Kultūriniai grūdiniai augalai: Tūkstantmečių istorija ir ateities perspektyvos
Nors planetoje egzistuoja apie 50 tūkst. valgomų augalų rūšių, tik nedidelė jų dalis - apie 7 tūkst. - buvo domestikuota ir naudojama maistui per visą žmonijos istoriją. Šiandien mūsų mitybos racioną sudaro mažiau nei 150 kultūrų, o vos 30 iš jų patenkina 95 proc. visų energijos poreikių. Didžioji dalis kalorijų, gaunamų iš augalų, yra iš keturių pagrindinių - ryžių, kviečių, kukurūzų ir bulvių. Įdomu tai, kad dauguma šių svarbiausių maistinių augalų buvo domestikuoti dar prieš atsirandant raštui. Šiuolaikiniai selekcininkai daugiausia dėmesio skiria nežymiems genomo pakeitimams, siekiant padidinti derlių ar pagerinti atsparumą herbicidams, tuo tarpu procesas, paverčiantis laukinius augalus maistui tinkamais pasėliais, sustojo prieš kelis tūkstantmečius.
Nors pavieniai naujesni pavyzdžiai, tokie kaip makadamijų riešutai, kiviai ar vanilė, rodo naujų kultūrų domestikacijos galimybes, jie nėra laikomi esminiais žmonijos mitybos augalais. Prognozės dėl klimato kaitos rodo, kad iki 2050 m. kviečių ir sojų derliai gali sumažėti beveik 30 proc., o kukurūzų - 7,5 proc. Siekiant užtikrinti pakankamą maisto kiekį, būtina didinti pagrindinių grūdinių kultūrų genetinę įvairovę. Tai galima pasiekti kryžminant javus su jų laukiniais giminaičiais, kurie pasižymi didesniu atsparumu aplinkos pokyčiams, tokiems kaip sausros, potvyniai, skurdžios dirvos ar ekstremalios temperatūros.
Dalies mokslininkų ir pasaulinių maisto rinkų specialistų nuomone, būtina ieškoti ir naujų maistinių kultūrų, kurios geriau prisitaikytų prie besikeičiančio pasaulio sąlygų. Toliau aptariami penki augalai, kurie, nors daugeliui kultūrų pažįstami tūkstančius metų, niekada nebuvo pritaikyti masiniam vartojimui, tačiau tikėtina, kad tai netrukus pasikeis.
Potencialios naujos maistinės kultūros
Gumbinis apijas (Apios americana) - trigubai daugiau baltymų nei bulvėje
Šiaurės Amerikoje augantis gumbinis apijas priklauso pupinių augalų šeimai. Šį augalą vietiniai indėnai rinko ir vartojo maistui, tačiau europiečiai juo nesusidomėjo. A. americana universalumu primena bulvę: jame gausu baltymų, o keptų daržovių skonis primena žemės riešutus. Šakniagumbiai gali būti apdorojami įvairiais būdais, tačiau nerekomenduojama jų valgyti žalio. Gumbinis apijas nereiklus, gerai dera tiek sausoje, tiek drėgnoje dirvoje.
Mokslininkai siekia padidinti gumbinių apijų derlių, kadangi šiuo metu augalas užaugina perpus mažiau šakniagumbių nei bulvė, o derliaus nuėmimas yra sudėtingas procesas. Nepaisant to, vienas A. americana šakniagumbis turi trigubai daugiau baltymų nei tiek pat sveriantis bulvės gumbas, todėl tai yra itin perspektyvus augalas ateityje, galintis padėti pamaitinti augančią žmonių populiaciją.
Thinopyrum intermedium - daugiametis grūdinis augalas
Thinopyrum intermedium yra kviečiams giminingas žolinis augalas. Mokslininkai jau sukūrė perspektyvią jo veislę, pavadintą „Kernza“. Pagrindinis „Kernzos“ pranašumas yra tai, kad ji yra daugiametis augalas, skirtingai nei įprasti vienmečiai kviečiai. Daugiametis augalas reikalauja mažiau trąšų, taip mažiau teršiamas aplinka, ir nereikia kasmet arti žemės, kas sumažina ūkininkų išlaidas. „Kernzos“ šaknų sistema yra sudėtinga ir gali siekti beveik 3 metrus, siurbdama požeminį vandenį ir konkuruodama su piktžolėmis.
Nors duona iš „Kernzos“ miltų yra lengva ir turtingo skonio, ši veislė dar nesukėlė revoliucijos žemės ūkyje. Sėklos vis dar per mažos ir byrančios, o derlius nepakankamas masiniam auginimui. Manoma, kad šių kliūčių įveikimas užtruks apie 20 metų, kas, lyginant su ankstyvųjų civilizacijų kviečių, ryžių ir miežių domestikacijos laikotarpiu (2-4 tūkst. metų), yra gana trumpas laikas.
Burnotis (Amaranthus) - vitaminų ir mineralų šaltinis
Burnotis yra vertingas grūdinis augalas, maistui naudojamas jau 8 tūkst. metų, ypač gausiai augintas actekų civilizacijos. Tai dažnas augalas tropikuose ir šiltesniuose vidutinių platumų kraštuose. Burnočio sėklose gausu aminorūgščių ir apie 16 proc. daugiau baltymų nei kituose grūduose. 100 gramų burnočio grūdų patenkina 100 proc. suaugusio žmogaus baltymų dienos normos. Išvirti lapai yra vitamino A, vitamino C, folio rūgšties, taip pat kitų vitaminų ir mineralų šaltinis.
Virti grūdai savo maistinėmis savybėmis prilygsta kasdien vartojamiems grūdams. Burnočio sėklose gausu aminorūgšties lizino, kurio trūksta kitose grūdinėse kultūrose. Be to, sėklose nėra glitimo, todėl jas gali vartoti alergiški žmonės. Paprastai vartojamos Amaranthus hypochondriacus, Amaranthus cruentus ir Amaranthus caudatus sėklos, pastarosios dvi rūšys auga ir Lietuvoje. Rekomenduojama augalo dalis vartoti po terminio apdorojimo.
Algarobas (Prosopis) - maisto šaltinis ir ekosistemų palaikytojas
Algarobas, dar vienas Šiaurės Amerikos indėnų vartotas pupinių šeimos augalas, yra krūminis augalas, paplitęs JAV pietvakarių dykumose ir Meksikoje, taip pat Afrikoje ir Azijoje. Tai greitai augantys, atsparūs sausroms augalai. Nors daugelis fermerių JAV pietvakariuose ir Meksikoje algarobą laiko piktžole dėl jo sparčios plitimo ir vandens siurbimo savybių, šie augalai yra svarbūs vietos ekosistemoms ir gyvūnams.
Maistui dažniausiai vartojamos algarobų ankštys. Jaunos ankštys buvo valgomos žalios ar keptos, o iš subrendusių ankščių maliami glitimo neturintys miltai. Išdžiovintų ir sumaltų anksčių kvapas ir skonis primena cinamoną, šokoladą, kavą ir kokosą. Algarobo miltai yra vertingi dėl didelio lizino kiekio, taip pat kalcio, magnio, kalio, geležies ir kitų mineralų. Jie padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka sergantiems diabetu ar norintiems jo išvengti. Mokslininkai mano, kad algarobas gali tapti svarbia žemės ūkio kultūra, sprendžiančia maisto saugumo ir darnaus vystymosi problemas.
Baobabas (Adansonia) - maistingi vaisiai ir socialinė nauda
Baobabo vaisiai yra nepaprastai maistingi, juose gausu antioksidantų, vitamino C, ląstelienos, magnio, kalio ir kitų vertingų medžiagų. Afrikos šalyse kuriami specialūs institutai, vertinantys šio ir kitų vietinių augalų eksploatavimo bei pritaikymo masiniam vartojimui galimybes. Vaisiaus minkštimas yra sausas ir primena miltelius, todėl jį lengva apdoroti ir transportuoti. Baobabo vaisius yra saldaus, bet šiek tiek aštroko skonio.
Baobabo medžius yra lengva ir pigu auginti, jų nepuola kenkėjai ir ligos. Vaisių augintojams Afrikoje baobabai jau teikia didelę ekonominę naudą, kurios dėka kuriamos socialinės programos, padedančios vietos moterims.
Grūdinių augalų svarba Ukrainos istorijoje ir kultūroje
Ukrainos derlingi laukai nuo seno tiko grūdiniams augalams. Jau Tripolės kultūros laikotarpiu (prieš 3000 metų) vietiniai gyventojai augino kviečius, miežius ir soras. Prieš didįjį bulvių paplitimą (XIX-XX a. sandūroje) grūdiniai augalai buvo pagrindinė žaliava ukrainiečių virtuvėje.
Grūdų svarba ir panaudojimas
Iki XIX amžiaus grūdų derlius dažnai turėjo įtakos ekonominei, o kartais ir politinei Europos istorijai. Pavyzdžiui, 1803 m. į Italiją atplaukę laivai su ukrainietiškais kviečiais vietos ūkininkams sukėlė krizę. Garsioji Šiaurės Amerikoje paplitusi kviečių veislė 'Red Fife' kilusi iš senosios ukrainietiškos veislės 'Haličanka'.
Tradicinė duona ir papročiai
Legendinė palianycia - apvalios formos, su įpjova viršuje kepta duona iš kvietinių miltų. Blogo derliaus metais ji buvo kepama iš miežinių miltų ir sėlenų mišinio. Seniausia buvo nerauginta duona, vėliau paplito kepama su raugu. Kalnuotose vietovėse iki XX a. vidurio buvo kepama avižinių, miežinių miltų duona. Bulgarų ir graikų kilmės ukrainiečiai kepa pitą - apvalią plokščią neraugintą duoną.
Karvojus - apeiginės duonos svarba
Didžiausią vaidmenį ukrainiečių virtuvėje vaidino karvojus - svarbiausia apeiginės duonos rūšis. Ilgainiui karvojus tapo nepakeičiamu ukrainietiškų vestuvių atributu. Buvo tikima, kad kuo puošnesnis karvojus, tuo laimingesnis ir turtingesnis bus jaunavedžių gyvenimas.
Pagal ukrainiečių papročius, brangūs svečiai būdavo pasitinkami su duona ir druska. Iš tešlos keptos riestės, kumščio ar kepalo dydžio, buvo svarbi vestuvių ir kitų ritualų dalis. Kai kur vietoj riestės ar kartu su ja keptas pailgas iš atskirų gijų supintas pyragas - jaunavedžių dovana uošviams.
Kovo 19-ąją šeimininkės kepdavo 40 paukščių formos bandelių, kuriomis vaišindavo vaikus. Šv. Andriejaus dieną (gruodžio 13 d.) jaunimas žaisdavo žaidimus, o šiai dienai būdavo kepama kalita - didelis saldus meduolis su skyle viduryje.
Duonos kepyklos miestuose
Miestuose, priešingai nei kaimo vietovėse, būta specializuotų kepyklų. Lvove, turėjusiame Magdeburgo teises, kepėjų cechas minimas jau 1349 m. XVI a. pabaigos Lvove buvo galima rasti didžiulį duonos pasirinkimą: baltą ir juodą duoną, žydiškus macus ir chalą, armėnišką lavašą, Krokuvos riestainius ir ypatingos rūšies meduolius - juraškas.
Grūdinių augalų auginimo ciklas ir svarbūs elementai
Žemės paruošimas sėjai yra svarbiausias etapas. Gerai išdirbta, laidi ir drėgna žemė yra naudinga geram šaknų vystymuisi, vegetacijai ir maistinių medžiagų pasisavinimui. Tolygiam sėklos sudygimui aplinkos sąlygos turi būti tinkamos, svarbus yra sėjos laikas, technika ir žemės paruošimas.
Dygimas prasideda sėklai ir drėgmei susijungus. Nuo šio momento prasideda šaknų vystymasis. Šiame etape suformuojami trys lapai, o šaknų ilgis pasiekia 40-50 cm. Iš lapų pradeda formuotis ataugos. Tuo pat metu, krūmijimosi etapu, šaknų sistema didėja, augalas vis labiau stokoja maistinių medžiagų.
Stiebo ilgėjimo etapas trunka kelias savaites ir pasižymi lapų bei stiebų biomasės augimu. Maistinių medžiagų poreikis išlieka aukštas. Varis yra nepakeičiamas elementas šio etapo metu; jo trūkumas gali lemti silpną stiebą ir padidinti išgulimo riziką.
Stiebo ilgėjimo etapo pabaigoje augalas pereina į reprodukcinį, varpos formavimo etapą. Šiame laikotarpyje ypač svarbus yra varis. Jo trūkumas gali lemti suformuotą, bet neužpildytą grūdais varpą.
Grūdo užpildymo etapas pasižymi grūdų didėjimu. Augalo augimo ciklas eina į pabaigą, lapai pradeda vysti. Grūdo svoris sparčiai didėja, drėgmės lygis jame mažėja, todėl grūdai tampa kietesni ir pasiruošia ilgam sandėliavimui. Grūduose sukaupta proteinų ir angliavandenių. Kalis ypač svarbus grūdo užpildymui, nes atsakingas už cukraus ir angliavandenių transportavimą į augalą.
Daugiamečiai grūdiniai augalai - ateities sprendimas
Mokslininkų teigimu, daugiamečiai grūdiniai augalai, reikalaujantys mažiau trąšų ir herbicidų bei labiau tausojantys aplinką, gali būti sukurti per ateinančius dvidešimt metų. Daugiamečiai javai galėtų tapti vienu svarbiausių žmogaus pasiekimų per dešimt tūkstančių metų, kai dirbama žemė.
Tokie augalai labai praverstų pusei pasaulio gyventojų, dirbančių nenašiose žemėse, kurias gali nualinti tradiciniai javai. Pasak specialistų, svarbu galvoti ne tik apie maisto, bet ir apie ekosistemų saugumą.
Daugiamečių grūdinių kultūrų tyrimuose dalyvauja Argentina, Australija, Kinija, Indija, Švedija ir JAV. Vašingtono universitete daugiamečiai kviečiai kuriami jau dešimtmetį. Šie augalai auga ilgiau ir turi giliau įsiskverbiančias šaknis, leidžiančias geriau surinkti kritulių vandenį. Iki trijų metrų ištįstančios šaknys stabdo dirvos eroziją ir sugeria anglies dvideginį iš atmosferos. Tokiems augalams prižiūrėti reikėtų mažiau technikos ir herbicidų, o tai yra didelis privalumas besivystančiose šalyse.
Kasmet sėjami javai, lyginant su daugiamečiais, reikalauja iki penkių kartų daugiau vandens ir 35 kartus daugiau nitratų, kurie gali nutekėti į geriamąjį vandenį arba sukurti „mirties zonas“ vandens telkiniuose.
Psichologė Juodytė: perdegę darbuotojai dėl šių simptomų atsiduria ligoninėje
tags: #kulturinis #grudinis #augalas