Botanikos sodų augalai ir jų kolekcijos
Botanikos sodas - tai mokslo įstaiga, kurioje auginami, tiriami ir eksponuojami augalai, o taip pat propaguojamos botanikos žinios. Pagrindinė botanikos sodų paskirtis - saugoti dokumentuotas gyvų augalų kolekcijas, kurios yra skirtos moksliniams tyrimams, išsaugojimui, eksponavimui ir švietimui. Tai priklauso nuo turimų išteklių ir specifinių tikslų, kurių siekiama kiekviename konkrečiame sode.
Svarbiausias tyrimo ir eksponavimo objektas - įvairių kraštų gyvų augalų kolekcijos, auginamos tiek lauke, tiek oranžerijose (šildomose patalpose). Dažnai botanikos sodai priklauso universitetams ar kitoms mokslinėms tyrimų organizacijoms.
Pagrindinės botanikos sodų funkcijos ir skyriai
Daugelis botanikos sodų turi specializuotus skyrius, tokius kaip gėlininkystės, augalų genetikos, dendrologijos, vaistinių, vienamečių ir daugiamečių augalų skyriai. Šiuose skyriuose augalai dažniausiai išdėstomi pagal geografinį arba sistematinį principą, siekiant atspindėti augalų įvairovę ir jų tarpusavio ryšius.
Istorinė botanikos sodų raida ir tarptautinės organizacijos
Botanikos sodų, kaip institucijų, ištakos siekia senovės Kiniją ir Viduržemio jūros regiono šalis. Iš pradžių tai buvo vaismedžių, daržovių ir vaistažolių auginimo centrai. Spaudos atradimas ir rankraščių apie augalus plitimas paskatino aprašomųjų veikalų leidybą ir prisidėjo prie botanikos sodų steigimo. XVI amžiaus pabaigoje Europoje jau veikė penki tokie sodai, o pirmieji didesni botanikos sodai buvo įkurti Italijoje - Pizoje (1543 m.) ir Padujoje (1545 m.).
Iš pradžių botanikos sodai glaudžiai bendradarbiavo su universitetų medicinos mokyklomis. Medicinos profesoriai, kurie dažnai buvo ir botanikai, naudojo sodus studentų mokymui, vaistinių augalų auginimui ir vaistų gamybai. Pavyzdžiui, garsus XVI amžiaus botanikas Carolus Clusius Nyderlanduose savo botanikos sode surinko didelę svogūnėlių kolekciją, kuri davė pradžią olandų svogūnėlių pramonei.
XVIII-XIX amžiais, formuojantis botanikos mokslui, daugelis svarbių to meto botanikų ėjo botanikos sodų direktorių pareigas. Didesnės gyvų augalų kolekcijos tapo ne tik profesionalių mokslininkų šaltiniu, bet ir suteikė plačiajai visuomenei galimybę daugiau sužinoti apie augalus ir jų auginimo būdus. Kai kuriuose soduose kasmet rengiamos edukacinės veiklos, skirtos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Istoriškai botanikos sodai keisdavosi augalais, skelbdami sėklų sąrašus (lot. Indices Seminae), kas buvo svarbus būdas keistis tiek augalais, tiek informacija. Ši sistema išlikusi iki šių dienų. XIX-XX amžiais atsirado specializuotų ir eklektiškų kolekcijų derinys, atspindintis daugelį sodininkystės ir botanikos aspektų.
Nuo 2012 m. gegužės 18 d. minima Tarptautinė žavėjimosi augalais diena, kurią inicijavo Europos augalų tyrimų organizacija (EPSO).
Tarptautinės botanikos sodų asociacijos ir organizacijos
Tarptautinė botanikos sodų asociacija (angl. The International Association of Botanic Gardens) buvo įkurta 1954 m. kaip pasaulinė organizacija, priklausanti Tarptautinei biologijos mokslų sąjungai (angl. The International Union of Biological Sciences). Veiklą taip pat koordinuoja Tarptautinė botanikos sodų išsaugojimo organizacija (angl. Botanic Gardens Conservation International, BGCI), kurios tikslas - sutelkti botanikos sodus ir įtraukti partnerius į augalų įvairovės išsaugojimą žmonių ir planetos gerovei. BGCI vienija daugiau kaip 700 narių (daugiausia botanikos sodų) 118 šalių ir aktyviai remia Pasaulinę augalų išsaugojimo strategiją (angl. The Global Strategy for Plant Conservation).
XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje botanikos sodai ėmėsi orientuotis į augalų išsaugojimą. 1987 m. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga įsteigė Botanikos sodų apsaugos sekretoriatą, kurio tikslas buvo koordinuoti pasaulinius botanikos sodų pastangas išsaugoti augalus. Šis sekretoriatas tvarko retų ir nykstančių augalų rūšių, esančių botanikos sodų gyvosiose kolekcijose, duomenų bazę.
Augalų išsaugojimas botanikos soduose
Daugelis botanikos sodų turi ex situ išsaugojimo kolekcijas, kuriose saugomi genetiniai pokyčiai. Tai gali būti:
- Sėklos, išdžiovintos ir laikomos žemoje temperatūroje.
- Audinių kultūros (pvz., Kew Tūkstantmečio sėklų bankas).
- Gyvi augalai, įskaitant tuos, kurie turi išskirtinę sodininkystės, istorinę ar mokslinę reikšmę (pvz., Jungtinės Karalystės nacionalinė augalų kolekcija).
- Tvarkomos ir saugomos natūralios augmenijos teritorijos.
Botanikos sodai Lietuvoje
2022 m. Lietuvoje veikė šie botanikos sodai:
- Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas
- Klaipėdos universiteto botanikos sodas
- Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas
- Vilniaus universiteto botanikos sodas
Klaipėdos universiteto botanikos sodo kolekcijos
Klaipėdos universiteto Botanikos sode dekoratyviniai žoliniai augalai pradėti auginti nuo pat sodo įkūrimo 1993 m. Pagrindinė skyriaus dalis sukaupta sėklų mainų su kitais botanikos sodais būdu. Žolinių dekoratyvinių augalų skyrių sudaro daugiametės ir vienametės gėlės, kurių kolekcijoje yra 1072 taksonai daugiamečių ir 50 rūšių vienamečių gėlių.
Sodo lankytojai gali susipažinti su dekoratyvinėmis gėlių rūšimis, kilusiomis iš Pietų Europos, Azijos ir Amerikos. Sode puikiai adaptavosi patagoninė verbena (Verbena bonariensis), virgininis pūstatauris (Physostegia virginiana), amerikinė filotaka (Phytolacca americana), delavajinė inkalvilija (Incarvillea delavayi).
Taip pat siūloma apžiūrėti gausias dekoratyvinių augalų kolekcijas: astilbių (Astilbe), melsvių (Hosta). Rožės, laikomos aristokratiškomis gėlėmis, simbolizuojančiomis aistrą ir meilę, Europoje pradėtos kolekcionuoti XIX a. pradžioje. Klaipėdos universiteto Botanikos sode rožynas pradėtas kurti 2006 m. Šiuo metu (2014 m.) kolekcijoje yra 81 veislės rožių, iš viso - 241 individas. Eksponuojamos įvairių grupių rožės: arbatinės-hibridinės, floribundinės, parkinės, miniatiūrinės, angliškosios ir kt. Rožynas džiugina nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens.
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo veiklos ir kolekcijos
VDU Kauno botanikos sode vyksta įvairios edukacinės veiklos ir renginiai:
- Seminaras „Modernus daržas ir sodas: nuo estetikos iki derliaus“.
- Kęstučio Obelevičiaus fotografijų parodos „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“ atidarymas.
- Pavasarinė mugė „Pakalnutės žiedas“ (kasmet).
- Tarptautinis „Augalų žavadienis“ (gegužės 18 d.).
- Bijūnų festivalis (birželio 12-13 d.).
- Kvapų naktis (liepos 17 d.).
- Festivalis „Botaninės naktys“ ir Tarptautinis jurginų festivalis (rugsėjo 3-5 d.).
VDU Botanikos sodas kviečia tapti partneriu arba rėmėju, siūlo įsigyti dekoratyvinių augalų sodinukus, kurie yra padauginti ir išauginti Lietuvoje, gerai prisitaikę prie vietinių klimato sąlygų.
Moksliniai tyrimai VDU Botanikos sode
Botanikos sode atliekami įvairūs moksliniai tyrimai:
- Sodo augalų genetinės įvairovės tyrimai.
- Vaisių cheminės sudėties, poveikio sveikatai, panaudojimo maisto ir farmacijos pramonėje galimybių tyrimai.
- Naujų sodo augalų veislių kūrimas.
- Vaistinių augalų tyrimai, vaistinės žaliavos paruošos ir jos kokybės vertinimas.
- Augalų ligų ir kenkėjų tyrimai.
- Augalų streso morfologiniai ir biocheminiai tyrimai.
- Sumedėjusių augalų fenologiniai stebėjimai.
- Retųjų augalų rūšių populiacijų, Lietuvos augalijos įvairovės ir dinamikos tyrimai.
- Ūkininkavimo ir gamtotvarkos priemonių poveikio augalijai tyrimai.
VDU Botanikos sodas siūlo daugybę įdomių veiklų moksleiviams, kur jaunieji tyrėjai atlieka chemines reakcijas, gamina aromatines druskas ir augina kristalus.
Uoginių augalų kolekcijos
VDU Botanikos sode saugomos unikalios uoginių augalų kolekcijos:
- Paprastųjų spanguolių (Vaccinium oxycoccus L.) kolekcija - vienintelė tokia Lietuvoje, turinti daugiau nei šimtą veislių ir klonų.
- Stambiauogės spanguolės (Vaccinium macrocarpon Aiton.) kolekcijoje saugoma beveik penkiasdešimt veislių ir klonų.
- Bruknių (Vaccinium vitis-idaea L.) kolekcijoje saugoma apie trisdešimt pavyzdžių, įskaitant retas formas.
- Sodinių šilauogių (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) kolekcijoje auga apie septyniasdešimt veislių ir klonų, taip pat auginamas lietuviškos floros atstovas - vaivoras (Vaccinium uliginosum L.). Nuo 1995-2000 m. atrinkti perspektyvūs siauralapės šilauogės (Vaccinium angustifolium Aiton.) klonai, o 2011 m. dviem klonams suteiktas veislių statusas - tai pirmosios lietuviškos šilauogių veislės.
- Paprastųjų putinų (Viburnum opulus L.) kolekcija - jauniausia pomologijos sektoriuje, įkurta 1997 m., turinti daugiau nei dvidešimt veislių ir klonų.
- Aktinidijų (Actinidia L.) kolekcijoje daugiausia margalapių aktinidijų (Actinidia kolomikta) veislių ir klonų, taip pat auginama kininė aktinidija (Actinidia deliciosa), kurios vaisius žinomas kivio vardu.
Pomologijos skyrius ir vaisiniai augalai
VDU Botanikos sode vaisiniai augalai pradėti auginti nuo pat sodo įkūrimo 1923 m. 1951 m. įsteigus Pomologijos skyrių, buvo įkurtos pirmosios specializuotos kolekcijos. Doc. A. Urbonas aktyviai tyrė abrikosų aklimatizaciją Lietuvoje ir vykdė selekcinį darbą, atrinkdamas penkis perspektyvius sėjinukus: ‘Aidas’, ‘Gandas’, ‘Laidas’, ‘Šydas’ ir ‘Vaidas’.
Po Pomologijos skyriaus panaikinimo ir augalų išnykimo, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kilo poreikis introdukuoti ir aklimatizuoti netradicinius vaisinius augalus Lietuvos sąlygomis. Nuo 1992 m. dr. Danutė Budriūnienė aktyviai plečia uoginių augalų kolekcijas, kurios nuolat papildomos naujomis veislėmis ir klonais iš viso pasaulio. Atliekami vertingų augalų adaptacijos mechanizmų tyrimai, tiriamas augalų biologines ir ūkines savybes, vaisių ir uogų biocheminė sudėtis, vykdoma selekcija ir ruošiamos auginimo bei panaudojimo rekomendacijos.
Rododendrynas ir japoniškas sodas
Vilniaus universiteto botanikos sode, jaukaus pušyno prieglobstyje, įrengtas rododendrynas ir japoniškas sodas. Rododendrai sudaro nemažą dalį erikinių augalų kolekcijos. Erikinių augalų kolekcija pradėta rinkti nuo 1990 m. Pirmieji augalai daugiausiai išauginti iš sėklų, gautų per sėklų mainus. Dauguma veislių augalų padauginta vegetatyviškai arba gauta dovanų iš kaimyninių šalių botanikos sodų.
Japoniškas sodas įkurtas rododendryno pietiniame šlaite 0,7 ha plote, vadovaujantis Edo periodo pasivaikščiojimų sodo kūrimo principais. Sode naudojamas shakkei principas - kraštovaizdžio „skolinimasis“. Projektas įgyvendintas su Japonijos ambasados Lietuvoje pagalba. 2003 m. du sodų kūrėjai iš Japonijos, ponai Hajme Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, apsilankę sode, parengė projektą. Darbai pradėti 2008-2009 m., įkomponuojant upelį, tvenkinį su „vėžlio sala“, natūralius sujungimus su rododendrynu.
Japonišką sodą juosia gyvatvorės iš europinio ir dygiojo kukmedžių bei rododendrų. Rytiniame šlaite pavasarį žydi sakuros, magnolijos. Tvenkinio krantuose pražysta japoniškų azalijų kolekcija. Vakariniame šlaite rudenį raudonuoja klevai, kilę iš Japonijos. Šiaurinėje pusėje rododendryną dengia krūmų grupės: baltvo, lazdenio, hortenzijų ir veigelių.
Erikinių augalų kolekcijos
Erikinių augalų kolekcijoje gausu įvairių genčių atstovų:
- Balžuvos (Andromeda L.)
- Erikos (Erica L.)
- Sietminai (Enkianthus Lour.)
- Viržiai (Calluna vulgaris L.)
- Bereinutės (Pieris L.)
- Bruknuolės (Gaultheria L.)
- Grėsviai (Kalmia L.)
- Uolios (Menziesia L.)
- Rododendrai (Rhododendron L.) - gausiausia gentis, auginama apie 120 rūšių ir 250 veislių.
Erika 'H.E.Beale', viržis 'Annete' ir kiti erikiniai augalai yra tinkami alpinariumams. Rododendrai, bruknės ir spanguolės priklauso tai pačiai erikinių šeimai.
Erikinių šeimai atstovauja 26 gentys, 180 rūšių ir apie 500 veislių. Šie augalai labai tinkami apželdinimo kompozicijoms kurti dėl žiedynų, lapų ir krūmų įvairovės. Kad rododendrų grupės neatrodytų monotoniškai, tarp jų pasodinti spygliuočiai: kukmedžiai, kanadinės cūgos, kalninės ir korėjinės pušys, tujopsiai. Grupėms užbaigti pakraščiuose naudojamos gebenes, laipiojančios hortenzijos, bruknuolės, meškauogės, žemaūgiai ožekšniai ir kiti augalai.
Introdukuojant svetimžemius augalus, susiduriama su sunkumais - ne visi augalai atlaiko vietos klimato sąlygas. Teritorijos paruošimas augalų sodinimui yra ilgas ir brangus darbas. Ekspozicijos kūrimo darbus finansiškai parėmė įvairios ministerijos, urėdijos ir privatūs asmenys, taip pat prisidėjo Botanikos sodo Draugų klubas, Gamtos mokslų fakulteto studentai ir Vėliučionių globos namų auklėtiniai.
Alpinariumų augalai
Augalai alpinariumui turi būti parinkti tinkamai, siekiant sukurti natūraliai atrodantį ir estetišką vaizdą. Alpinariumuose auginami kalniniai augalai, kuriems svarbu kuo artimesnės natūralioms augimo sąlygos. Daugumos kalninių augalų lapai būna stori ir padengti vaškiniu sluoksniu. Alpinariumams būdingi augalai auga kompaktiškai arba plečiasi, formuoja kupstelius. Kiliminiai augalai linkę plėstis, todėl jiems reikia palikti vietos. Dauguma alpinariumų augalų žydi pirmoje metų pusėje.
Kartu su akmenimis alpinariume puikiai dera ir čiobreliai, kurie ne tik dekoratyviai atrodo, bet ir privilioja naudingų vabzdžių. Taip pat tinka pajūrinė gvaizdė. Svarbu palikti atstumus tarp augalų, kad matytųsi akmenys ir augalai turėtų erdvės plėstis.
Naudingos informacijos šaltiniai
Šie internetiniai šaltiniai gali būti naudingi ieškant informacijos apie augalus:
- Catalogue of Life - virš 1 mln. rūšių, jų sistematinė padėtis, sinonimai, paplitimas.
- The International Plant Names Index (IPNI) - augalų pavadinimai ir bibliografija.
- USDA - APHIS -- Concordance of Family Names - augalų šeimų atitikmenys APG-II, Cronquist, Dahlgren, Reveal, Stevens, Takhtajan, Thorne sistemose.
- TROPICOS - augalų pavadinimai ir bibliografija.
- Flora of North America - Š. Amerikos augalai, trumpas šeimos aprašymas, rūšių fotografijos.
- Australian Plant Name Index
- Plants for a Future - ekonomiškai svarbūs augalai.
- RHS Plant Finder - dekoratyviniai augalai, medelynai juos parduodantys.
- Dave's Garden - dekoratyviniai ir sodo augalai, jų nuotraukos, trumpi aprašymai.
- Kemper Center for Home Gardening - dekoratyviniai augalai, trumpas jų parašymas.
- Lenkijos medelynų sąjunga - medelynai, augalų aprašymai.
- Bromeliad Photo Index - Bromeliaceae šeimos augalų duomenų bazė.
- Daylily Registry - Hemerocallis genties augalų duomenų bazė.
- Hosta Library - Hosta genties augalų duomenų bazė.
- Klimatinės zonos pagal Heinze & Schreiber (naudojama daugumoje lenkiškų ir vokiškų katalogų ar knygų).
- Dendrological plant image gallery - sumedėjusių augalų nuotraukos.
- Angiosperm families - magnolijūnų šeimų aprašymai.
- The Gymnosperm Database - pušūnų rūšių duomenų bazė.
- GRIN - augalų taksonomija.
tags: #botanikos #sodo #augalai