Astriosios ir šildančiosios daržovių sėklos bei šaknys: gamtos dovanos sveikatai
Maistas - vaistas, o tinkamai parinkti prieskoniai gali ne tik pagardinti patiekalus, bet ir sustiprinti sveikatą. „Žolinčių akademijos“ prezidentė, knygos „Metų laikai mums“ autorė Danutė Kunčienė akcentuoja, kad renkantis prieskonius įtakos turi ne tik skonis, bet ir metų laikas. Šaltuoju metu laiku ypač vertinami tie prieskoniai, kurie pasižymi šildomuoju poveikiu ir padeda organizmui kovoti su peršalimo ligomis.
Verta žinoti apie prieskonius ir jų naudą
Nors šiuolaikinėje virtuvėje dažnai naudojami egzotiški prieskoniai, D. Kunčienė primena, kad lietuviškos daržovės ir jų dalys gali būti ne prastesnės. Ji išskiria keletą vertingų prieskonių, kurių nereikėtų pamiršti:
Čiužutės sėklos
Šios sėklos pasižymi česnako skoniu, tačiau neturi jo aitrumo. Jos puikiai tinka pagardinti patiekalus, suteikiant jiems subtilų česnako aromatą be nemalonaus kvapo.
Česnakas
Česnakas, turintis šildomąjį poveikį, yra vienas pagrindinių žiemos prieskonių. Šąlant galūnėms D. Kunčienė rekomenduoja pasigaminti česnakų aliejaus, kuris gali padėti sušildyti ir atstatyti kūno temperatūrą. Receptas paprastas: du šaukštai tarkuotų česnakų sumaišomi su penkiais šaukštais aliejaus, pašildomi prie radiatoriaus ir nusunkiama per marlę. Pasak jos, šis aliejus gali būti efektyvus net esant žemai kūno temperatūrai.
Krienai
Krienai, ypač vertingi šaltuoju metų laiku, pasižymi ne tik aštrumu, bet ir nauda organizmui. Rudenį surinktas šaknis patartina užsišaldyti šaldiklyje. D. Kunčienė pabrėžia, kad krieną reikia susitarkuoti pačiam, nes tuomet jis veikia dar geriau. Krienai puikiai valo gleives iš organizmo ir pasižymi džiovinančiu poveikiu, todėl vasarą, kai ir taip karšta, jų nesinori vartoti.
Šaltuoju metų laiku patartina į daržovių sriubas, pavyzdžiui, burokėlių ar pupelių, įdėti šiek tiek tarkuoto krieno. Tai suteiks joms malonų aštrumą ir šildomąjį poveikį.
Organizmo stiprinimui šaltuoju metu D. Kunčienė siūlo pasigaminti šildomąjį mišinį: viena dalis trintų spanguolių, viena dalis tarkuotų krienų ir keturios dalys medaus. Tai - išbandytas ir patikimas receptas.
Krieną žinovė vadina tikru daržo antibiotiku. Istoriniai liudijimai pasakoja apie atvejus, kai plaučių uždegimą žmonės išsigydė krienų sultimis. Svarbu atkreipti dėmesį į skrandžio jautrumą - tuomet sultis reikėtų gerti pavalgius.
Kai oda nėra jautri, galima naudoti tarkuotų krienų kompresus. Juos vynioja į drobelę ir deda ant krūtinės, prieš tai odą patepus riebaliukais, kad nebūtų nudeginta.
Kamuojant migreniniams skausmams, patariama įkvėpti tarkuoto krieno kvapo. Eteriniai aliejai, patekę į kraujotakos sistemą, praplečia kraujagysles ir gali padėti nuo migrenos priepuolių.
Juodosios garstyčių sėklos
D. Kunčienė labai gyrė juodųjų garstyčių sėklas, kurias ūkininkai jau augina Lietuvoje. Jos visiškai neaštrios, net švelnios. Pakepinus jas su sviestu, pasklinda riešutų aromatas. Juodosios garstyčios suteikia tobulą skonį ryžiams, košėms ir troškiniams. Jos ramina, stiprina nervų sistemą, tinka esant migrenai, nes gerina kraujotaką, taip padėdamos jaustis šilčiau. Ajurvedoje juodųjų garstyčių aliejus naudojamas masažams ir trynimams, ypač kai reikia sušildyti liesesnio sudėjimo žmones. Šios sėklos taip pat padeda reguliuoti hormoninę būklę.
Cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, imbieras
Šie prieskoniai pasižymi šildomuoju poveikiu. Kardamonas, priklausantis imbierinių šeimai, yra vienas brangiausių pasaulyje. Jis puikiai veikia nervų sistemą, naudingas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, mažina pilvo pūtimą. Kai kurie vaistai gaminami su kardamonu. Jis labai tinka paberti į saldžius patiekalus - blynelius, pyragus.
Pipirai
Šildomojo poveikio turi ir pipirai. D. Kunčienė pagal žinomo vaistininko ir žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus receptą pasigamina šildomojo kvapniųjų pipirų gėrimo: 4 dalys sumaltų laukinės gudobelės vaisių ir 1 dalis kvapniųjų pipirų. Kvapniųjų pipirų galima įsiberti ir į paprastą arbatą.
Cinamonas
Cinamonas taip pat labai vertingas. Sumaišius jį su kardamonu, pravartu pabarstyti šiuo mišiniu bananą. Net švieži kopūstai su cinamonu gali būti skanūs.
Jei kamuoja nemiga, dera pasigaminti pieno gėrimo, rekomenduojamo Ajurvedoje. Taip pat galima pasigaminti prakaitavimą skatinančios arbatos su trupučiu cinamono, kardamono, gvazdikėlių.
Sveikos mitybos svarba ir gamtos išmintis
D. Kunčienė, buvusi medicinos darbuotoja ir Panemunės bendruomenės sveikatos mokyklėlės „Šermukšnėlė“ įkūrėja, aktyviai skatina vaikus domėtis sveika mityba. Ji veda paskaitas, kuriose moko, kaip pasiruošti sveiką maistą, ir pabrėžia valgymo kultūros svarbą. Daugelis vaikų nežino, kad valgant ant stalo neturi būti laikraščių ar įjungto kompiuterio.
Ji taip pat akcentuoja, kad žmogus gyvena tol, kol juda. D. Kunčienė pati kasdien bėgioja ar važinėja dviračiu po šilą, o suprakaitavusi neria į Nemuną, nepaisydama nei metų laiko, nei oro. Toks grūdinimasis suteikia jai energijos visai dienai.
Žolininkė pabrėžia, kad sveikata nenukrenta iš dangaus, o ateina tobulėjant. Vidinės ramybės lengviausia mokytis iš gamtos. Medžiai, numetę lapus, lieka ramūs, nekeikia darganų ir šalnų. Pasiekus tokią vidinę ramybę, galima daug nuveikti ir džiaugtis kiekviena akimirka.
D. Kunčienė įsitikinusi, kad žmogus negali būti sveikas, jei nesirūpina savo oda: jos nenuprausia, nepaglosto, neapsitrina šlapiu rankšluosčiu ir nepabūna be apdaro - oro vonių. Tai pagerina kraujotaką ir leidžia odai kvėpuoti. Kasdien reikėtų nusiprausti ne tik burną, veidą, akis, ausis, bet ir bambą, nosį, liežuvį. Mokslininkai natūropatai pabrėžia svarbią žmogaus energinę zoną - bambą, kurios švarumas užtikrina energijos apykaitą.
Sveikatos pagrindas - dvasinė ir fizinė pusiausvyra. Svarbu gerai išsimiegoti, gultis tuo pačiu laiku, iki dešimtos valandos vakaro, gerai išvėdintoje patalpoje. Einant miegoti svarbu pamiršti visus darbus ir rūpesčius. Miegamajame neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio ar kitokios garso ar vaizdo įrangos.
Istoriniai sveikatinimo aspektai
Straipsnyje taip pat prisimenamas pranciškonų kunigas, gydytojas ir botanikas Jurgis Pabrėža. Jis laikomas šventuoju, padėjusiu daugeliui žmonių savo medicininėmis ir botanikos žiniomis bei iškalbingais pamokslais. J. Pabrėža pratino žmones prie higienos, o negaluojantiems vyrams duodavo papypkiuoti žolelių. Jei skųsdavosi sąnarių skausmais, duodavo miltų, žolelių ir liepdavo kepti paplotėlius, kuriuos reikėdavo valgyti du kartus per dieną, užsigeriant žolelių arbata. Jis taip pat pabrėždavo maldos svarbą kaip geriausią vaistą nuo visų negalavimų.
Minimas ir vaistininkas bei žolininkas Virgilijus Skirkevičius, kurio receptu D. Kunčienė pasigamina šildomojo kvapniųjų pipirų gėrimo.
Vaistažolių ir gamtos išteklių panaudojimas
Straipsnyje pateikiama informacija apie žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės gyvenimą ir veiklą. Ji paskyrė savo gyvenimą vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. E. Šimkūnaitė gimė 1920 m. kovo 11 d. Novorosijske. Studijavo farmaciją Vytauto Didžiojo universitete. Dirbo vaistinėse, Kauno botanikos sode, ruošė disertaciją. Jai suteikta aukščiausia provizorės - farmacinio darbo organizatorės kvalifikacinė kategorija. 1975 m. išėjo į pensiją, kad galėtų pasišvęsti moksliniam darbui.
E. Šimkūnaitė tyrinėjo vaistinių augalų augimo vietas, rinko tautosaką, žodžius lietuvių kalbos žodynui. Ji parašė daugybę mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose ir visuomenei.
Žolininkė pasakojo apie alergijas, pabrėždama, kad gamta siūlo sprendimus. Ji teigė, kad liaudies medicina neturėjo ir neturi vieno vaisto nuo visų alergijų, tačiau mokėjo saugotis alerginių paūmėjimų, paisydama, kad maistas netiktų. Ji akcentavo, kad nereikėtų brukti vaikams maisto, kurio jie nenori, ypač jei tai gali sukelti alergiją.
E. Šimkūnaitė aprašė, kaip svarbu tinkamai parinkti javus sėti, nes kiekvienais metais turi savo javą, kuris lemia gimusiųjų likimus. Ji pateikė sąrašą vaistažolių, uogų, grybų ir aprašė, kaip juos paruošti: nuovirti nuovirus, sultis, košeles, antpilus, aplikacijas.
E. Šimkūnaitės kūrinys „Indraja - Saulės duktė“ parašytas rytų aukštaičių uteniškių tarme, tauragniškių šnekta. Knygoje pasakojama apie Indrają, kuri gydė žmones žolynais.
Habilituota mokslų daktarė E. Šimkūnaitė visą gyvenimą paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Jos žinios ir patirtis yra neįkainojamos.
Kelionės į Tailandą ir patirtys
Straipsnyje pateikiamas interviu su keliautoju, kuris dalijasi įspūdžiais apie kelionę į Tailandą. Jis akcentuoja spontaniškumo ir neplanavimo privalumus kelionėse, teigdamas, kad tai suteikia daugiau įspūdžių ir leidžia pamatyti tikrąjį šalies veidą.
Kelionė į Tailandą gimė spontaniškai, tačiau buvo gerai apgalvota renkantis informaciją. Pora nusprendė atostogas praleisti dviese, ieškodama egzotiškos šalies. Didžiausią įtaką padarė internete matyta James Bond salos nuotrauka.
Neplanuotos kelionės pliusai - nežinomybė ir spontaniškumas. Sutinkama įvairių žmonių, pamatomos netikėtos vietos. Pavyzdžiui, sustojus atviru sunkvežimiu, keliautojai buvo nuvežti į šventyklą.
Iššūkių kelionėje pasitaikė, tačiau jie buvo įveikiami. Ieškant krioklio džiunglėse, teko pasivažinėti nekokiais keliais, tačiau tai tik sustiprino įspūdžius. Taip pat svarbu pasiruošti orų kaitai.
Tailandiečiai apibūdinami kaip šypsantis ir geros nuotaikos žmonės. Jie nuoširdžiai bando padėti ir patarti. Bankokas laikomas išimtimi, kur šypsenos gali būti nenatūralios.
Kalbant apie nakvynės paieškas, Tailande yra daug vietų, kur galima apsistoti. Dažnai pavyksta derėtis dėl kainos. Pavyzdžiui, viešbutį su trimis baseinais ir fantastiškais vaizdais pavyko gauti už gerokai mažesnę kainą nei buvo siūloma.
Tailande labiausiai nustebino tai, kad visi atsipalaidavę, šypsosi, garbina Budą ir karalių, atrodo tolerantiški viskam, kol gerbiamos jų taisyklės. Ypač svarbu gerbti karalių, nes apie jį negalima kalbėti blogai.
Taip pat nustebino tai, kad prieš įeinant į patalpas, net ir į parduotuvę, reikia šiauti avalynę.
Didžiausią įspūdį paliko Koh Phangan, Koh Samui ir Krabi salos. Bankokas laikomas milžiniško miesto specifika, tačiau jį taip pat verta aplankyti. Naktiniai turgeliai, pilni įvairiausio maisto, paliko didelį įspūdį.
Maistas Tailande nepaprastai skanus, tačiau tailandiečiai derina skirtingus skonius viename patiekale - jis gali būti ir sūrus, ir saldus, ir aštrus.
Prieš vykstant į Tailandą, svarbiausia pasiimti pasą, pinigų ir gerą nuotaiką. Taip pat reikia tinkamai nusiteikti ir nieko per daug nesitikėti. Svarbu klausti ir klausytis vietinių žmonių patarimų.
Europos idėjų paieškos
Straipsnyje aptariamas ilgalaikis ALF renginių ciklas „Europos idėjos paieškos“. Diskusijose nagrinėjamos aktualios temos, problemos, kontroversijos. Pabrėžiama, kad Europos istorija neatsiejama nuo gebėjimo svajoti, o tokie asmenys kaip Karolis Didysis, Vasco da Gama, Liudvigas van Bethovenas turėjo svajonių, kurių beatodairiškai siekė.
Taip pat analizuojami Europos Sąjungos iššūkiai: politinė, ekonominė, saugumo ir pabėgėlių krizės. Aptariama, kas yra Europa ir europietiškumas, kokias europietiškas idėjas ir vertybes galėtume perimti.
Vienas iš svarbių Europos bruožų - nuolatinė kaita ir transformacija. Europa yra atvira ir nuolat kurianti. Tačiau ji taip pat nuolat krizės būsenoje.
Istorikai, politologai ir civilizacijų raidos tyrinėtojai, ieškodami europietiškumo formulės, mini kelias „miglotosios Europos“ savybes: Antikos paveldas, katalikybė ir protestantizmas, kalbinė įvairovė, dvasinis ir pasaulietinis valdžios atskirumas, teisė, socialinis pliuralizmas, atstovavimo institucijos, individualizmas bei socialinis-ekonominis modelis, paremtas individualaus savinimo institutu.
Europa yra svajonė. Europiečiu netapsi pats to nenorėdamas, nes buvimas Europoje geografiškai anaiptol nereiškia priklausomybės Europai atminties, kultūros, idėjų, vertybių, mąstymo būdo prasme.
XXI amžiuje Lietuvos valstybė ir visuomenė įgijo unikalią galimybę esmingai prisidėti prie Europos svajonės kūrimo. Tačiau pastarąja galimybe neskubama pasinaudoti.
Diskusijose aptariama, ką reiškia būti europiečiu kasdienybėje. Pabrėžiama tarpukario Kauno gyventojo priklausomybė Europai kultūrine prasme ir judeo-krikščioniškų vertybių svarba.
Rašytojas ir žurnalistas Rytis Zemkauskas teigia, kad „pats svarbiausias dalykas - Tu ir tavo santykis su vieta, kurią visuomet vadinai Europa“. Jis mini, kad Europa prasidėjo Panevėžyje, dėvint Miuncheno Bayern futbolo klubo marškinėlius. Tačiau savęs neįmanoma suvokti nepabuvus didžiuosiuose Europos miestuose.
Vidurio Europos gyventojai XXI amžiuje ne visuomet jaučiasi kaip namie, nes jie jautėsi europiečiais matydami atėjūnus, išlipančius iš sovietų armijos tankų, tačiau formavo save pagal tų atėjūnų lūkesčius.
Profesorius V. Landsbergis teigia, kad daugelis Lietuvos visuomenės problemų, kuriant savąjį santykį su Europa, yra susiję su neteisingu sąvokų naudojimu. Anot jo, nereikia sakyti „grįžome į Europą“, nes mes jau esame Europoje.
Viena iš pagrindinių XXI amžiaus Europos problemų yra tai, kad daiktų ir reiškinių nevadiname savais vardais. Diskursas „viskas arba nieko“ yra labai pavojingas, todėl reikėtų atsisakyti tokių mąstymo kategorijų.
Europos Sąjungos politinis elitas yra susikūręs savitą mitologiją, kuri daugeliui nėra suprantama ir priimtina. Siekis kurti ir skiepyti europietišką tapatybę iš viršaus susilaukia pasipriešinimo.
Europos Sąjunga pabrėžia, kad yra prieš nacionalizmą, tačiau tuo pat metu yra atidi ir jautri kultūrų įvairovei. Brexit balsavusių britų nebaugino grėsmė prarasti tapatybę; jie protestavo prieš Briuselio siekį primesti savo valią politinėje ir ekonominėje sferose.
Viena ryškiausių pokyčių - virštautinio europiečių vienijimosi idėjų nuvertinimas. Jos laikomos utopinėmis, dirbtinėmis ar net totalitariškai prievartinėmis. „Maža - tai gražu“ metaforika, kurią naudoja žmonės, suprantantys, kad nepaisant visų sunkumų, Europos Sąjunga yra geriausia, kas galėjo nutikti po SSRS subyrėjimo.
