Augalingas pirmadienis: veganiškų azijietiškų patiekalų rekomendacijos ir patarimai motyvacijai
Restoranų kampanijos „auGalybė“* komanda, atsižvelgdama į augantį veganiškų restoranų skaičių ir galimus sunkumus renkantis, dalijasi rekomendacijomis, kur galima paragauti skaniausių veganiškos azijietiškos virtuvės patiekalų. Ši informacija ypač aktuali minint #auGalingas pirmadienis.
„auGalybė“ - tai organizacijos „Tušti narvai“ inicijuota restoranų kampanija, kurios pagrindinis tikslas yra skatinti Lietuvos užkandinių, kavinių ir restoranų plėsti augalinių patiekalų pasiūlą.
Azijietiškos virtuvės vietos Vilniuje ir Kaune
Nors meniu gali būti ilgas, vegetariški ir veganiški patiekalai juose dažnai yra išskiriami, sudarydami reikšmingą dalį pasiūlos.
Patiekalai, nors ir egzotiški, yra pritaikyti europietiškiems skoniams, todėl aštrumas nėra dominuojantis. Vis dėlto, jei pageidaujate lietuviško aštrumo, rekomenduojama tai nurodyti padavėjui.
Restoranai Vilniuje
„Delta Mityba“
Adresas: Totorių g. 16, Vilnius
Ši vieta apibūdinama kaip pankiška, madinga ar net hipsteriška. Interjeras atrodo nepretenciškai, tačiau tai išskiria restoraną tarp kitų Vilniaus užkandinių, kuriose dažnai daugiau dėmesio skiriama interjero dizainui nei pačiam maistui.
„Delta Mityba“ garsėja neprilygstamais veganiškais ramenuose mieste. Jų patiekalai pristatomi kaip azijietiškos virtuvės interpretacijos. Estetams patiks tai, kad maistas patiekiamas gražiuose keraminiuose induose.
„Delta Mityba“ dienos pietų (11:30-15:30) pasiūla praplėsta ir vakarienėmis, kurios vyksta kiekvieną ketvirtadienį.
„Kaskasakè“
Adresas: Gedimino pr. 9, (PC „Go9“) ir Verkių g. 29, ūkio kiemas 1 („Ogmios miestas“). Abi lokacijos Vilniuje.
Čia siūlomas maistas nėra griežtai japoniškas. Šefas Maksimas pasakoja, kad virtuvė apima patiekalus iš įvairių Azijos regionų.
Ypač rekomenduojama paragauti „temarizushi“ su „shiitake“ grybais ir daržovėmis, liaudiškai vadinamų „bumbulais“. Net jei nesugebėsite įsiminti japoniško pavadinimo, šefai supras, ką turite omenyje.
Patiekalai dažnai apibūdinami kaip „mono“, todėl rekomenduojama užsisakyti skirtingų variantų ir dalintis su kompanija.
Mėgstantiems kinų virtuvę, ši vieta turėtų patikti, nors giria ją ir tie, kurie paprastai nemėgsta kinų maisto. Rekomenduojami patiekalai: traškūs baklažanai, makaronai su daržovėmis, ryžiai su daržovėmis, salierai su riešutais.
„Miyako“
Adresas: Vokiečių g. 24, Konstitucijos pr. 7A (PC Europa). Abu Vilniuje.
Dar visai neseniai „Miyako“ meniu turėjo vos kelis veganiškus pasirinkimus, tačiau dabar siūlo net keliolika įspūdingų augalinių patiekalų, vertų įvertinimo.
„Rise“
Adresas: Gedimino pr. 43, Vilnius
Kaip galima suprasti iš pavadinimo, restorane dominuoja vietnamietiška virtuvė. Čia galima tikėtis „wok“ patiekalų su tofu, ryžiais ar ryžių makaronais, sriubų ir „spring rolls“ (suktinukų).
Restoranai Kaune
„Moksha“
Adresas: Vasario 16-osios g. 6, Kaunas
Šis restoranas laikomas unikaliu indiškos virtuvės atstovu Kaune, o gal net ir visoje Lietuvoje. Patiekalai pasižymi ryškiais, aštriais, bet kartu ir subtiliais skoniais. Indiško maisto mėgėjams tai yra privaloma vieta.
Siūlomi stebuklingi troškiniai, sriubos ir netradicinės salotos. Ypatingai verta paminėti „Moksha“ desertus.
„Miyako“
Adresas: Vokiečių g. 24, Konstitucijos pr. 7A (PC Europa). Abu Vilniuje.
Nors „Miyako“ minimas ir tarp Vilniaus vietų, verta paminėti, kad tai tinklas, turintis lokacijas ir Kaune.
Kitos vietos su veganiškais azijietiškais patiekalais
Taivanietiškų arbatų baras
Adresas: Naugarduko 41, Vilnius
Šis baras siūlo taivanietiškų arbatų su sprogstančiais pasiflorų bei tapijokos burbuliukais ir kokosų bei mangų želiukais. Dauguma arbatų su pienu yra veganiškos, nes naudojamas augalinės kilmės „creameris“. Visi priedai - želiukai, burbuliukai (be želatinos, daugiausia iš kokoso minkštimo), sultys ir sirupai - yra veganiški.
Baras taip pat siūlo mini maisto meniu, kuriame išsiskiria veganiška bandutė su kopūstų, morkų ir „shiitake“ grybų įdaru.
Indiškos virtuvės restoranas
Adresas: Dominikonų 16, Vilnius
Ši vieta siūlo tradicinę indišką virtuvę, adaptuotą Europos skoniui. Maistas yra prieskoningas, sotus ir riebus, su charakteriu. Rekomenduojama valgyti su indiška duonele ir/ar ryžiais.
Meniu didelė dalis - net beveik pusė - patiekalų yra veganiški.
„Portobello“ grybai: nauda ir vartojimas
„Portobello“ grybai, anot prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, pasižymi išskirtiniu skoniu.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia šių grybų maistines ypatybes: juose labai mažai angliavandenių, nėra riebalų, tačiau gausu baltymų ir skaidulų. Jie gali būti puikus baltymų šaltinis, ypač vegetarams ir veganams.
Vis dėlto, specialistė atkreipia dėmesį, kad šių grybų baltymai nėra visaverčiai, todėl juos reikėtų derinti su kitais maisto produktais, papildančiais aminorūgščių profilį.
„Portobello“ grybuose taip pat randama B grupės vitaminų, fosforo, kalio, seleno ir vario. Nors lauko grybai, augantys saulės šviesoje, laikomi vitamino D šaltiniu, „Portobello“ grybai, auginami ir apšviečiami ultravioletine šviesa, taip pat gali turėti dalį šio vitamino.
Dr. E. Gavelienė rekomenduoja įtraukti šiuos grybus į mitybos racioną, nes 100 g jų turi tik apie 20 kcal ir daug mikronutrientų. Todėl jie priskiriami maistingiems produktams.
Patiekalai su šiais grybais pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir veikia kaip antioksidantai. Be to, jie praturtina patiekalų skonį, tyrėjai juose randa iki 20 skoniui įtakojančių medžiagų.
Atliktas tyrimas Kinijoje parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės, kas savaitę vartojantys šiuos grybus, pagerino savo kognityvines funkcijas net 50 proc., kas rodo naudą ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
Termiškai apdorojant naudingosios savybės išlieka
Dietologė rekomenduoja šiuos grybus valgyti termiškai apdorotus. Dauguma mineralinių medžiagų, mikroelementų ir baltymų išlieka.
Sveikatai palankiausia juos ruošti garinant arba grilinant. Jei grybai naudojami padažuose ar sriubose, maistinės medžiagos pereina į šiuos patiekalus. Pakanka skanauti grybų 1-3 kartus per savaitę.
Gydytoja įspėja, kad grybų netoleravimas gali pasireikšti, jei trūksta fermento trehalazės. Taip pat atsargiau juos turėtų vartoti inkstų ligomis ir podagra sergantys asmenys dėl didesnio purinų kiekio, bei alergiški grybams žmonės.
Anot O. Suchočevos, parduotuvėse parduodami „Portobello“ grybai yra užauginti Lietuvos grybų fermose. Jie pasižymi turtingu skoniu ir mėsingesne tekstūra, todėl tinkami įdarui, kepimui ant grotelių ar kaip alternatyva mėsainių paplotėliams.
„Liūdnojo pirmadienio“ fenomenas ir psichologinė gerovė
Terminas „Liūdnojo pirmadienio“ atsirado ne kaip mokslinių tyrimų rezultatas, o kaip kelionių agentūros Jungtinėje Karalystėje marketingo triukas. 2004 m. kelionių bendrovės „Sky Travel“ užsakymu psichologas Cliffas Arnalas apskaičiavo, kad šią dieną laimės lygis nukrenta į žemiausią tašką per metus, taip skatinant užsisakyti keliones.
Nors vėliau psichologas pripažino, kad tai pseudomokslas, koncepcija išpopuliarėjo, ypač kalbant apie psichikos sveikatos svarbą.
Gydytoja-psichoterapeutė Lina Besigirskaitė pataria atsisakyti „Liūdnojo pirmadienio“ kaip universalios diagnozės, tačiau skatina pripažinti sezoninius psichologinius svyravimus kaip biologiškai ir psichologiškai pagrįstą reiškinį.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žiemos mėnesiais, ypač sausį ir vasarį, daliai žmonių gali sumažėti energija, iniciatyva ir vidinė motyvacija. Tam yra aiškios biologinės, psichologinės ir socialinės priežastys.
Psichoterapijos praktikoje pastebima, kad motyvacijos sumažėjimas dažniausiai pasireiškia atidėliojimu, negalėjimu pradėti naujų planų ar tęsti senos rutinos, išaugusiu polinkiu į savikritiką.
L. Besigirskaitė pabrėžia, kad žiemos laikotarpiu patiriamas motyvacijos ir energijos stygius dar nereiškia tinginystės ar valios stokos, jį gali lemti kompleksiniai veiksniai.
- Sumažėjęs natūralios dienos šviesos kiekis sutrikdo cirkadinį ritmą ir keičia serotonino bei melatonino balansą smegenyse, tiesiogiai veikia energijos lygį ir nuotaiką.
- Vitamino D stygius siejamas su nuovargiu ir sumažėjusia motyvacija.
- Trumpesnės dienos ir nepalankios oro sąlygos skatina kognityvinį „atsitraukimą“ - žmonės dažniau vengia naujų iššūkių ir renkasi saugią rutiną kaip adaptyvią energijos taupymo strategiją.
Paprasti būdai motyvacijai pakelti
L. Besigirskaitė dalijasi keliais moksliškai pagrįstais patarimais, galinčiais pakelti motyvaciją žiemą:
- Pradėkite veikti net ir neturėdami motyvacijos. Elgesio aktyvinimo terapija teigia, kad motyvacija dažnai atsiranda po veiksmo, o ne prieš jį. Net minimalus veiksmas gali suaktyvinti psichologinį impulsą tęsti. Pabandykite įsipareigoti kokiai nors veiklai bent 5 minutes.
- Neplakite savęs, jei jaučiatės sulėtėję. Logoterapija teigia, kad prasmė gyvenime nebūtinai atsiranda intensyviai veikiant. Ji gali gimti ir leidžiant sau sulėtėti, sustoti ir įsiklausyti į save. Žiema gali būti natūralus savirefleksijos laikotarpis.
- Palaikykite socialinius kontaktus. Net minimalus reguliarus socialinis kontaktas gali pakelti motyvaciją ir psichologinį stabilumą. Reguliariai dalinkitės savo vidiniais išgyvenimais su palaikančiu žmogumi.
- Atkreipkite dėmesį į sensorinius pojūčius. Sąmoningas dėmesio nukreipimas į kūno pojūčius padeda atkurti psichologinį gyvumą ir mažina emocinę apatiją. Kasdien pastebėkite ir įvardykite bent vieną sensorinį pojūtį.
''Pradėsiu nuo pirmadienio!": Tai iš kur gauti tos motyvacijos? Trenerė Eglė Stankūnė
Psichikos sveikatos paslaugų populiarumas sausio mėnesį
Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas, teigia, kad nors „Liūdniausia metų diena“ yra išgalvota sąvoka, neigiamas nusiteikimas gali tapti save išpildančia pranašyste.
Visgi, ši diena gali būti proga atkreipti dėmesį į savo psichikos sveikatą, ypač sudėtingu žiemos laikotarpiu. Ilgalaikis liūdesio jausmas ar motyvacijos stoka gali lemti perdegimą, padidėjusį stresą ir net depresiją.
„Lietuvos draudimo“ sveikatos draudimo paslaugų duomenys atskleidžia, kad daugiausiai klientų, turinčių privatų sveikatos draudimą, į psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus kreipiasi būtent sausio mėnesį.
Sveikatos draudimo klientų susidomėjimas psichikos sveikatos specialistų paslaugomis kasmet auga. Tiek darbdavių suteiktu, tiek privatiems asmenims skirtu draudimu besinaudojantys klientai vis dažniau domisi, ar draudimas apima psichologo konsultacijas.
„Per pastaruosius kelerius metus matome aiškią tendenciją, kad psichikos sveikatos paslaugos tampa viena iš labiausiai vertinamų ambulatorinio gydymo sričių. Pavyzdžiui, 2023 m. išmokos klientams už psichologo paslaugas rikiavosi trečioje vietoje po šeimos gydytojo ir ginekologo. Tuo tarpu 2024 m. psichologo paslaugos pakilo į antrą vietą visai šalia pačių populiariausių šeimos gydytojo konsultacijų“, − sako A. Zinevičius.
tags: #augalingas #pirmadienis #15 #min