Augalų lapų kritimo priežastys ir priežiūra
Kodėl krenta ir ruduoja augalų lapai?
Žiemą ruduojantys kambarinių augalų lapai yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria augalų mylėtojai. Net ir tinkamai prižiūrimi augalai gali prarasti savo išvaizdą pasikeitus sąlygoms namuose. Lapų rudavimas žiemą ne visada reiškia ligą, tačiau beveik visada signalizuoja apie priežiūros klaidas. Svarbiausia - greitai nustatyti priežastį ir tinkamai reaguoti.
Šaltuoju metų laiku kambariniai augalai gyvena visai kitu ritmu nei augimo sezono metu. Mažiau šviesos, aukštesnė patalpų temperatūra ir sausas oras silpnina jų būklę. Lapai neruduoja be priežasties, todėl skuboti sprendimai gali tik pabloginti situaciją. Ką daryti, kad nepakenktumėte savo mėgstamiems augalams?
Rudeniantys lapai ir priežiūros klaidos žiemą
Dažniausios priežastys
- Per gausus laistymas: Žiemą augalai sunaudoja mažiau vandens, o jo perteklius silpnina šaknis.
- Per dažnas tręšimas: Tai kenksminga, ypač ne aktyvaus augimo laikotarpiu.
- Dirvožemio uždruskėjimas: Žiemą mineralinės trąšos gali kauptis žemėje ir pažeisti jautrius lapų audinius.
- Sausas oras: Šildymas namuose smarkiai sumažina oro drėgmę. Daugeliui augalų tai sukelia stresą, kuris pasireiškia rudais lapų galiukais. Problema dar labiau paaštrėja, jei augalas stovi arti radiatoriaus.
- Netinkamas apšvietimas: Per intensyvi žiemos saulė arba skersvėjai taip pat silpnina augalus, dėl ko lapai greičiau praranda stangrumą ir pradeda džiūti.
Kaip saugiai pašalinti rudus lapus?
Jei lapai jau sausi ir sunykę, jų pašalinimas padeda augalui atgauti jėgas. Tačiau svarbu nepadaryti dažnos klaidos - nereikėtų nupjauti viso lapo, jei dalis jo dar sveika. Kirpimui naudokite tik aštrius ir dezinfekuotus įrankius. Palikite ploną rudą kraštelį - tai apsaugos sveikus audinius nuo pažeidimų. Taip augalas greičiau atsigaus.
Augalų priežiūra žiemą žingsnis po žingsnio
Vien genėjimo nepakanka, jei nepagerinamos sąlygos. Svarbiausia - pritaikyti kasdienę priežiūrą prie žiemos sulėtėjusio augalų augimo. Verta laikytis kelių taisyklių:
- Laistykite tik tada, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis.
- Tręšimą sumažinkite iki minimumo.
- Padidinkite oro drėgmę patalpoje.
- Parinkite vazoną pagal šaknų sistemos dydį.
Ar visi augalai reaguoja vienodai? Ne - todėl kiekvieną reikėtų stebėti individualiai.
Lapų kritimo priežastys gamtoje
Lapų kritimas būdingas medžiams ir krūmams, rečiau žolėms. Lapus metančių augalų lapai tam tikru metų laiku (rudenį, prasidėjus sausrai) gali nukristi beveik vienu metu, visžalių augalų - krinta ištisus metus po nedaug arba tam tikrais laikotarpiais numeta dalį lapų.
Lapų kritimą skatina trumpėjanti dienos trukmė, mažėjantis šviesos srautas, drėgmės kiekis dirvožemyje, vėstantis oras ir kitos priežastys. Lapų kritimas priklauso ir nuo augalų hormonų veikimo. Vėsiu oru ar stingant vandens augalai susintetina nedaug auksinų, ima skaidytis chlorofilas. Suirus chlorofilui pakinta lapų spalva - jie parausta, pagelsta ar nusidažo kita spalva. Iš senstančių lapų angliavandeniai ir baltymai pernešami į sandėlinius audinius, pumpurus arba jaunus lapus. Pasenusio lapo lapkočio pamatinėje dalyje susidaro skiriamasis parenchiminių ląstelių sluoksnis. Jam susidarius indų kūleliai nutrūksta nuo paties lapo svorio, vėjo arba lietaus.
Kambariniai augalai ir lapų pageltimas
Geltonas lapas yra augalo būdas pasakyti: „Man kažkas nepatinka!”. Tačiau džiugu, kad tai ne visada reiškia augalo mirtį.
Pagrindinės pageltimo priežastys ir sprendimai
- Perlaistymas: Jei lapas tampa geltonas, minkštas ir šiek tiek permatomas - šaknys tiesiog „skęsta“ ir pradeda pūti. Sprendimas: Nedelsiant nutraukite laistymą ir leiskite žemei visiškai išdžiūti.
- Drėgmės trūkumas: Jei lapų kraštai tampa rudi, trapus kaip popierius, o vėliau visas lapas pagelsta - augalui trūksta drėgmės. Sprendimas: Naudokite „mērcēšanas metodi“ - įstatykite vazoną į indą su drungnu vandeniu maždaug 20 minučių, kad žemė gerai prisigertų.
- Natūralus senėjimas: Nešalinkite vienos mažos lapelio, esančio pačiame apačioje, jei augalas didelis ir sveikas. Net jei radote ir pašalinote pageltimo priežastį, augalui reikia papildomos jėgos atstatyti resursus.
Revive - augalo „gelbėjimo ratas“
Kai įprasta priežiūra nebe padeda, specialus preparatas „Revive“ gali būti naudingas. Jis suteikia tūlį maistinių medžiagų, įskaitant helatinius mikroelementus (ypač geležį, cinką ir kalcį), kuriuos augalas gali įsisavinti nedelsiant. Jį galima naudoti tiek kaip papildymą laistymo vandeniui, tiek purkšti tiesiai ant lapų (foliarinė mityba).
Bonsai medelių auginimo ir priežiūros ypatumai
Japonų bonsai meistrai, ieškodami medelių gamtoje, atrado būdų sulėtinti medelių augimą. Nors daugelyje šalių draudžiama kasti medžius iš laukinės gamtos, pradėta juos auginti iš sėklų. Kiekvienas medelis turi savo istoriją, kurią verta saugoti.
Greitesni būdai tapti bonsai savininku
- Pirkti paruoštą medelį: Nors Lietuvoje jie dar nepardavinėjami, galima juos parsivežti iš užsienio. Patariama pirkti jaunus medelius, nes seni gali būti negyvybingi.
- Iškasti gamtoje: Pavasarį galima ieškoti deformuotų, prastai išsivysčiusių ar žvėrių apgraužtų medelių skurdžiose augimo sąlygose. Svarbu nepažeisti šaknų sistemos ir išlaikyti žemę ant šaknų. Jei medelis didelis, pirmus metus rekomenduojama tik apgenėti šaknis, kad augtų kapiliarinės šaknys.
Vegetatyvinis dauginimas
Tai populiarus būdas dauginti spygliuočius, ypač dekoratyvines formas. Ūgliai, šakelės, skiepai ir atlankos leidžia greitai gauti augalus, kurie pirmaisiais metais auga sparčiau nei sėjinukai.
Substrato paruošimas ir priežiūra
Bonsai auginimui svarbus tinkamas substratas, sudarytas iš smėlio, molio ir komposto. Smėlis užtikrina drenažą, molis kaupia drėgmę, o kompostas suteikia maistinių medžiagų. Japonų meistrai naudoja specialų granuliuotą molio substratą „Akadama“.
Laistymas
Laistyti reikia kasdien (išskyrus žiemą), idealiai - lietaus vandeniu. Kietas vanduo gali sukelti druskų apnašas ant kamieno. Jei vanduo per kietas, jį galima parūgštinti citrinos arba askorbinine rūgštimi. Laistymo intensyvumas priklauso nuo substrato sudėties. Galima naudoti drėgmės matuoklius arba stebėti piktžolę, pasodintą į vazoną - jai vystant, reikia laistyti. Laistyti reikia gausiai, bet saikingai, kad vanduo ištekėtų per drenažines skylutes. Nerekomenduojama laistyti šaltu vandeniu.
Šaknų puvinio požymiai ir gelbėjimo būdai
Šaknų puvinio požymiai - naujų ūglių galiukų džiūvimas, lapelių sukimasis ir džiūvimas. Priežastys gali būti blogas drenažas, per didelė trąšų koncentracija ar šaknų nušalimas. Pastebėjus pirmuosius požymius, augalą reikia išimti iš vazono, apžiūrėti šaknis, supuvusias pašalinti iki sveikos baltos dalies. Jei visų supuvusių šaknų pasiekti nepavyksta, jas galima plauti po tekančiu vandeniu, apdoroti fungicidais ir stimuliatoriais, auginti švariame smėlyje.
Higiena ir augalo stiprinimas
Nuolat šalinkite sudžiūvusius lapus, dezinfekuokite įrankius ir vazonus. Augalų audinius stiprina asiūklio nuoviro tirpalas. Reguliariai apžiūrėkite augalus, kad laiku pastebėtumėte pakitimus.
Ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti ir kovoti
Netinkamai prižiūrimas augalas tampa neatsparus ligoms. Dažnai pakanka paprastų priemonių.
Mechaninės priemonės
- Pašalinti apniktas ir ligotas augalo dalis.
- Nurinkti, nubraukti ar nuplauti vabzdžius, erkes.
Liaudiškos priemonės
- Amarai bijo dilgėlių ekstrakto.
- Miltligė gydoma asiūklio nuovirų tirpalu.
- Grybai bijo česnako (galima įsmeigti skiltelę į žemę).
Cheminės priemonės
- Akaricidai naikina erkes.
- Fungicidai naikina grybelius.
Blyškūs lapai (geležies trūkumas - chlorozė)
Pagalba: Purkšti lapus arba laistyti dirvožemį specialiais tirpalais, nuolat minkštinti laistymo vandenį, įmaišant geležies chelatų. Galima persodinti augalą į saulėtesnę vietą.
Tikroji ir netikroji miltligė
Požymiai: Baltos arba purvinai rudos miltelių pavidalo apnašos ant lapų. Pažeistos vietos didėja, lapai tamsėja, pradeda kristi.
Pagalba: Naudoti asiūklio nuovirą, specialius fungicidus. Dezinfekuoti įrankius.
Pajuodavę lapai
Priežastys: Amarai, skydamariai, baltasparniai.
Pagalba: Pašalinti pajuodusius lapus, nuplauti drungnu vandeniu, sunaikinti kenkėjus.
Baltasis šaknų puvinys
Požymiai: Lapų kritimas, bendras augalo nusilpimas, šaknų suminkštėjimas ir tamsi spalva.
Pagalba: Šis pažeidimas dažniausiai pasirodo, kai liga randasi aukščiausioje stadijoje.
Puansetijos (Kalėdų žvaigždės) priežiūra
Nors dažnai manoma, kad puansetija yra vienkartinė dekoracija, tai - mitas. Ji gali tapti daugiametis augalas.
Kodėl krenta lapai?
- Šaltas oras: Puansetija jautri skersvėjams.
- Sausas oras: Šildymo sezonu oras tampa per sausas.
- Perlaistymas: Šaknys gali pradėti pūti.
- Netinkamas apšvietimas: Trūkstant šviesos, augalas taupo jėgas.
Priežiūra
- Šviesa: Žiemą statykite ant pietinės ar vakarinės palangės.
- Laistymas: Laistykite tik tada, kai žemė sausa, naudokite drungną vandenį.
- Temperatūra: Idealu 16-22 °C.
- Genėjimas: Pavasarį nukirpkite stiebus, palikdami 10-15 cm.
- Persodinimas: Gegužę-birželį persodinkite į šviežią žemę.
- Tamsos terapija: Rudenį užtikrinkite 8 savaites po 14 valandų tamsos per parą, kad lapai paraudonuotų.
Transportavimas
Niekada nepirkite gėlės iš lauko prekybos ar stovinčios prie parduotuvės durų. Nešdami namo, ją būtina sandariai supakuoti.
Ar puansetija nuodinga?
Augalo sultys gali dirginti odą, o prarijus augalo dalis, naminiams gyvūnams ar vaikams gali sukelti pykinimą.
Kada lapų kritimas yra normalus?
Augalai nėra plastikiniai - jie nuolat keičiasi.
Normalus lapų kritimas
- Apatinių lapų senėjimas: Kai augalas leidžia naujus lapus viršuje, o nukrenta vienas ar du apatiniai lapai - viskas tvarkoje.
- Aklimatizacija: Po persikėlimo į naują vietą ar iš parduotuvės augalas gali numesti kelis lapus.
- Sezonų kaita: Rudenį ar pavasarį, keičiantis dienos ilgiui, kai kurie augalai gali surengti „lapkritį“.
Kada tai SOS?
- Temperatūros šokas arba skersvėjis.
- Perlaistymas ir prasidėjęs šaknų puvinys.
- Nustokite tręšti: Augalas stresuoja, o trąšos jam dabar nereikalingos.
- Šviesos trūkumas: Lapai krenta, nes augalui „per tamsu“ išlaikyti tiek daug žalios masės.
Laukite: Jei pakeitėte priežiūrą, rezultatus pamatysite tik po 2-3 savaičių.
Wit-tip: Fikusai yra didžiausi „dramos karaliai“. Jie gali numesti lapus vien dėl to, kad pakeitėte užuolaidų spalvą.
Augalų ligos ir kenkėjai
Geltonosios rūdys (kviečiai, kvietrugiai, miežiai)
Požymiai: Geltonos pūslelės ant lapų, lapamakščių, stiebų ir varpų. Vėliau susidaro rudos sporos.
Palankios sąlygos: Vėsūs ir lietingi orai (9-13°C), ilgas rasojimo laikotarpis.
Kontrolė: Auginti atsparesnes veisles, naudoti fungicidus.
Rauplės (obelys, kriaušės)
Požymiai: Apvalios, aksominės dėmelės ant lapų, vaisių ir ūglių. Vaisiai deformuojasi, sutrūkinėja.
Palankios sąlygos: Žiemoja nukritusiuose lapuose. Plinta drėgnu oru (apie 9°C).
Kontrolė: Purškimas fungicidais kritiniu laiku, atsparių veislių auginimas.
Miltligė (obelys)
Požymiai: Balta apnaša ant pumpurų, ūglių, lapų ir vaisių. Lapai smulkūs, susirietę.
Palankios sąlygos: Sausi ir šilti orai, didelė oro drėgmė, pertręšimas azoto trąšomis.
Kontrolė: Atsparios veislės, genėjimas, fungicidai.
Paprastasis vėžys (obelys)
Požymiai: Jaunos šakutės ir ūgliai nudžiūsta. Žievė parausta, sutrūkinėja, susidaro išaugos.
Palankios sąlygos: Užsikrečia rudenį per randus po lapų kritimo, per mechaninius sužalojimus.
Kontrolė: Atsparios veislės, apsaugoti kamienus nuo sužalojimų, aptepti žaizdas.
Vaismedžių vaisių puviniai
- Rudasis puvinys: Rudos, suminkštėjusios dėmelės ant vaisių, atsiranda karputės. Grybas plinta greitai.
- Kekerinis puvinys: Puvinio dėmelės ant vaisių, ypač prie taurelės. Vaisiaus minkštimas pasidaro rudas, suminkštėja.
- Melsvasis pelėsis: Šviesiai rudos, vandeningos dėmės su melsvai žaliu pelėsiu.
Palankios sąlygos: Šiltas ir drėgnas oras, mechaniniai pažeidimai, vėlyvas derliaus skynimas.
Kontrolė: Tinkamas derliaus surinkimas ir laikymas, atsparių veislių auginimas.
Kriaušių lapų rūdys
Požymiai: Geltonai oranžinės ar raudonos dėmės ant lapų, oranžiniai sporų telkiniai apatinėje pusėje. Pažeisti lapai anksti nukrinta.
Palankios sąlygos: Temperatūra virš 8°C ir drėgmė.
Kontrolė: Auginti saugų atstumą nuo kazokinių kadagių (ne arčiau kaip 300 m).
Kriaušių rauplės
Požymiai: Panašios į obelų raupes, bet vaisiai giliai deformuojasi ir trūkinėja. Ūgliai jautrūs pažeidimams.
Palankios sąlygos: Žiemoja nukritusiuose lapuose. Plinta drėgnu oru.
Kontrolė: Purškimas fungicidais.
Moniliozinė degligė (vyšnios, abrikosai)
Požymiai: Ruduoja ir nudžiūsta žiedynai, lapai, ūgliai. Vaisiai pūva.
Palankios sąlygos: Šaltas ir drėgnas oras žydėjimo metu.
Kontrolė: Atsparios veislės.
Kokomikozė (vyšnios)
Požymiai: Raudonai rudos dėmelės ant lapų, kurios sukelia lapų pageltimą ir masinį kritimą. Vaisiai sudžiūsta.
Palankios sąlygos: Temperatūra 15-20°C, drėgmė virš 60%.
Kontrolė: Atsparios veislės.
Rudeninių lapų tvarkymas sode
Atėjus rudeniui svarbu nepamiršti pasirūpinti ir nukritusiais lapais. Pūvančius ar pažeistus lapus reikėtų surinkti ir tinkamai utilizuoti, kad išvengtumėte ligų kitais metais.
Lapų surinkimo nauda
Lapuose žiemoja daugelio sodo augalų grybinių ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui, obuolių ir kriaušių raupes sukeliantys grybai.
Kaštonų lapų minavimo problema
Keršakandžių vikšrai įsigraužia į lapo audinius, sudarydami ertmes. Dėl to kaštono laja paruduoja ir meta lapus.
Rudeninių tvarkymo darbų eiga
Lapų rinkimas prasideda rugsėjo antroje pusėje ir tęsiasi spalį. Naudojamos elektrinės šlavimo mašinos, traktoriai su lapų surinkimo bunkeriais, rankiniai lapų pūstuvai.
Lapų kompostavimas
Lapus galima kompostuoti sluoksniuojant su žemėmis, durpėmis, mėšlu. Tai pagerina dirvos struktūrą, reguliuoja vandens kiekį ir rūgštingumą. Kompostas turėtų būti sudarytas maždaug iš 70% augalinės kilmės medžiagų, 20% organinių trąšų ir 10% žemės.
