Mokslas apie augalus
Augalai - tai didelė gyvųjų organizmų grupė, apimanti tokius įvairius ir plačiai paplitusius organizmus kaip medžiai, krūmai, puskrūmiai, lianos ir žolės. Dauguma augalų turi žiedus, kurie dar vadinami gėlėmis. Augalai yra eukariotai, t. y. jų ląstelėse yra branduolys. Mokslas, tiriantis augalus, yra platus ir apima daugybę disciplinų, tokių kaip bendroji botanika, augalų anatomija, augalų fiziologija ir augalų sistematika.
Anksčiau grybai (Fungi) buvo laikomi augalų karalystės dalimi, tačiau 1970 m. mokslo pasaulyje jie buvo priskirti atskirai karalystei.
Augalų evoliucija ir kilmė
Ilgą laiką Žemėje nebuvus deguonies ir ozono sluoksnio, pirmykščiai organizmai galėjo vystytis tik gilesniuose vandens telkiniuose, kur juos nuo žalingos kosminės spinduliuotės saugojo storesnis vandens sluoksnis. Kai kurie organizmai įgijo žaliojo chlorofilo ir pradėjo vykdyti fotosintezę. Tai sudarė sąlygas jūros organizmams iškilti į paviršių ir apgyventi seklias pakrantes, o vėliau palaipsniui persikelti į sausumą.
Prieš maždaug 470 milijonų metų, daugialąsčiai dumbliai, persikėlę į sausumą, davė pradžią dar belapiams, bet jau turintiems indų (medienos ir karnienos) audinius augalams - psilofitams. Šie nedideli žalieji augalai, nors ir neturėjo lapų bei šaknų, buvo labiau išsivystę nei dumbliai. Jų sandaroje jau buvo išsivystęs dengiamasis audinys - odelė - ir apytakos audiniai - mediena bei karniena.
Prieš 300 milijonų metų iš psilofitų atsirado sporiniai induočiai. Šie augalai jau turėjo stiebus, lapus ir šaknis. Šiltas ir drėgnas klimatas buvo palankus paparčiams, asiūkliams ir pataisams augti bei daugintis. Vėliau, klimato atšalimo ir išsausėjimo sąlygomis, sporiniai induočiai ėmė nykti, o atsirado primityvių plikasėklių augalų.
Kai klimatas tapo dar atšiauresnis, senieji plikasėkliai pamažu išnyko, juos pakeitė tobulesni augalai - senoviniai spygliuočiai. Vėliau atsirado dabartiniai plikasėkliai, tokie kaip pušys, eglės ir kėniai. Galiausiai evoliucijos kelią perėjo gaubtasėkliai (žiediniai) augalai, kurie yra labiausiai prisitaikę gyventi sausumoje. Šie augalai greitai paplito visoje Žemėje ir auga jau daugiau nei 60 milijonų metų.
Augalų įvairovė ir prisitaikymas
Augalų įvairovę lemia jų skirtingos gyvenamosios vietos. Kiekvienas augalas yra prisitaikęs prie tam tikros aplinkos, o jo protėviai tūkstančius metų buvo priklausomi nuo tos vietos. Tai leido jiems ištobulinti savo gyvenimo ritmą, trukmę, formą, kad galėtų sėkmingai daugintis. Kiekvienai augalo rūšiai būdinga genetinė programa, kuri lemia jo amžių, dydį ir išvaizdą.
Augalų amžius gali būti labai įvairus: būna vienamečiai, dvimečiai ir daugiamečiai augalai. Vienamečiai ir dvimečiai augalai per vienerius ar dvejus metus išdygsta, užauga, peržydi, užmezga vaisius ir subrandina sėklas.
Kai kurie augalai, augdami pavėsyje ir ieškodami šviesos, paliko žemę ir persikėlė ant medžių šakų. Kiti evoliucionavo į lianas, kad galėtų pasiekti medžių viršūnes.
Remiantis Karališkųjų botanikos sodų duomenimis, induočių (Tracheophyta) grupėje yra žinoma apie 391 000 rūšių, iš kurių didžioji dalis - apie 369 000 rūšių (94 procentai) - priklauso magnolijūnams (Magnoliophyta).
Tarptautinė raudonoji knyga skelbia, kad laikotarpiu nuo 1750 iki 2000 metų (250 metų) išnyko 571 augalų rūšis. Tai dvigubai daugiau rūšių nei per tą patį laikotarpį kartu paėmus išnykusių varliagyvių, paukščių ir žinduolių rūšių.
Mokslai, susiję su augalais
Augalų pasaulis tyrinėjamas įvairių mokslų, kurie padeda geriau suprasti jų biologiją, evoliuciją, cheminę sudėtį ir sąveiką su aplinka bei žmogumi.
Etnobotanika ir jos šakos
Etnobotanika - tai mokslas, tiriantis žmogaus sąveiką su augalais, įskaitant augalų vaidmenį kuriant būstą, įrankius, aprūpinant maistu ir kt. Šiame moksle išskiriamos kelios svarbios šakos:
- Miesto etnobotanika nagrinėja miesto gyventojų žinias apie augalus ir jų naudojimą, įskaitant įvairių tautinių bendruomenių medicinines žinias.
- Lingvistinė etnobotanika analizuoja žmogaus sąveiką su augalais, atsispindinčią augalų pavadinimuose, posakiuose, dainose ir kituose kalbos elementuose.
Sveikatos mokslai ir augalai
Įvairios sveikatos mokslų sritys glaudžiai susijusios su augalais, jų panaudojimu ir tyrimu:
- Etnomedicina - tai sveikatos antropologijos šaka, nagrinėjanti tradicinės medicinos žinias, perduodamas iš senovės raštu ir žodžiu, bei jų antropologinį kontekstą.
- Sveikatos antropologija tyrinėja sveikatos ir ligos sampratas, slaugą ir gydymą socialiniame bei kultūriniame kontekste.
- Dietologija - medicinos sritis, nagrinėjanti mitybos ir sveikatos sąryšį, sveiko ir sergančio žmogaus racionalią mitybą.
- Kulinarija - valgių ir gėrimų ruošimo menas, dažnai naudojantis augalinius ingredientus.
- Maisto pramonės technologija taiko maisto mokslo ir inžinerijos žinias, siekiant kurti ir gaminti saugius, maistingus ir skanius maisto produktus, kurių pagrindą dažnai sudaro augalai.
- Fitochemija - mokslas, tiriantis augalų cheminę sudėtį. Jis padeda suprasti augalų veikimo mechanizmą, galimą sąveiką su kitais vaistais. Iš augalų jau išskirta ne mažiau 12 tūkst. medžiagų, kurios sudaro mažiau nei 10 proc. visų augaluose esančių junginių.
- Farmacija - medicinos sritis, nagrinėjanti vaistų gavimą, laikymą, perdirbimą, kokybės kontrolę, ruošimą, išdavimą, jų saugos ir veiksmingumo kontrolę bei informavimą. Daugelis vaistų yra kilę iš augalinių medžiagų.
- Fitoterapija - gydymas augalais ir augalų ekstraktais. Fitoterapeutai, kaip ir kitų specializacijų gydytojai, diagnozuoja ligas ir skiria gydymą.
- Aromoterapija - medicinos sritis, naudojanti lakiąsias augalų medžiagas, daugiausia eterinius aliejus, siekiant paveikti žmogaus nuotaiką, dvasinę būklę ir sveikatą.
Knygos apie augalus - žinių šaltinis
Knygos apie augalus yra neišsemiamas žinių šaltinis, suteikiantis vertingos informacijos tiek vyrams, tiek moterims. Jos padeda pažinti augalus, jų gydomąsias ir maistines savybes. Tarp populiariausių leidinių dažnai patenka bendrą informaciją apie šalies gamtą apimančios knygos - atlasai, monografijos, žinynai. Tokios knygos rekomenduojamos pedagogams, mokiniams, studentams, gamtosaugininkams, ūkininkams ir gamtos entuziastams, norintiems geriau susipažinti su Lietuvos augalija.
Daugelis šios kategorijos knygų yra aukštos kokybės, gausiai iliustruotos, o vizualinė medžiaga tampa puikiu įrankiu geriau pažinti aprašomus augalus. Kai kurie leidiniai skatina permąstyti požiūrį į gamtą. Pavyzdžiui, vokiečių girininkas Peter Wohlleben teigia, kad medžiai, kaip ir žmonės, bendrauja tarpusavyje. Jo knygos yra vertingos autoriaus ilgametės patirties miškų ir jų ekosistemų tyrinėjimo dėka.
Profesoriai, mokslų daktarai, žolininkai ir gamtos entuziastai, tokie kaip Kęstutis Kazimieras Vilkonis, Reda Tomingas, Dalia Treigienė, Dalia Kisielienė, Ieva Grigienė, Algirdas Grigas, Gintarė Karelina, Kęstutis Obelevičius, Silvija Petkevičiūtė, Erika Šeinauskienė ir kiti, dalijasi savo patirtimi ir žiniomis knygose apie augalus.
Knygas apie augalus patogu pirkti internetu, kur gausus pasirinkimas. Ypač naudingi yra prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynai, apimantys tiek savaime augančius ar auginamus Lietuvoje, tiek nuo seno vartojamus, bet neauginamus augalus. Bitininkaujantiems ūkininkams svarbi informacija apie augalus, išskiriančius naudingas medžiagas medui. Taip pat yra pažintinių leidinių vaikams ir jaunimui apie medžius ir kitus augalus. Mėgstantiems kambarius puošti žalumynais, aktualūs leidiniai apie kambariniais augalus, o medžių mylėtojams - knygos apie dendrologiją.
Daugelis šių knygų pasižymi prieinama kaina, o akcijų ir išpardavimų metu galima sutaupyti dar daugiau.
Šiuolaikiniai augalų tyrimai
Profesorė Vida Mildažienė, ilgus metus stebinti augalų gyvenimą, teigia, kad pastarųjų kelerių metų mokslininkų tyrimai iš esmės keičia požiūrį į augalus. Jie įrodo, kad augalai yra intensyviai bendraujančios būtybės: jie renka ir apdoroja informaciją apie aplinką, ja keičiasi, sąmoningai sprendžia problemas ir tikslingai juda, tik žmonės iki šiol nesugebėjo to pastebėti.
„Mes įpratę galvoti, kad augalai yra tokie nejudrūs, sėslūs, jie nereaguoja, neturi nervų sistemos, yra nejautrūs. Bet tai visiškai paneigta. Realybė yra tokia, kad jie labai aktyviai reaguoja į aplinką, tiktai jų laiko skalė yra kitokia negu mūsų. Kaip mes negalime pastebėti lekiančios kulkos, nes tai vyksta daug greičiau, negu mes galime suvokti, taip augalai juda daug lėčiau, negu mes galime suvokti. Bet jie tikrai juda ir jie juda tikslingai“, - pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė V. Mildažienė.
Pagrindinės augalų dalys ir jų funkcijos
Augalai yra daugialąsčiai organizmai, kurių lapuose vyksta fotosintezė. Žemėje auga daugybė įvairaus dydžio ir formos augalų, tačiau dauguma jų turi tas pačias pagrindines dalis, vadinamas organais: šaknį, stiebą, lapus ir žiedus.
- Lapai gamina augalui maisto medžiagas, nes jų ląstelėse vyksta fotosintezė.
- Stiebas laiko lapus iškeltus į šviesą. Juo iš šaknų į lapus teka vanduo, o į kitas augalo dalis nunešamos lapuose pagamintos maisto medžiagos.
- Šaknys laiko augalą tvirtai žemėje ir iš dirvos siurbia vandenį.
- Žieduose subręsta augalo lytinės ląstelės, o joms susijungus susidaro sėklos.
Tiesa, yra tokių augalų, kurie neturi žiedų ir niekada nežydi.
