Aromatingi Prieskoniniai Augalai: Nuo Sodraus Skonio Iki Namų Jaukumo
Prieskoninės žolelės - tai vieni iš esminių ingredientų, suteikiančių patiekalams sodrų aromatą ir nepakartojamą skonį. Jos plačiai naudojamos įvairiausiems patiekalams gardinti: nuo sriubų ir mėsos iki žuvies, salotų, sumuštinių ir net gėrimų. Jei pasisėsite daugiau šių augalų ar netgi sulauksite ne vieno jų derliaus, galėsite ne tik juos susidžiovinti, bet ir užšaldyti žiemai, taip ilgiau mėgaudamiesi jų teikiamais privalumais.
Populiariausi Prieskoniniai Augalai
Nors pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 1000 rūšių prieskoninių augalų, kai kurie iš jų tapo ypač mėgstami ir auginami net ir Lietuvos soduose bei virtuvėse.
Bazilikas
Šie prieskoniniai augalai ne taip seniai išpopuliarėjo mūsų krašte, tačiau, jei mėgstate jų aromatą, būtinai pasisėkite. Savame sode išauginto baziliko kvapas ir skonis bus kur kas išraiškesnis, nei džiovinto ar užauginto vazonėlyje. Kadangi bazilikas yra šiltųjų kraštų augalas, jį pirmiausia reikės balandžio mėnesį pasisėti į daigyklą, o tik įšilus žemei, persodinti į daržą.
Rozmarinas
Rozmarinai nė kiek nenusileidžia savo aromatu bazilikams ir puikiai tinka mėsos bei kitiems patiekalams gardinti. Šie augalai nežiemoja lauke, todėl juos rudenį reikės parsinešti į kambarį ir laikyti vėsioje patalpoje. Virtuvėje rozmarinui bus per sausa ir per karšta, todėl jis gali išdžiūti.
Petražolės ir krapai
Tai lietuvių pamėgtos prieskoninės žolelės, kurios jau daugelį metų karaliauja mūsų daržuose ir virtuvėse. Petražolės ir krapai kur kas aromatingesni bei skanesni žali arba šaldyti, kai tuo tarpu bazilikai ir rozmarinai nepraranda intensyvaus aromato ir džiovinti. Petražolės ir krapai nėra labai reiklūs, jiems tinka puri, priesmėlio ar priemolio dirva. Jie greitai dauginasi ir auga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Krapai gali sudygti savaime iš pernykščių nukritusių sėklų.
Prieskoninių Augalų Auginimo Privalumai Namuose
Auginti prieskonines žoleles tiesiog namuose galima dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, dailūs vazonėliai su augalais papuoš namų erdvę, o malonus jų aromatas žadins vasaros prisiminimus. Be to, prieskoniniuose augaluose esančios žmogaus organizmui naudingos medžiagos - stiprins organizmą šaltuoju metų laiku.
Prieskoninių Augalų Auginimo Namuose Ypatumai
Nusprendę pasisėti prieskoninių augalų ir auginti juos namuose, pirmiausiai turite žinoti, kad tokiems augalams itin svarbus pakankamas šviesos kiekis. Per parą jie turi gauti ne mažiau 5-6 valandų ryškios šviesos, kitu atveju augalas augs skurdus arba visai nunyks. Taigi, prieskoninius augalus geriausiai auginti ant pietinės palangės.
Tinkamo Indų Parinkimas
Kitas labai svarbus žingsnis - tinkamo indo parinkimas. Geriausiai skirtingas prieskonines žoleles auginti atskiruose induose, o jeigu nusprendėte auginti keletą rūšių viename inde, rinkitės didesnį, o aukštesnes žoleles sodinkite į vidurį, kad augdamos jos neužgožtų žemesnių.
Dirvožemio Parinkimas
Labai svarbu kokioje žemėje augs jūsų prieskoninės žolelės, nes nuo to priklausys ne tik jų sudygimas ir vystymasis, bet ir augimo trukmė. Pasirinktus vazonėlius užpildykite kokybišku žemių mišiniu - prieskoniniai augalai mėgsta purią žemę, todėl itin tiks „Agrochemos“ „Universalus“ durpių substratas bei durpių substratas „Daigams“. Abu šie substratai yra praturtinti kompleksinėmis trąšoms su mikroelementais ir gali būti maišomi su kompostine žeme ar perlitu.
Laistymas ir Tręšimas
Su prieskoninių augalų laistymu ir tręšimu persistengti nevertėtų. Laistyti juos užtenka kartą į 10 dienų, o tik pasėtas į žemę sėklas geriausia apipurkšti vandeniu iš purkštuvo, nes vandens srovė gali sėklas išplauti. Tręšti prieskoninius augalus reikia retai ir labai atsargiai, nes tai valgomosios žolės.
Prieskoniniai žalumynai ant palangės arba balkone - kad jums tikrai pavyktų
Prieskoninių Augalų Klasifikacija ir Savybės
Prieskoniniai augalai - tai augalai, kaupiantys savitą kvapą ir skonį turinčias medžiagas, kurie švieži, džiovinti, kitaip apdoroti arba perdirbti vartojami maisto produktams gardinti arba kvapinti. Skonio ir kvapo savybes lemia prieskoninių augalų kvapiosios medžiagos, labiausiai - eteriniai aliejai, taip pat glikozidai, alkaloidai, saponinai, raugai, organinės rūgštys.
Kai kurios veikliosios medžiagos turi antiseptinių savybių, saugo maistą nuo gedimo, yra natūralūs konservantai. Prieskoniniuose augaluose esantys flavonoidai maistui suteikia spalvą.
Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 1000 rūšių prieskoninių augalų, bet dažnai vartojamų yra apie 150 rūšių. Dar apie 300 rūšių prieskoninių augalų plačiai vartojami atskirose pasaulio šalyse arba regionuose, bet kitur nežinomi arba nepaklausūs.
Grupuotė Pagal Vartojamas Augalo Dalys
Prieskoniniai augalai grupuojami pagal prieskoniams vartojamas jų dalis:
- Lapiniai prieskoniniai augalai: vartojami lapai, kartais ir jauni ūgliai su lapais ir žiedynais.
- Žiediniai prieskoniniai augalai: prieskoniams vartojami žiedai, žiedpumpuriai arba žiedo dalys.
- Vaisiniai prieskoniniai augalai: vartojami prinokę arba neprinokę vaisiai, sėklos ar atskiros vaisių dalys, pvz., apysėklis, apyvaisis.
- Žieviniai prieskoniniai augalai: prieskoniams vartojama žievė.
- Šakniniai prieskoniniai augalai: prieskoniams vartojamos šaknys, šakniastiebiai, stiebagumbiai ar kitos požeminės dalys. Svarbiausi šakniniai prieskoniniai augalai yra tikrasis imbieras, dažinė ciberžolė, sėjamoji petražolė, kvapusis imbierutis.
Prieskonių Pavadinimų Skirtumai
Iš kai kurių prieskoninių augalų gaminami kelių rūšių prieskoniai. Pavyzdžiui, iš juodojo pipiro vaisių gaminami juodieji, baltieji ir žalieji pipirai; iš vienametės paprikos - aitriosios ir saldžiosios paprikos; iš kvapiojo muskatmedžio - muskatai ir muskato riešutai.
Kai kurių prieskoninių augalų ir iš jų gaminamų prieskonių pavadinimai skiriasi. Pavyzdžiui, iš kvapiojo pimento vaisių gaunami prieskoniai kvapieji pipirai, iš kilniojo lauramedžio - lauro lapai, iš tikrojo kroko purkų - šafranai.
Prieskoniniai Augalai Lietuvoje
Lietuvoje savaime auga apie 50 rūšių prieskoninių augalų. Iš savaime paplitusių prieskoninių augalų svarbiausi yra paprastasis kmynas, paprastasis kadagys, keturbriaunis čiobrelis, paprastasis raudonėlis, dirvinė čiužutė. Iš šiltų kraštų, nuo Viduržiemio ir Juodosios jūrų krantų į mūsų kraštą atkeliavo augalai, pasižymintys išraiškingu kvapu ir skoniu.
Prieskoninių Augalų Naudojimas Ir Privalumai
Per šimtmečius patikrintas tobulas skonių derinys išgaunamas iš lauro lapų, kadagio uogų ir česnakų - šie prieskoniai tinka kraujagyslių būklei pagerinti. Prieskoniniai augalai papuošia mūsų stalą savo įmantrių formų lapais ir žiedais.
Prieskonių Derinimas Su Maistu
Kruopščiai rinkti prieskonius teks žuvies patiekalams, nes žuvis labai jautriai sugeria skonius ir kvapus. Niekas taip nepagardins žuvies, kaip svogūnas ir krapai. Svogūną pravartu visada turėti pamerktą į stiklinę su vandeniu ant palangės, kad išleistų žalius laiškus. Be to, žuvies patiekalams netinka raudonieji svogūnai. Geriausi yra daugiagalviai senoviniai svogūnai, kurių gumbas kupinas baltų kvapnių sulčių, todėl žuvies, ypač farširuojamos, įtrynimui galima naudoti tik sultis, sumaišytas su smulkia druska, peletrūnu, mairūnu, šaltmėte.
Avienos patiekalams prireiks išraiškingesnio skonio ir kvapo prieskonių. Tiks sauja kraujažolių, bevainikių ramunių, dirvinės čiužutės „pinigėlių“, mėtos lapų, kadagio uogų. Avienos kumpelį galima prismaigstyti lapinio paparčio lapų stiebais ir troškinti miškinės obels vaisių tyrėje.
Prieskoniniai augalai nepakeičiami ruošiant kiškienos ir triušienos patiekalus. Šių gyvūnų mėsa labai tinka lėtai gaminant maistą. Galima dėti čiobrelių, šalavijų, rozmarinų.
Retas paukštienos patiekalas apsieis be česnako skiltelės suteikto kvapo. Galima naudoti tik sultis, arba smulkiai kapotais česnako kubeliais, sumaišytais su tokio pat dydžio pastarnoko, petražolės šaknies, ir kristalinės druskos gabaliukais. Įberkite levandos žiedelių ir kmyno sėklų. Gardinkite paukštienos patiekalus jau ištrauktus iš orkaitės ir padėtus ant serviravimo lėkštės.
Prieskoninių Augalų Integracija Į Aplinką
Siūloma prieskoninius augalus įsileisti į gėlynus, į lauko vazonus. Kompaktiškas, žemaūgis raudonėlis malonaus aromato. Jo lapai žali, žiedai šviesiai rausvi. Augalas ilgai žydi, t.y. nuo vasaros vidurio iki šalnų. Aukštis siekia 15 cm, plotis apie 20-30 cm. Tinka saulėta vieta.
Gražūs, apynio formos rausvi žiedeliai būdingi aromatingam raudonėliui su mažais lapeliais ir liaunomis šakelėmis. Kai pražysta dideli žiedai, jie nusveria šakeles žemyn ir gražiai atrodo kerelis su nusvirusiomis šakelėmis. Augalas ilgai žydi, t.y. nuo birželio iki šalnų.
Kvepiantys lapai gelsvi su žaliomis dėmelėmis, žiedai šviesiai rausvi. Augalas ilgai žydi, t.y. nuo vasaros vidurio iki šalnų. Aukštis 30-40 cm, plotis apie 40-50 cm. Tinka saulėta vieta. Dirva nederlinga, sausesnė.
Kiliminis augalas, kurį galima panaudoti kaip tarpų užpildą gėlyne. Lapai tamsiai žali, o rožiniai žiedai sutelkti į apvalius žiedynus, stiebeliai rausvi. Augalas ilgai žydi, t.y. nuo vasaros vidurio iki šalnų. Aukštis 50 cm, plotis apie 40 cm. Tinka saulėta vieta.
Malonaus aromato raudonėlis. Lapai tamsiai žali, o rožiniai žiedai sutelkti į apvalius žiedynus, stiebeliai tamsiai rudi. Augalas ilgai žydi, t.y. nuo vasaros vidurio iki šalnų. Aukštis 30-45 cm, plotis apie 30 cm. Tinka saulėta, pusiau saulėta vieta.
Aromatinga, stipraus skonio mėta. Lapai tamsiai žali su rusvu atspalviu apatinėje dalyje. Žydi alyviniais žiedeliais rugpjūčio mėnesį.
Prieskoninių Augalų Paruošimas Ir Laikymas
Daugumos prieskoninių žolių maistui gardinti naudojami žiedai, stiebai ir lapai. Ruošiant atsargas, prieskoniniai augalai surišami pundeliais, džiovinami gerai vėdinamoje ir neapšviestoje patalpoje. Išdžiūvę paprastai sutrinami į miltelius, laikomi šviesai nepralaidžiuose pakeliuose arba indeliuose.
Prieskonius galima vartoti ne tik šviežius, bet ir džiovintus ar užšaldytus. Šiuo būdu išdžiovinti prieskoniniai augalai, gavę drėgmės, visiškai atskleidžia savo aromatą ir nepraranda prieskoninių savybių - išlieka tokie pat švieži, kaip ką tik nuskinti.
Labai gerai užšaldymui tinka krapai, petražolės, čiobreliai, rozmarinai, erškėtuogės, spanguolės, erškėčių žiedlapiai, irisų šaknys, žiognagių, ajerų, meldų, skėtinių bėžių šakniastiebiai. Žoleles galima sumalti mėsmale, jei reikia papildyti gautą tyrelę trupučiu sūresnio mineralinio vandens ir sušaldyti ledukų gamybai skirtuose maišeliuose.
tags: #siltuju #krastu #medis #ar #krumas #kurio