalus apdorojate aminorūgščių preparatais. Purškiant atsparumo didinimo preparatais, padidėja endogeninio prolino ir sacharidų kiekiai, todėl augalai geriau žiemoja.
tags: #apsauga #augalams #nuo #sniego