Herbicidai kovojant su piktžolėmis
Įrengiant ir auginant veją, prižiūrint daržą, piktžolės dažniausiai yra viena iš labiausiai erzinančių problemų. Jų naikinimas yra varginantis darbas, kuris kasmet atrodo vis beprasmiškesnis. Nors, atrodytų, anksčiau visos piktžolės buvo išnaikintos, tačiau, vos tik pajudinus žemę, vėl pridygsta daugybė naujų. Taip yra dėl to, jog dirbama žemė dažniausiai būna stipriai užkrėsta piktžolių sėklomis, kurios išlieka gyvybingos metų metus. Piktžolių naikinimą gerokai palengvina herbicidų naudojimas. Herbicidai piktžolėms sunaikina visą augalą, piktžolės nebegali atželti iš likusių šaknų gabaliukų, kaip kad vyksta jas mechaniškai ravint.
Mechaninis ravėjimas ir mulčiavimas - tik laikini sprendimai
Mechaninis ravėjimas ir storas mulčio sluoksnis yra tik laikinas piktžolių problemos sprendimas. Autoriaus patirtis rodo, kad net ir apie 20 cm vejos žolės mulčiavimas neapsaugo nuo piktžolių, ypač jei žemė yra sujudinama. Pakanka kelių kurmiarausių, kad žemė su piktžolių sėklomis vėl atsidurtų paviršiuje. Vasaros pabaigoje, išvažiavus kelioms savaitėms, vėl galima rasti galybę sudygusių piktžolių. Tai įrodo, kad anksčiau ar vėliau bet kokie piktžolių naikinimo būdai įtikina, kad daug efektyviau problemą spręsti naudojant herbicidus.

Kas yra herbicidai?
Herbicidai - tai cheminės medžiagos, naikinančios piktžoles. Jų pavadinimas yra dviejų lotyniškų žodžių junginys, nusakantis esmę: "herba" - žolė, "caedo" - žudyti.
Herbicidų tipai
Herbicidai gali būti atrankinio (selektyvinio) ir plataus poveikio. Atrankinio poveikio herbicidai naikina tik tam tikras piktžoles. Pavyzdžiui, tokiais herbicidais nupurškus veją, joje išlieka vejų žolės - miglės, eračiniai, bet sunyksta kiaulpienės, gysločiai, dobilai. Užpurškus plataus poveikio herbicido, sunaikinami visi augalai.
Herbicidų gamintojai medžiagas nuolat tobulina, stengdamiesi padidinti jų selektyvumą konkretiems augalams ir sumažinti toksinę riziką, ypač vaisiams. Toksinis poveikis mažinamas mažinant koncentraciją, didinant efektyvumą. Herbicidų koncentraciją galima mažinti kryptingai, koreguojant jų poveikį augaluose vykstantiems procesams - fotosintezei, pigmentų biosintezei, poveikį ląstelės sienelėms ir dar daugybei kitų procesų.
Herbicidų naudojimas kovojant su sunkiai įveikiamomis piktžolėmis
Autoriaus patirtis naikinant piktžoles prasidėjo nuo kovos su arkliarūgštėmis (tankiažiedėmis rūgštynėmis). Tai viena iš bjauriausių ir sunkiausiai įveikiamų piktžolių. Kaip ir kitoms rūgštynėms, kiaulpienėms, krienams, arkliarūgštei įsiveisti pakanka mažo šaknies gabalėlio, kad užaugtų naujas augalas. Pakanka suarti ir sukultivuoti lauką, kur auga keletas arkliarūgščių, kad vėliau visas laukas pasidengtų šių augalų kilimu.
Prieš ariant ar kultivuojant lauką, autoriui buvo patarta daugiametes piktžoles nupurkšti selektyvaus veikimo herbicidu Nufarm MCPA. Jau po kelių dienų piktžolių lapai nugeibo, vėliau susisuko ir sudžiūvo. Šį herbicidą geriausia purkšti prieš piktžolių žydėjimą, bet arkliarūgštes jis sunaikina net ir žydinčias.
Pastebėta, kad, kiek sujudinus dirvožemį (kultivuojant ar išlyginus kurmiarausius), vėl pridygsta naujų arkliarūgščių. Tačiau pavasarį pakako ant jų užpurkšti minėto herbicido, ir pievoje liko tik kultūrinės žolės. Nors šiek tiek lubinų pievos krašte buvo palikta dėl mėlynos spalvos akcento, tačiau gali būti, kad jų sėklos išsibarstys kultūrinėje pievoje.

Herbicidai vejai
Sodyboje, mėgėjiškame ūkyje dažniausiai naudojami vejos ir daržo herbicidai. Vejos žolynas sudarytas iš miglinių, svidrinių, eraičininių žolių. Jas lengva pjauti, jos greitai džiūsta ir neužkemša vejapjovės angos, jei žolė renkama į krepšį. Tuo tarpu turinčias didelius lapus kiaulpienes pjauti sunku, dobilai ilgai džiūsta, šlapius pjauti sunku, ypač jei žolė renkama į krepšį. Jeigu nupjauta žolė paliekama vejoje, po piktžolėta žole šunta vertingos vejos žolės, veja samanoja ar nuplinka, nyksta. Vienintelis būdas atsikratyti vejos piktžolių - naudoti sisteminio veikimo herbicidus.
Iš visų bandytų herbicidų autoriaus pievoje geriausiai pasiteisino Nufarm MCPA. 1 ha teritorijai dažniausiai perkama 1 litro talpa, purškiant ne ištisai jos užtenka keliems kartams. Purkštuvo talpoje apie 100 mg herbicido skiedžiama 12 litrų vandens. Tokio kiekio pakanka 4-5 arams nupurkšti. Išpurškiamo preparato kiekis priklauso nuo naikinamų piktžolių kiekio ir tankio.
Geriausias laikas purkšti herbicidus vejoje
Geriausias laikas piktžolių naikinimui herbicidais - prieš žydėjimą. Kiaulpienes geriausia nupurkšti, kai jau ima formuotis žiedas, gysločius - iki žiedų pasirodymo. Purkšti geriausia apsiniaukusią, ne saulėtą dieną, nes saulėje preparato veikliosios medžiagos suskyla nespėjusios paveikti piktžolių.
Vejose minėtas piktžoles herbicidais galima naikinti ištisus metus, tik po žolės nupjovimo reikia palaukti maždaug savaitę. Tada jos išleidžia šviežius lapus, kuriuos itin greitai veikia herbicidai. Negalima purkšti prieš lietų, nes vanduo nuplaus preparatą. Nufarm MCPA herbicidas taip pat puikiai naikina notreles. Garšvai reikėtų didesnės koncentracijos nei nurodyta instrukcijoje.
Mišiniai herbicidai vejai
Dar didesnis poveikis piktžolėms būna sumaišant Nufarm MCPA ir Banvel 4S herbicidus. MKDS specialistai rekomenduoja 14 litrų vandens pridėti 100 ml Nufarm MCPA ir 15 ml Banvel 4S. Tokiu atveju padidėja bendras poveikis piktžolėms ir išnaikinama daugiau piktžolių rūšių.
Dilgėlės sugeba išlikti net ir prižiūrimoje vejoje. Vegetacijos pradžioje nupurškus dilgėles Nufarm MCPA herbicidu, jų greitai nebelieka.
Herbicidai pievų piktžolėms
Nufarm MCPA taip pat puikiai tinka daugiametėms pievų piktžolėms. Kas bandė mechaniškai išnaikinti lubinus, dilgėles, kiečius, žino, kad tai labai sunkiai įmanoma. Pakanka palikti mažą šaknelę ir išauga naujas augalas. Apipurškus herbicidais piktžolių lapus, juose sustoja biocheminiai procesai, fotosintezė, sunyksta šaknys.
- Lubinus geriausia purkšti, kai jie tik su lapais, bet dar nesusiformavę žiedai.
- Kiečius - pradėjusius stiebytis, stiebui išaugus 20-30 cm.
- Dilgėlės irgi purškiamos panašaus aukščio.
- Skėtiniai - kol neišaugęs stiebas, ankstyvą pavasarį.
Daugiamečiai skėtiniai (salieriniai) augalai turi stiprias šaknis. Vienas iš plačiai paplitusių skėtinių yra krūminis builis ir laukinis barštis (tos pačios genties kaip Sosnovskio barštis, bet mažesnis). Nufarm MCPA herbicidas užtikrintai naikina šias piktžoles visu vegetacijos metu iki stiebų medėjimo.
Laukinės avietės - nepageidautinas augalas kultūrinėse pievose, pakrantėse. Jas nesunkiai sunaikina Nufarm MCPA herbicidas.

Herbicidai daržui
Mėgėjiškame darže dažniausiai naudojami plataus poveikio herbicidai. Ypač jie praverčia įsisavinant naują žemės plotą, kuris buvo dirvonuojantis. Tokiam tikslui tinka Taifun B. Nupurškus juo piktžoles, šios po kelių savaičių pagelsta ir visiškai nunyksta. Po to plotas suariamas arba kultivuojamas, sėjami sideratai - žaliosios trąšos. Tai gali būti, pavyzdžiui, garstyčios, rapsai, avižų-vikių mišinys. Sideratai slopina dygstančias likusių piktžolių sėklas, tuo pačiu praturtina dirvožemį azotu.
Piktžolės neretai užgožia auginamas braškes, atima iš jų maisto medžiagas, uogų būna mažiau ir jos smulkios. Kad taip neatsitiktų, apie piktžolių žalą reikia pagalvoti iš anksto - jeigu įtariate, kad naujai įveisto braškyno plote liko piktžolių, braškyną vasaros pabaigoje galima nupurkšti Betanal herbicidu (60 ml /1,5-3l vandens/1 arui). Šį herbicidą braškyne galima naudoti pavasarį pradėjusioms dygti piktžolėms sunaikinti - nuo balandžio iki gegužės pradžios (iki braškių žydėjimo), taip pat po derliaus nuėmimo. Braškės nereaguoja į herbicidą Betanal ant lapų, tuo tarpu kitas plačialapes piktžoles šis herbicidas sunaikina.
Herbicidų naudojimas: saugumas ir efektyvumas
Nors ekologiškiausias būdas sunaikinti piktžoles yra ravėjimas, tačiau karštą dieną darbas pasilenkus gali tapti sveikatai pavojingesniu nei teorinė galimybė, jog daržovėse ar uogose bus herbicidų likučių. Tinkamas ir teisingas herbicidų naudojimas negali pakenkti derliui ar aplinkai. Svarbu laikytis tikslių normų ir purškimo laiko, nes net ir atrankinio tipo didesnė herbicido koncentracija gali sunaikinti pagrindinę kultūrą.
Herbicido tirpalo ruošimas ir naudojimas
Herbicido tirpalą rekomenduojama ruošti purkštuvu. Iš pradžių įpilamas trečdalis reikalingo vandens kiekio, tada supilamas reikiamas kiekis herbicido koncentrato ir likęs vanduo. Tirpalą reikia gerai suplakti. Rekomenduojama herbicido koncentracija būna nurodyta ant įpakavimo arba naudojimo instrukcijoje. Maišyti herbicidus rekomenduojama purkštuvu.
Preparato lipnumui padidinti, kad jis nenulašėtų nuo naikinamų piktžolių lapų, patariama naudoti aktyviąsias paviršiaus medžiagas, pavyzdžiui, Lip top ar Lip top gold. Jų galima įsigyti kartu su herbicidais.
Purkšti reikia ramiu, nevėjuotu oru. Purškiant naudokite gumines pirštines ir respiratorių. Patogiausia purškimui naudoti purkštuvą su ilgu purškikliu. Tada galima užpurkšti herbicido ant kiekvienos piktžolės. Tai aktualu, kai didžioji dalis piktžolių išnaikinta ir lieka pavieniai augalai, atžėlę iš likusių sėklų. Po darbų purkštuvą ir purškiklį reikia išplauti.
Kokias piktžoles naikina herbicidai?
| Herbicidas | Piktžolės |
|---|---|
| BANVEL 4S | Vienmetės ir dvimetės dviskiltės piktžolės: burnočius, raudonžiedis progailis, bobramuniai, triskiautis lakišius, bastučiai, trikertė žvaginė, rugiagėlė, balandos, smalkinis tvertikas, dirvinė aklė, kibusis lipikas, raudonžiedė notrelė, paprastoji gaiva, ramunės, dirvinė neužmirštuolė, pūdyminė aguona, rūgtys, dirvinis ridikas, daržinė pienė, dirvinė čiūžutė, dirvinis garstukas, paprastasis kežys, vienmetė notra, gailioji dilgėlė, žvirbliarūtė. Daugiametės piktžolės: paprastasis kietis, dirvinė usnis, plačialapis gyslotis, vijokliai, rūgštynės, dirvinė pienė, paprastoji naktinžiedė, paprastoji kiaulpienė. |
| NUFARM MCPA | Rūgštynės, dilgėlės, kiaulpienės, trikertės žvaginės, dirvinės neužmiršėlės, daržinės žliūgės, gysločiai, vėdrynai, laukiniai barščiai, krūminiai builiai, lubinai, arkliarūgštės. |
Herbicidų naudojimo lentelė
Rudenį, kai daržovių derlius jau nuimtas, labai patogus metas sunaikinti laukuose piktžoles. Kol kas nėra ir tikriausiai dar negreitai atsiras tokių priemonių, kuriomis galima būtų visiškai išnaikinti piktžoles. Beje, absoliučiai jomis atsikratyti ir nebūtina, svarbiausia, kad piktžolių kiekis laukuose būtų minimalus ir nekenktų auginamiems kultūriniams augalams.
Kadangi piktžolės yra vietinės kilmės augalai, todėl jų ryšys su aplinka ypač tamprus. Lietuvoje labiausiai paplitusios vienametės dviskiltės bei vienaskiltės piktžolės, kurios dauginasi sėklomis ir yra gana paprastai išnaikinamos herbicidais bei žemės dirbimu. Mažiau išplitusios, tačiau pačios įkyriausios, yra šakniaatžalinės, vegetatyviniu būdu (šaknų atžalomis) besidauginančios daugiametės piktžolės. Tai dirvinės usnys, dirvinės pienės, dirviniai vijokliai, smulkiosios rūgštynės. Šių piktžolių būdingiausias požymis - ilgos stiprios šaknys ir daugybė pumpurų. Šakniaatžalinių piktžolių šaknys išsidėsčiusios keliais aukštais horizontaliai ir vertikaliai, nuo jų atsišakoja vis naujos atžalos ir auga vis nauji augalai. Tokių piktžolių naikinimas - ilgas, kruopštus ir, svarbiausia, nuolatinis darbas.
Dažniausiai pasitaikančių piktžolių ypatumai ir naikinimo būdai:
- Šiurkštusis burnotis - vienametė piktžolė, pasižyminti labai dideliu vislumu. Vienas augalas paprastai subrandina iki 500 000 sėklų, tačiau vešlus burnotis šiltu ir drėgnu oru derlingoje dirvoje gali subrandinti net milijoną sėklų. Taigi, norint užkirsti kelią šios piktžolės plitimui, būtina ją sunaikinti dar vegetacijos pradžioje, kol ji nepražydusi.
- Dirvinės aklės - vienametės piktžolės, jos paprastai užteršia vasarinius javus, daržovių ir kaupiamųjų pasėlius. Dirvinės aklės labiau plinta rūgščiose dirvose. Šių piktžolių profilaktinės naikinimo priemonės - dirvų kalkinimas ir gausesnis tręšimas. Jos ganėtinai atsparios daugeliui herbicidų, ypač tada, kai būna išauginusios 3-4 lapelius.
- Dirvinis asiūklis - rūgščių ir drėgnų dirvų piktžolė, paplitusi visoje Lietuvoje, ypač rytų ir vakarų regionuose, kur yra daugiau rūgščių dirvų. Dirvinis asiūklis yra bežiedis augalas. Jis dauginasi sporomis ir šakniastiebiais. Intensyviausiai dauginasi šakniastiebiais, kurie gali užaugti net iki 9 metrų ilgio. Pagrindinis vertikalus šakniastiebis auga gilyn iki 30-50 cm, o kartais net iki 1 m. Naikinti asiūklius reikia pirmiausia sausinant ir kalkinant rūgščias dirvas. Jie jautrūs herbicidams Lontrel, 2,4- D Nufarm ir DMA 6 2,4-D Retro. Tai padaryti geriausia iki rugsėjo 25 d.
- Paprastoji kraujažolė - šakniastiebė daugiametė piktžolė, plintanti sėklomis bei atžalomis iš šakniastiebių dalių, susmulkintų dirbant žemę, turinčių gyvybingus pumpurus. Paprastąsias kraujažoles galima išnaikinti intensyviai dirbant žemę, nes kraujažolės to nepakenčia. Herbicidams kraujažolės palyginti atsparios. Jos jautrios Lontrelui. Derlių nuėmus dar vegetuojančias kraujažoles verta naikinti Roundup Classic 4,0 l/ha su 10 kg/ha ištirpintos amonio salietros.
- Dirvinė usnis - labai gaji šakniaatžalinė piktžolė, dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis, kurių vienas augalas gali subrandinti net iki 40 000. Suaugusių dirvinių usnių pagrindinės šaknys būna net 5-6 metrų ilgio, nuo jų atsišakoja šoninės horizontaliosios ir supina armenį bei poarmeninį sluoksnį. Norint sunaikinti šias įkyrias piktžoles, negalima leisti joms subrandinti sėklų. Pagrindinė usnių naikinimo priemonė - intensyvus pūdymų, dobilienų, mišinių dirbimas, pakartotinis dirvų skutimas ir gilus arimas. Galima jas naikinti ir herbicidais Lontrel, 2,4-D Nufarm, DMA 6 2,4-D Retro, MCPA, Roundup Classic, ar bet kuriuo kitu glifosato veikliosios medžiagos turinčiu preparatu.
- Paprastasis varputis - visiems labai gerai pažįstama piktžolė, nes auga visoje Lietuvoje. Paprastasis varputis dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Varpučio daigai iš sėklų pasirodo rudenį arba pavasarį ir auga greitai. Turėdamas tik 4-5 lapus varputis pradeda auginti šakniastiebius. Ant jų susidaro pumpurai, iš kurių auga naujos atžalos. Varpučiai nepakenčia pavėsio, todėl juos nustelbia vešlūs žieminių javų bei vikių ir avižų pasėliai. Mechaniškai paprastasis varputis naikinamas intensyviai dirbant žemę rudenį - pakartotinai skutant ražienas bei ariant. Cukrinių runkelių, burokėlių, morkų, svogūnų, kopūstų pasėliuose vegetacijos metu paprastuosius varpučius per 2-3 savaites galima išnaikinti herbicidais Agil, Focus ultra, Fusilade.
- Kita sunkiau išnaikinama šakniaatžalinė piktžolė yra dirvinis vijoklis. Jo stiebas išauga iki 1 m ilgio. Pagrindinė šaknis išaugina šonines, jos auga horizontaliai ir į viršų leidžia atžalas, o į apačią vėl auga šaknys. Taip suveši dirvinių vijoklių sąžalynai, ypač priemolio dirvose. Dirvinių vijoklių galima sumažinti pakartotiniu ražienų skutimu ir kai kuriais herbicidais. Daugumai herbicidų dirviniai vijokliai yra palyginti atsparūs. Net tokiais herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, galima išnaikinti tik apie 50 proc. Geriausia Roundup Classic 4,0 l/ha ir Banvel 4S 0,6 l/ha mišiniu lauką nupurkšti, kai derlius jau nuimtas, o dirviniai vijokliai dar būna vešlūs. Purškiama rugsėjo mėnesį.
- Paprastasis kietis - daugiametė šakniastiebė, sėklomis plintanti piktžolė. Vienas gerai išsivystęs kietis gali subrandinti net iki 2 mln. sėklų. Iš sudygusios sėklos rudenį išsivysto skrotelė, o šaknis skverbiasi gilyn į žemę.
Anksti nuėmus daržovių ar kitų kultūrinių augalų derlių, jų vietoje galima sėti vadinamuosius tarpinius augalus, kurie stabdo piktžolių sudygimą bei vystymąsi. Tarpiniai augalai ypač stabdo garstukų, bekvapių ramunių, daržinių žliūgių dygimą. Atsižvelgiant į mūsų klimato sąlygas, tam geriausiai tinka kryžmažiedžiai augalai: vasariniai arba žieminiai rapsai, rapsiukai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios. Tarpinių pasėlių derlius daug priklauso nuo sėjos laiko. Rapsus ir rapsiukus būtina pasėti iki rugpjūčio 15-20 dienos, į hektarą žieminių rapsų sėjant 8-10 kg, vasarinių rapsų ir rapsiukų - 12-14 kg. Aliejinius ridikus ir baltąsias garstyčias reikėtų pasėti iki rugpjūčio 20-25 dienos, sėklos norma 20 kg/ha. Šių pasėlių pagrindinis tikslas - užauginti kuo daugiau žaliosios masės, kurią naudingiausia užarti žaliajai trąšai, be to, šie augalai augdami nustelbia bedygstančias ir augančias piktžoles.
tags: #koks #herbicidas #geriausiai #ima #kiety

