Gumbuotasis vėdrynas (Ranunculus bulbosus L.)

Gumbuotasis vėdrynas, mokslinis pavadinimas Ranunculus bulbosus L., yra daugiametis žolinis augalas, priklausantis vėdryninių šeimai (Ranunculaceae). Ši šeima apima daugybę įvairių ir dekoratyvių augalų, tarp kurių yra ir populiarios gėlių rūšys, tokios kaip vėdryniai, snaputės ir šalavijai.

Morfologinės savybės

Daugiamečio augalo šaknis yra tanki, kuokštinė. Stiebas siekia nuo 15 iki 40 cm aukščio, yra vagotas, o viršutinė dalis šakojasi. Augalo pamatinėje dalyje išauga 4-6 ilgakočiai lapai, kurie gali būti sveiki arba suskaldyti į 3-5 (kartais 7) skiltis. Lapų bei skilčių kraštai yra karbuotai dantyti. Stiebiniai lapai yra suskaldyti iki pat pamato į lancetiškas, bukaviršūnes, lygiakraštes arba šiek tiek dantytas skiltis. Stiebo viršūnėje formuojasi 3-4 žiedai. Žiedkočiai yra lygūs, cilindriški ir gana ilgi.

Taurėlapiai, kurių yra penki, yra gelsvi, 5-8 mm ilgio, kiaušiniški ir plaukuoti. Vainiklapiai, kurių taip pat penki, yra 7-10 mm ilgio, ryškiai geltoni ir blizgantys. Kuokelių yra daug, jie šiek tiek ilgesni už piesteles.

Rūšies požymiai

Specifiniai gumbuotojo vėdryno požymiai apima atsilenkusius žemyn ir prie žiedkočio prigludusius taurėlapius. Stiebas ties pamatu yra sustorėjęs, svogūniškos formos.

Paplitimas ir augimo sąlygos

Gumbuotasis vėdrynas yra dažnas augalas visoje Lietuvoje. Jis mėgsta augti drėgnose pievose, pamiškėse, šviesiuose lapuočių miškuose, miško aikštelėse ir pelkių pakraščiuose. Šiai rūšiai palankūs derlingi, vidutinio drėgnumo dirvožemiai.

Bendrai vėdryniniai augalai mėgsta derlingą, gerai drenuojantį dirvožemį. Dauguma šių augalų teikia pirmenybę saulei arba daliniam šešėliui. Augimo sąlygos gali skirtis: kai kurie mėgsta drėgną, gerai drenuojantį dirvožemį ir saulėtą arba dalinai šešėliuotą vietą, kiti - saulėtą vietą ir derlingą, gerai drenuojantį dirvožemį. Taip pat yra augalų, mėgstančių dalinį šešėlį ir drėgną, gerai drenuojantį dirvožemį, arba tuos, kurie gali augti tiek saulėtoje, tiek dalinai šešėliuotoje vietoje. Kai kurie vėdryniniai augalai mėgsta saulėtą vietą su šešėliuotomis šaknimis.

Laistymas dažnai reikalauja reguliarumo, ypač žydėjimo metu. Tręšimui pavasarį, prasidėjus aktyviam augimui, rekomenduojama naudoti subalansuotas trąšas. Jei reikia, augalai genimi, siekiant palaikyti jų formą ir skatinti sveiką augimą.

Žydėjimas ir dauginimasis

Gumbuotasis vėdrynas žydi gegužės - birželio mėnesiais. Dekoratyviniai vėdrynai, pavyzdžiui, azijinis vėdrynas, išsiskiria ryškiomis žiedų spalvomis - raudona, geltona, rausva. Yra ir geltonų, kaip saulė, žiedų variantų (Yellow), bei išskirtinės violetinės spalvos (Purple).

Vėdrynus galima sodinti alpinariumuose arba skirti jiems atskirą erdvę. Jei auginate juos vazonuose, juos galima statyti įvairiose vietose - terasoje, kieme, prie namo durų. Vėdrynų sodinimas prasideda nuo tinkamos vietos parinkimo. Prieš sodinant svogūnėlius rekomenduojama pamirkyti kalio permanganato tirpale nuo 30 minučių iki valandos ar dviejų. Į dirvožemį sodinti galima pavasarį, maždaug balandį, kai sušyla paviršius.

Vėdrynai pražysta birželio mėnesį ir žydi apie 3 savaites, priklausomai nuo pasodinimo laiko. Nužydėjus augalas pradeda nykti. Palaukus, kol lapai sunyks, atsargiai iškasami svogūnėliai, stengiantis jų nepažeisti. Nauji išaugę ūgliukai atskiriami. Per žiemą svarbu stebėti, kad svogūnėlių neužpultų puvinys ar kenkėjai.

Daugelis vėdrynų rūšių, įskaitant gumbuotąjį vėdryną, yra nuodingi. Lietuvoje aptinkama 12 savaime augančių vėdrynų rūšių. Vėdrynus apdulkina vabzdžiai arba jie yra savidulkiai. Dėl gausybės rūšių, jų identifikavimas reikalauja atidumo.

Vėdrynų rūšys ir jų savybės

Gentyje yra nemažai rūšių, todėl ieškant informacijos galima rasti laukinių geltonžiedžių gėlyčių, vasarą augančių pievose ir miškuose, kurios visiškai nepanašios į dekoratyvinius vėdrynus.

• Vėdrynas, gumbuotasis (lot. Ranunculus bulbosus) - taurėlapiai atsilenkę žemyn ir prigludę prie žiedkočio, stiebas pamate sustorėjęs, svogūniškos formos.
• Vėdrynas, aitrusis (lot. Ranunculus acris)
• Vėdrynas, auksuotasis (lot. Ranunculus auricomus)
• Vėdrynas, dedervinys (lot. Ranunculus flammula)
• Vėdrynas, gojinis (lot. Ranunculus fallax)
• Vėdrynas, kašubinis (lot. Ranunculus cassubicus)
• Vėdrynas, nuodingasis (lot. Ranunculus sceleratus)
• Vėdrynas, pelkinis (lot. Ranunculus lingua) - žiedai dideli 2,5-4 cm skersmens, lapai pailgi, neskaldyti, lygiu arba retai dantytu kraštu, stiebas 50-120 cm aukščio, stačias.
• Vėdrynas, rėpliojantysis (lot. Ranunculus reptans)
• Vėdrynas, šliaužiantysis (lot. Ranunculus repens) - stiebai statūs, lapai triskiaučiai, žiedai geltoni, pilnaviduriai, žydi gegužės mėnesį. Dauginamas šalia augalo išaugusiais naujais augaliukais, persodinant juos į nuolatinę vietą. Sėklų nebrandina.
• Vėdrynas, vagotasis (lot. Ranunculus polyanthemos)
• Vėdrynas, vilnotasis

Dekoratyvinių vėdrynų žiedai gali būti pilnaviduriai, balti, geltoni, rožiniai ir raudoni. Jie ryškūs, žydi apie 3 savaites, birželio mėnesį. Peržydėję sunyksta. Sodinami gėlyne su žemaūgėmis gėlėmis. Pavasarį, prieš sodinimą, gumbus per naktį pamirkyti. Vėdrynai gali augti saulėtoje vietoje, pavėsyje, po medžiais. Mėgsta saulėtą vietą ir humusingą dirvą. Nuvytus lapams iškasti, žiemoja 6-8°C temperatūroje. Sausi šakniagumbiai labai trapūs. Žiedai tinka skinti. Sodinama grupėmis 5-8cm gyliu.

tags: #augalo #pavadinimas #gumbuotasis #vedrynas

Populiarūs įrašai:

• Genėjimo vadovas
• Gudobelių gyvatvorių priežiūra
• Traktorių su dyzeliniais varikliais priežiūra
• Savybės dirvožemių
• Tūkstantmečių istorija ir ateities perspektyvos grūdininkystėje