Augalai vandens telkinių pakrantėms ir sodams
Vandens telkinių pakrantės ir sodai gali tapti tikrais gamtos kampeliais, jei juos papuošime tinkamais augalais. Tiek natūraliose, tiek dirbtinai sukurtose aplinkose augantys augalai ne tik puošia aplinką, bet ir prisideda prie ekosistemos išsaugojimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius augalus, tinkamus sodinti prie tvenkinių, ežerų, upių pakrančių, taip pat ir gėlynams, kurie nereikalauja daug priežiūros ir džiugina savo grožiu visą sezoną.
Dekoratyvūs pakrančių augalai
Vandens telkinių pakrantėms svarbu parinkti augalus, kurie gerai jaustųsi drėgnoje aplinkoje ir papildytų kraštovaizdį savo išvaizda.
Širdialapė skiautulė (Astilbe)
Širdialapė skiautulė - tai retas ir labai dekoratyvus augalas, mėgstamas daugelio sodininkų. Natūraliai jis auga Kanadoje ir Pietų Amerikoje. Mėlynos spalvos žiedynai, iškylantys virš sodriai žalių širdies formos lapų, džiugina antroje vasaros pusėje, kai daugelis kitų pakrančių augalų jau nužydėję. Žydi ilgai, nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Ypatingai gražiai atrodo susodintos didesnėmis grupėmis.
Tvenkinio pakrantėje patartina širdialapę skiautulę sodinti ne mažesniame nei 30 cm gylyje, kad žiemą augalo šaknų sistemos nepasiektų ledas.
Margalapis ajeras (Acorus calamus 'Variegatus')
Margalapis ajeras - tai dekoratyvus augalas, puikiai tinkantis tvenkinio papuošimui. Jis gali augti tiek sausumoje, drėgname dirvožemyje, tiek vandenyje iki 30 cm gylio.
Įvairiaspalvis vilkdalgis (Iris versicolor)
Įvairiaspalvis vilkdalgis gali augti ne tik įprastame dirvožemyje, bet ir šlapioje tvenkinio pakrantėje. Jo lapai anksti pavasarį būna gelsvi, o vasaros viduryje nusispalvina žaliai, išlaikydami dekoratyvumą visą sezoną. Žiedai geltoni, išmarginti ryškiai rudais raštais, o lapai sodriai žali, blizgūs, svyrantys. Mėgsta drėgną gruntą.
Kiti vilkdalgių hibridai ir veislės
Egzistuoja įvairūs vilkdalgių hibridai ir veislės, tinkami vandens telkinių pakrantėms:
- Iris versicolor x I. pseudacorus: žiedai nedideli, mėlynos spalvos. Pavasarį augalo lapai violetiniai, vėliau - žali.
- Vilkdalgis "Dark Aura": žiedai rožinės su geltonu viduriu spalvos žiedlapiais.
- Geltonžiedžio ir japoninio vilkdalgių hibridas: pasižymi dideliu taisyklingos formos, šviesiai gelsvos spalvos žiedu.
- Sibirinio ir geltonžiedžio vilkdalgių hibridas: pelnęs daugybę apdovanojimų, pasižymi stambiais žiedais ir vėlesniu žydėjimu.
- Geltonžiedžio vilkdalgių hibridas: 1995 metais pelnęs "Garden Merit" apdovanojimą.
- I. pseudocorus x I. versicolor hibridas: daugelio apdovanojimų pelnęs hibridas, pasižymintis baltais žiedais su mėlynomis gyslomis ir geltona dėme.
- Iris pseudocorus var. T.: žiedai nedideli, šviesiai kreminės spalvos.
- Pilnaviduriais žiedais žydintis geltonžiedis vilkdalgis: mėgsta drėgną gruntą.
Dekoratyvinės meldų formos
Meldai suteikia vandens telkiniams ypatingą žavesį. Egzistuoja dekoratyvinės meldų formos, kurios gali papuošti didesnius tvenkinius.
- "Zebrinus": pasižymi baltais dryžiais skersai stiebo, kurie vasaros pabaigoje išnyksta.
- Margalapės nendrės: lapai žali su ryškiai geltonomis juostomis, stiebai taip pat geltoni. Rudenį išleidžia purpurines šluoteles. Geriausiai auga drėgnose pakrantėse arba vandenyje iki 50 cm. Stipriai plečiasi šoninėmis atžalomis, todėl patartina auginti vazonuose.
Margalapė monažolė (Glyceria maxima 'Variegata')
Margalapė monažolė - tai dekoratyvus augalas, turintis geltonai dryžuotus lapus, siekiančius 30-60 cm aukštį. Ankstyvą pavasarį lapai būna rausvo atspalvio. Sparčiai plinta šakniastiebiais, todėl patartina auginti vazonuose, kad krūmai būtų tankesni. Gali augti vandenyje iki 15 cm gylio, tačiau gerai jaustis ir įprastoje dirvoje, tik tuomet augalas būna žemesnis ir per sausras jį būtina laistyti. Dekoratyvus nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Pakrantinė viksva (Carex riparia)
Pakrantinė viksva mėgsta drėgną gruntą ir gali augti tiek pakrantėje, tiek vandenyje iki 50 cm gylio. Lengvai pakenčia vandens lygio svyravimus. Dekoratyviausiai atrodo žydėdama dviejų spalvų žiedynais gegužės mėnesį. Lapai siauri, gana aštrūs.
Vandens mėta (Mentha aquatica) ir šokoladinė mėta
Tvenkinio pakrantėje galima auginti ne tik natūraliai gamtoje augančią vandens mėtą, bet ir dekoratyvesnę bei išskirtiniu kvapu pasižyminčią šokoladinę mėtų veislę. Pastaroji yra žemesnė už laukinę formą, turi rausvus lapkočius, intensyvesnį kvapą ir skonį. Tai ilgai žydintis, stipriai besiplečiantis, drėgną dirvožemį mėgstantis augalas, naudojamas tvenkinio pakrančių apželdinimui.
Kitos drėgmę mėgstančios viksvos
Yra ir kitų viksių, tinkamų drėgnoms pakrantėms:
- Nereiklus, mėgstantis drėgną pakrantę, melsvos spalvos lapais augalas: auga glaustai, dekoratyvus išlieka visą sezoną. Mėgsta drėgną, bet gali augti ir įprastame dirvožemyje.
- Palminė viksva: išsiskiria plačia balta juosta per lapo vidurį. Gali augti tiek drėgnoje vandens telkinio pakrantėje, tiek įprastame gėlyne. Auga glaustai.
- Dekoratyvus, baltai dryžuotais lapais, stipriai plintantis atžalomis ir sudarantis tankius sąžalynus augalas: mėgsta šlapią dirvožemį.
- Gelsvai dryžuotais lapais, stipriai plintantis atžalomis ir sudarantis tankius sąžalynus augalas: mėgsta šlapią gruntą. Naudojamas didesnių vandens telkinių pakrančių apželdinimui. Antroje vasaros pusėje išleidžia glaustas šluoteles.
Phalaris arundinacea var. 'Picta'
Phalaris arundinacea var. 'Picta' - tai gelsvai dryžuotais lapais pasižymintis augalas, stipriai plintantis atžalomis ir sudarantis tankius sąžalynus. Mėgsta šlapią gruntą ir naudojamas didesnių vandens telkinių pakrančių apželdinimui. Antroje vasaros pusėje išleidžia glaustas šluoteles.
Augalas su plastmasinių eglučių primenančiomis viršūnėmis
Šis augalas lengvai prisitaiko prie skirtingo vandens gylio, gali augti ir drėgname dirvožemyje, ir 50 cm po vandeniu gylyje. Jis tinkamas dirbtinių baseinų ir nedidelių vandens indų apželdinimui. Per vasarą užaugina 50-100 cm ilgio atžalas vandenyje, kurių viršūnės iškilę virš vandens paviršiaus, tarsi plastmasinės eglutės.
Gyslotinė melsvė (Hosta plantaginea)
Gyslotinė melsvė - tai Amerikoje išvesta vidutinio dydžio veislė su ovaliais, šviesiai žaliais, šiek tiek blizgančiais lapais. Žiedai balti, piltuvo formos, gardžiai kvepiantys, ypač vakare. Žali, rievėti lapai gražiai atrodys bet kokioje šešėlinėje lysvėje. Efektingai atrodo šalia kitų, aukštesnių daugiamečių augalų. Vėsesniame klimate galima sodinti ir saulėtoje pusėje, tačiau visą laiką būdami saulėje lapai pageltonuoja.
Daugiamečiai augalai sodams
Daugiamečiai augalai yra puikus pasirinkimas norintiems sukurti gražų ir nereikalaujantį daug priežiūros sodą. Jie džiugina akį nuo pavasario iki rudens, o kai kurie net ir žiemą.
Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa)
Gojinis šalavijas - tai augalas, jungiantis dekoratyvumą su nuostabiu nereiklumu. Jo grakštūs, iki 70 cm aukščio žiedynai-žvakės pasižymi sodriu violetiniu mėlynumu, kuris kontrastuoja su tamsiai purpuriniais stiebais ir sidabriškai žaliais lapais. Veislė "Caradonna" pasižymi įspūdingu atsparumu sausrai, puikiai auga skurdžiose dirvose ir ištveria iki -34 laipsnių šaltį. Pakanka saulėtos vietos ir lengvo grunto. Rudenį priežiūra apsiriboja paprastu stiebų nupjovimu iki pat šaknų.
Paprastoji raudoklė (Persicaria amplexicaulis)
Jei sklype yra drėgnų zonų ar vandens telkinys, paprastoji raudoklė bus idealus sprendimas. Nuo vasaros vidurio iki spalio šis aukštas daugiametis augalas (iki 1,5 m) pasipuošia tankiomis purpuriškai rožinėmis žiedynų žvakėmis, kurios pritraukia bites, kamanes ir drugelius. Augalas nereiklus apšvietimui - vienodai gerai vystosi ir saulėje, ir lengvame šešėlyje. Jam nereikia atramų, genėjimo ar tręšimo. Pasodinus raudokles grupėmis, lengva sukurti gyvatvorę.
Raudonžiedis viduvis (Lychnis chalcedonica)
Alpiniariumams ir akmenų sodams raudonžiedis viduvis yra puikus pasirinkimas. Šis daugiametis augalas stebina gyvybingumu: jis sudygsta plyšiuose tarp plytelių, kabinasi į akmenines sienas ir įsisavina pačius nederlingiausius šlaitus. Atsparumas ligoms ir šalčiui iki -28 laipsnių daro jį patikimu pasirinkimu. Sodinimui pakanka akmeningos, gerai drenuotos dirvos.
Brunera (Brunnera macrophylla)
Brunera žydi anksti, apie gegužę, itin dekoratyviais širdies formos lapais. Tai vieni atspariausių augalų, kurių beveik nemėgsta šliužai. Geriausiai auga daliniame paviršyje, drėgnoje, pralaidžioje dirvoje.
Snaputis (Geranium)
Snaputis yra įvairių formų, priklausomai nuo rūšies. Stambiašaknis snaputis yra vienas atspariausių, formuojantis tankų kilimą ir galintis kiek užgožti silpnesnius augalus.
Žemės augalai ir gėlynų puošmenos
Yra daugybė kitų daugiamečių augalų, kurie gali papuošti sodą ir nereikalauja daug priežiūros.
- Mažoji žiemė (Vinca minor): nuo gegužės iki birželio žydi mažais žydrais žiedeliais. Tinka apsodinti šlaitus ir apželdinti sklypą šešėlinėje pusėje. Yra įvairių spalvų veislių: 'Atropurpurea' (ryškiai raudoni su violetiniu atspalviu), 'Verino' (vyšniniai), 'La Grave' ('Bowles') (violetiniai), 'Colada' (balti), 'Hawaii' (žydrų žiedų kilimas).
- Žėrinčioji rudbekija (Rudbeckia fulgida var. sullivantii): lengvai prižiūrimas augalas, kuriam reikalinga vidutiniškai drėgna, gerai drenuota dirva. Žydi 7-8 savaites - nuo vasaros vidurio iki pirmųjų šalnų.
- Nendrinė melvenė (Molinia arundinacea): grūdinis augalas, žydėjimo metu galintis siekti net du metrus aukštį. Žydi rudai link violetinio atspalvio žiedais virš smaragdo žalumo lapų. Sodinama gerai drenuotoje drėgnoje dirvoje su rūgštine ar neutralia reakcija.
- Flioksai (Phlox): populiarus augalas Lietuvoje, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais, traukia drugelius. Kai kurios veislės pasižymi tamsiais žiedkočiais ir raudonai rudais lapais (pavasarį). Stiebai gali siekti 75 cm aukštį. Atsparesni miltligei.
- Rudeninė saulainė (Helenium): lengvai auginamas, išvaizdus, antroje vasaros pusėje žydintis daugiametis augalas. Sodinamos vidutiniškai drėgnoje, organinėmis medžiagomis praturtintoje dirvoje. Paprastai nepuola kenkėjai ar ligos.
- Kalninis astras (Aster alpinus): užauga iki pusės metro aukščio, auga grupėmis, stiebas sumedėjęs, lapai tamsiai žali. Žydi ilgai - nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens, nebijo net pirmųjų rudens šalnų. Pakankamai atsparus kenkėjams ir ligoms. Žydi mėlynais su violetiniu atspalviu arba levandų atspalvio žiedais.
Augalai vandens telkinių gyventojams ir ekosistemai
Vandens augalai atlieka svarbų vaidmenį vandens telkinių ekosistemoje, prisideda prie vandens valymo ir palaiko biologinę pusiausvyrą.
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris)
Ežerinis meldas - tai viksvuolinių šeimos augalas, augantis ežerų, upių pakrantėse, šlapynėse. Sudaro tankius sąžalynus. Stiebas status, iki 2,5 m aukščio ir 15 mm skersmens, beveik belapis. Šakniastiebiai vešlūs, šliaužiojantys. Žiedynas sudarytas iš daugelio kotuotų varpučių.
Paprastoji nendrė (Phragmites australis)
Paprastoji nendrė - tai miglinių šeimos augalas, 100-400 cm aukščio. Auga krantuose, pelkėse, pakelių grioviuose. Žydi liepos - rugsėjo mėn. Stiebai tinka stogams dengti, pynimo darbams. Naudojama smėliui sutvirtinti periodiškai užliejamose vietose.
Siauralapis švendras (Typha angustifolia)
Siauralapis švendras - tai švendrinių šeimos augalas, siekiantis 1-3 m aukštį. Lapų plotis 3-10 mm. Vasaros pabaigoje suformuoja rudą burbuolę. Auga paežerėse, supelkėjusiose, dažnai užliejamose vietose. Jo lapai ir burbuolės gerokai mažesnės nei plačialapio švendro.
Balinis ajeras (Acorus calamus)
Balinis ajeras - tai ajerinių šeimos augalas, 60-100 cm aukščio, su storais, šliaužiojančiais, rausvai žaliais šakniastiebiais. Dauginasi išimtinai vegetatyviniu būdu. Lapai kalavijiški, banguotais kraštais. Žydi birželio-liepos mėn. Auga vandens telkinių pakraščiuose, puvenų turtingame dumble.
Balinis asiūklis (Equisetum fluviatile)
Balinis asiūklis - tai asiūklūnų skyriaus augalas, augantis upių, ežerų, balų, griovių pakraščiuose, vandenyje. Augalas iki 150 cm aukščio. Stiebas lygus, žalias. Sporifikuoja gegužės - liepos mėn.
Pelkinis duonis (Eleocharis palustris)
Pelkinis duonis - tai viksvuolinių šeimos žolinis augalas, iki 1 m aukščio. Žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. Auga upių, ežerų, pelkių pakrančių sąžalynuose.
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagittifolia)
Strėlialapė papliauška - tai dumblialaiškinių šeimos daugiametis augalas, 20-100 cm aukščio. Jo lapai gali būti trejopos formos: pasinėrę vandenyje, plūduriuojantieji ir oriniai. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse.
Vandeninė monažolė (Glyceria maxima)
Vandeninė monažolė - tai miglinių šeimos žolinis augalas, 90-100 cm aukščio. Lapai platūs, linijiški, šiurkštūs. Žiedynas - šluotelė. Auga upių, ežerų pakrantėse, lankose.
Nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea)
Nendrinis dryžutis - tai smiglinių šeimos daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 2,2 m aukščio. Lapai linijiški, melsvai žalios spalvos. Žiedynas - šluotelė. Sudaro didelius ir vešlius sąžalynus upių ir ežerų pakrantėse.
Paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba)
Paprastoji vandens lelija - tai lūgninių šeimos augalas, augantis stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose iki 4 m gylyje. Tai daugiamečiai, storais šakniastiebiais augalai. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Mažažiedė vandens lelija (Nymphaea candida)
Mažažiedė vandens lelija - tai lūgninių šeimos vandens augalų rūšis, kartais laikoma paprastosios vandens lelijos porūšiu. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. Auga stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse. Apyretė, saugotina.
Paprastoji lūgnė (Nuphar lutea)
Paprastoji lūgnė - tai lūgninių šeimos daugiametis vandens augalas su storu, mėsingtu šakniastiebiu. Lapai dideli, lygiakraščiai; žiedai dideli, geltoni; vaisius - sultinga, žalia dėžutė. Labai dažna, auga stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse.
Plūdės (Potamogeton)
Plūdės yra įvairios ir svarbios vandens telkinių augalų dalis.
- Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans): auga stovinčiuose, rečiau lėtai tekančiuose vandens telkiniuose. Lapai povandeniniai ir plūduriuojantys. Žydi birželio-liepos mėnesiais.
- Blizgančioji plūdė (Potamogeton lucens): auga visas paniręs po vandeniu, 1-4 m gylyje. Lapai povandeniniai. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais.
- Permautalapė plūdė (Potamogeton perfoliatus): auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse.
Vėdrynas (Ranunculus)
Vėdrynas - tai vėdryninių šeimos augalų gentis. Tai vienmečiai arba žoliniai augalai su pirštiškai ar plunksniškai skaldytais lapais. Žiedai geltoni. Visos vėdryno rūšys yra nuodingos.
Paprastoji uodeguonė (Hippuris vulgaris)
Paprastoji uodeguonė - tai uodeguoninių šeimos augalas su šliaužiančiu šakniastiebiu. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Auga stovinčiuose bei lėtai tekančiuose vandenyse, pakrančių dumble.
Kanadinė elodėja (Elodea canadensis)
Kanadinė elodėja - tai vandenplūkinių šeimos vandens augalas, turintis ilgą stiebą ir menturinius lapus. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Lietuvoje dėl savo polinkio plisti paskelbta invazine rūšimi, būtina naikinti.
Paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum)
Paprastoji nertis - tai nertinių šeimos vandens augalas, 40-200 cm ilgio. Lapai tamsiai žali, siūliški. Žydi liepos mėn. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Augalą lesa paukščiai, ėda žuvys.
Paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris)
Paprastasis skendenis - tai skendeninių šeimos vabzdžiaėdžių vandens augalų rūšis. Šaknų neturi, stiebas plaukiojantis, lankstus. Lapai siauri, plunksniški. Ant lapkočių yra specialūs maišeliai, į kuriuos patenka smulkūs vandens gyvūnai. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. Laisvai plūduriuoja stovinčiuose vandens telkiniuose.
Trilypė plūdena (Lemna trisulca) ir mažoji plūdena (Lemna minor)
Trilypė plūdena ir mažoji plūdena yra smulkūs vandens augalai, augantys stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Lietuvoje labai dažnos rūšys.
Alijošinis aštrys (Stratiotes aloides)
Alijošinis aštrys - tai vandenplūkinių šeimos augalas. Lapai kardo pavidalo, su dygliuotais pakraščiais. Žydi liepos - rugpjūčio mėn. Iki žydėjimo augalas pasinėręs vandenyje, žydėjimo metu iškyla į paviršių, o peržydėjęs - vėl nusileidžia į dugną. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse.
Plūduriantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae)
Plūduriantysis vandenplūkis - tai vandenplūkinių šeimos augalas. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Gerai dauginasi ir vegetatyviškai. Auga stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje.
Gyvos pavėsinės kūrimas
Gyvos pavėsinės sukūrimas reikalauja laiko ir kantrybės, tačiau rezultatas gali pranokti visus lūkesčius.
Gluosniai (Salix)
Gluosniai - vieni tinkamiausių medžių gyvai pavėsinei formuoti. Pasodinę auginius apskritimu ir reguliariai juos genėdami, po 2-3 metų galėsite džiaugtis apvalia pavėsine. Svarbu reguliariai genėti naujus ūglius ir formuoti vainiką.
Šermukšniai (Sorbus)
Šermukšniai gali būti sodinami tiek laisvai augantys, tiek persipinantys tarpusavyje. Svarbiausia sujungti jų viršūnes, kad susidarytų pavėsinės skliautas. Ypač tinka miltingasis šermukšnis (Sorbus aria).
Guobos (Ulmus)
„Pendula“ veislės kalninės guobos su žemyn svyrančiomis šakomis gali sudaryti tankias palapines. Šios veislės guobos auga gana greitai ir gali pasiekti net 3 m aukštį.
Vijokliniai augalai
Be medžių, pavėsinę galima kurti ir iš vijoklinių augalų, pavyzdžiui, aktinidijų, apynių ar citrinvyčių. Metalinį karkasą apsodinę vijokliais, su laiku gausite jaukią, pritemdytą vietelę.
Vynuogės (Vitis)
Nereiklios ir ištvermingos vynuogės su ilgomis lianomis greitai auga ir yra lengvai prižiūrimos. Per 2-3 metus jos apraizgys karkasą tankiu kilimu ir užtikrins gaivų šešėlį.
Vijoklinės rožės ir sausmedžiai (Lonicera)
Sausmedžiai su laipiojančiais ūgliais ir vijoklinės rožės yra puikus pasirinkimas pavėsinei. Jie gerai atlaiko žiemos šalčius ir ilgai žydi.
Mobili pavėsinė iš vazonėlių
Svyrančių gėlių, tokių kaip petunijos, begonijos, nasturtės, fuksijos, pelargonijos, nebūtina sodinti į atvirą gruntą. Jas galima auginti vazonėliuose ir tvirtinti prie pavėsinės karkaso, taip apdengiant visą konstrukcijos paviršių.