Rusmenė (Digitalis): Nuodingas grožis sode ir jo paslaptys
Rusmenė, dar žinoma lotynišku pavadinimu Digitalis, - tai įspūdinga, elegantiškų, varpelių formos žiedų augalų gentis, neabejotinai prikaustanti akį bet kuriame sode. Jos aukštos žiedų kekės - nuo švelniai rožinių iki ryškiai violetinių atspalvių - tampa išskirtiniu akcentu gėlynuose, ypač kaimiško stiliaus ar gamtiškuose soduose. Rusmenė priklauso gyslotinių (Plantaginaceae) šeimai, nors anksčiau buvo priskiriama kitiems augalams.
Rusmenės gali užaugti iki 1,5 metro aukščio, jų žiedai susitelkę į tankias, varpelio formos žiedynų kekes, dažniausiai violetinės, rausvos, baltos ar geltonos spalvos, dažnai su tamsesniais taškeliais vidinėje žiedo pusėje. Anglakalbių šalyse ji vadinama „Lapės pirštine“ (Foxglove), o senovėje buvo žinoma kaip „Raganos pirštinė“ dėl savo itin stipraus poveikio širdžiai. Nors sodininkai dažniausiai augina klasikinę Digitalis purpurea, egzistuoja ir daugiamečių, architektūriškų rūšių, kurios gali tapti gėlyno akcentu.
Pagrindinės rusmenės rūšys ir jų pasirinkimas
Pagrindinis pasirinkimo kriterijus dažniausiai yra gyvenimo ciklas - ar norite dvimečio augalo, kuris pasisėja pats, ar stabilaus daugiamečio kero. Šiame gide apžvelgsime 5 pagrindines rūšis, jų skirtumus ir griežtas saugumo taisykles.
1. Paprastoji rusmenė (Digitalis purpurea) - klasika
Tai pati populiariausia, dažniausiai „močiutės darželiuose“ sutinkama rūšis. Ciklas: dvimestis augalas. Pirmaisiais metais užaugina lapų skrotelę, antraisiais - iššauna įspūdingą, iki 1,5-2 m aukščio žiedyną, o po žydėjimo žūsta (bet gausiai prisisėja). Išvaizda: žiedai stambūs, varpelio formos, dažniausiai rožiniai ar purpuriniai su tamsiomis dėmėmis viduje. Verdiktas: rinkitės, jei norite aukščiausių žiedynų ir natūralistinio, „kaimiško“ stiliaus sodo.
2. Stambiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora) - patikima daugiametė
Tai viena vertingiausių rūšių tiems, kurie nemėgsta dvimečių augalų nenuspėjamumo. Ciklas: tikra daugiametė gėlė. Ji formuoja nuolatinį kerą ir toje pačioje vietoje auga kelerius metus, nereikalaudama persodinimo. Išvaizda: žiedai šviesiai geltoni, stambūs, su rudomis gyslomis viduje. Augalas kompaktiškesnis - siekia apie 60-80 cm. Verdiktas: idealiai tinka pavėsio gėlynams kaip stabilus, ilgalaikis augalas.
3. Rūdėtoji rusmenė (Digitalis ferruginea) - architektūriška
Ši rūšis vertinama ne dėl spalvos ryškumo, o dėl formos ir struktūros. Ciklas: dažniausiai dvimetė arba trumpaamžė daugiametė. Išvaizda: žiedai smulkūs, bet jų labai daug, jie tankiai aplipę stiebą. Spalva unikali - auksinė su rūdžių (vario) atspalviu. Pabrėžiama jos architektūrinė vertė - net nužydėję stiebai išlieka dekoratyvūs iki pat žiemos. Verdiktas: rinkitės moderniems gėlynams arba natūralistiniams „Oudolf“ stiliaus sodams.
4. Gelsvoji rusmenė (Digitalis lutea) - elegancija
Tai pati smulkiausia ir elegantiškiausia iš aprašomų rūšių. Ciklas: daugiametė. Išvaizda: žiedai labai smulkūs, kreminės ar gelsvos spalvos, be ryškių dėmių. Užauga iki 60-90 cm. Ji neturi to „agresyvumo“ kaip paprastoji rusmenė. Verdiktas: puikiai tinka mažiems sodams arba miško tipo želdynams, kur reikia ramybės pojūčio.
5. Gauruotoji rusmenė (Digitalis lanata) - vaistinė
Ši rūšis dažniau auginama vaistažolių kolekcijose nei dekoratyviniuose gėlynuose. Ciklas: dvimestis arba daugiametis augalas. Išvaizda: išsiskiria specifine tekstūra - žiedynai atrodo lyg padengti pūkeliais ar vata (todėl ir vadinama „gauruotąja“). Žiedai kreminiai su ryškiu rudu tinkleliu. Verdiktas: rinkitės tik jei kuriate vaistinių augalų kolekciją (su griežta priežiūra). Ji yra pagrindinis širdies vaisto digoksino šaltinis pramonėje.
Priežiūra ir sodinimas
Visos rusmenės, nepriklausomai nuo rūšies, turi panašius poreikius.
Augimvietė ir dirvožemis
Vieta: Dauguma rusmenių (D. purpurea, D. grandiflora, D. lutea) geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje (miško pakraščio sąlygos). Tačiau yra ir tokių, kurioms reikalinga pilnai saulėta vieta, pavyzdžiui, Digitalis obscura. Dirvožemis: Būtina sąlyga - laidus vandeniui dirvožemis. Rusmenės nekenčia užmirkimo (šaknys greitai pūva). Dirva turėtų būti humusinga, rūgštesnė arba neutrali (pH 6-7). Puikiai jaučiasi augdamos šiek tiek kalkingame dirvožemyje.
Sodinimas ir dauginimas
Rusmenė gali būti auginama iš sėklų arba daigelių. Sėklos sėjamos pavasarį (balandžio-gegužės mėn.) į daigyklas arba tiesiai į lysvę. Daigai į nuolatinę vietą perkeliami vasaros pabaigoje. Jei sėjate dvimetes rūšis (pvz., D. purpurea), sėkite jas vasarą (birželį-liepą). Dvimetės rusmenės žydi tik antraisiais metais po pasodinimo, pirmaisiais užaugina lapų skrotelę. Daugiamečių rūšių daigus geriausia sodinti pavasarį. Rusmenės lengvai pasisėja pačios. Jei nenorite, kad jos užimtų visą sodą, nupjaukite žiedynus prieš sėkloms išbyrant. Taip pat rusmenę galima dauginti ūgliais: peržydėjusius žiedstiebius nupjauti per pusę ir pamerkti į vandenį. Po kelių savaičių susiformavusias lapų skroteles pasodinti į paruoštą vietą.
Tolesnė priežiūra
Laistymas: Ypač naujai pasodintas rusmenes reikia laistyti reguliariai ir giliai. Dirvožemis turi būti nuolat tolygiai drėgnas, tačiau jokiais būdais neužmirkęs. Geriausiai patikrinti, ar jau laikas laistyti, kai viršutinis dirvos sluoksnis sausas per centimetrą. Tręšimas: Patariama pavasarį patręšti lėtai išsiskiriančiomis, kompleksinėmis trąšomis, ypač naudingos fosforo turinčios trąšos. Nerekomenduojamos daug azoto turinčios trąšos. Mulčiavimas: Patariama rusmenes mulčiuoti organiniu mulčiu, nes taip užtikrinamas pakankamas drėgmės kiekis, stabdomas piktžolių augimas bei sudaroma apsauga nuo ekstremalių temperatūros pokyčių. Genėjimas: Rekomenduojama po pirmojo žydėjimo nupjauti pagrindinį žiedynkotį (jei nereikia sėklų). Tai dažnai paskatina augalą išleisti šoninius ūglius ir pražysti dar kartą rudenį. Persodinimas: Rusmenė nemėgsta persodinimo, tad rekomenduojama persodinti ne vyresnius nei metų amžiaus augalus. Todėl sodinant rusmenę, rekomenduojama gerai apgalvoti jos auginimo vietą.
MUMS REIKIA PASIKALBĖTI: kas nužudo geismą?
Svarbus įspėjimas - mirtinas nuodingumas
Svarbu: visos rusmenės dalys (lapai, žiedai, sėklos, šaknys) yra mirtinai nuodingos. Jose kaupiasi širdį veikiantys glikozidai (digitoksinas, digoksinas). Net nedidelis kiekis suvalgytų lapų gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, pykinimą, o sunkiais atvejais - sustabdyti širdį. Rusmenė klasifikuojama kaip didelio toksiškumo augalas.
Apsauga: dirbkite su pirštinėmis. Niekada nesodinkite rusmenių darže šalia valgomų žalumynų (pvz., špinatų), nes lapų skrotelės jaunos atrodo panašiai. Jeigu turite mažų vaikų ar augintinių, kurie linkę graužti augalų lapus, gerai apgalvokite dėl rusmenės sodinimo savo sode. Galbūt ją galite auginti talpose.
Dėl juose esančių toksiškų medžiagų ir kartaus skonio, stirnos ir kiškiai rusmenių vengia.
Dažnai užduodami klausimai
Ar rusmenės pačios pasisėja?
Taip, ypač Digitalis purpurea. Viena sėklalizdė subrandina tūkstančius smulkių sėklų. Jei nenorite, kad jos užimtų visą sodą, nupjaukite žiedynus prieš sėkloms išbyrant.
Kada sėti rusmenes?
Jei sėjate dvimetes rūšis (D. purpurea), sėkite jas vasarą (birželį-liepą). Iki rudens jos užaugins lapus, o žydės kitais metais. Daugiamečių rūšių daigus geriausia sodinti pavasarį. Sėkloms sudygti reikalinga šviesa, todėl pasėtos žeme neužberiamos.
Ar elniai ir stirnos ėda rusmenes?
Ne. Dėl jose esančių toksiškų medžiagų ir kartaus skonio, stirnos ir kiškiai rusmenių vengia.
tags: #bervidiniu #seimos #augalas #rusmena