Daugiametės žolės: apžvalga ir klasifikacija
Daugiametės žolės sudaro didelę ir įvairią augalų grupę, paplitusią visame pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos svarbius šios grupės atstovus, jų morfologines ir botanines savybes, agrotechniką, žaliavos ruošimą bei farmakologines savybes. Taip pat nagrinėsime kelias augalų šeimas, turinčias daugiametės žolinės formos atstovų.
Erškėtinių šeimos augalai: žemuogė
Daugiametis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, 5-20 cm aukščio žolinis augalas - tai žemumuogė. Ji paplitusi beveik visoje Europoje ir Azijos vidutinio klimato juostoje iki Baikalo. Vaisiai valgomi švieži ir verdamos uogienės.
Morfologinės-botaninės savybės
Žemuogės turi horizontalų arba įžambų šakniastiebį. Stiebas stačias, rečiau kylantis, nedaug aukštesnis už pamatinius lapus, plaukuotas. Pamatiniai lapai ilgakočiai, trilapiai, stambiai dantyti, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė melsvai žalia; vidurinis lapelis kotuotas. Žiedynas - skėtiška kekė su keliais žiedais. Žiedai iki 2 cm skersmens, dažniausiai dvilyčiai. Vainiklapiai 4-8 mm ilgio, apskriti, balti. Žydi gegužės-birželio mėn., kartais ir rudenį.
Agrotechnika
Žemuogės mėgsta saulėtas vietas ir derlingus, ne per sausus dirvožemius. Žinomos dvi formos. Tipinga žemuogės forma yra vesca (var. sylvestris L.), auganti miškų aikštelėse, pamiskėse, krūmuose, šlaituose, pagrioviuose. Ji žydi ir vaisius nokina tik pavasarį. Lietuvoje labai paplitusi, kultivuojama retai. Daržuose dažnai auginama remontantinė forma (var. semperflorens (Duch.) Ser.), kuri žydi ir dera nuo gegužės mėn. Žemuogėms dirva ariama ar perkasama 10-15 cm gyliu, kur driekiasi pagrindinės šaknys. Sodinant rudenį, dirva paruošiama ne vėliau kaip 10-15 dienų prieš sodinant daigus. Geriausia tręšti mėšlu rudenį prieš ariant dirvą (100 m² 5-6 cnt), o pavasarį naudinga juo dirvą mulčiuoti. Jei nėra mėšlo, tręšiama mineralinėmis trąšomis (100 m² apie kg fosforo trąšų, 3 kg kalio druskos ir 3 kg salietros).
Dauginimas ir priežiūra
Dauginasi šliaužiančiais ūgliais, kurie įsišaknijaa bamblių vietoje. Galima dauginti ir sėklomis. Ypatingos priežiūros nereikia. Svarbiausia purenti tarpueilius, ravėti, taip pat išrauti senus kelius ir pasodinti jaunus daigus (įsišaknijusias palaipas), turinčius ne mažiau kaip tris lapelius ir tvirtas šaknis.
Žaliavos ruošimas
Lapai skinami augalams žydint be lapkočių, džiovinami pastogėje arba pavėsinėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Išdžiūvę lapai turi būti su ne ilgesniais kaip 1 cm lapkočiais, viršutinė jų pusė žalia, apatinė pilka arba melsvai žalia, silpno, savotiško kvapo. Sausi lapai pakuojami po 50 kg ir laikomi sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant stelažų.
Uogos renkamos sausos, visiškai prinokusios. Džiovinamos 60-65 °C temperatūroje. Iš 100 kg žalių uogų gaunama 14-16 kg išdžiūvusių. Šios turi būti raudonos, apie 6 mm skersmens. Drėgmės jose gali būti ne daugiau kaip 13%, sutrupėjusių uogų - 5%, organinių ir mineralinių priemaišų - po 1%. Paruošta žaliava pakuojama po 50 kg į maišus ir laikoma sausoje, vėdinamoje patalpoje ant stelažų. Saugoti nuo kenkėjų. Laikoma iki 2 metų.
Cheminė sudėtis
Uogose yra iki 9,6% cukrų, iš jų 1,7-3,1% sacharozės ir 2,6-4,5% gliukozės ir fruktozės, taip pat 1-2,0% organinių rūgščių, 15-100 mg% vitamino C, 160 P, 200-300 PP, 0,03 B1, 0,07 B2, 0,1 mg% vitamino K, 0,3-0,5 mg% karotino; be to, iki 0,4% rauginių medžiagų, 0,6-1,5% pektinų, antocianinių junginių, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (geležies, kalcio, magnio, fosforo, kalio, natrio).
Astrinių šeimos augalai: Paprastasis debesylas
Paprastasis debesylas, arba pakrantinis debesylas (Inula britannica) - astrinių (Asteraceae) šeimos debesylų (Inula) genties žolinis augalas. Augalas apyretis visoje Lietuvoje.
Morfologinės savybės
Tai daugiametis su cilindriniu šakniastiebiu, 10-65 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, briaunotas, viršutinė dalis šakota, apaugęs liaukiniais ir paprastais gauruotois plaukeliais. Lapai pražanginiai, ištisiniai, lygiakraščiai arba kiek dantyti, 3-7 cm ilgio ir 0,5-1 cm pločio, apatinė pusė švelni, viršutinė šiurkšti.
Žydėjimas ir vaisius
Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Žiedynas - 2-4 cm skersmens graižas. Skraistė pusrutuliška, gauruota. Žiedynsostis skylėtas, plikas, truputį iškilas. Kraštiniai žiedai liežuviški, tridančiai, geltoni, piesteliniai. Viduriniai žiedai vamzdiški, dvilyčiai. Vaisius - lukštavaisis. Lukštavaisis cilindriškas, link pagrindo siaurėjantis, šviesiai rudas, apaugęs trumpais plaukeliais, viršūnėje baltas ar gelsvas skristukas.
Naudojimas
Paprastasis debesylas naudojamas kinų žolininkystėje kaip atsikosėjimą veikiantis vaistas, ypač veiksmingas prieš susikaupusius krūtinėje skreplius. Naudojami žiedai ir lapai.
Raudinių šeimos augalai
Raudinių (Rubiaceae) šeima, magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. Žinoma apie 500 genčių, apie 6000 rūšių. Tai medžiai, krūmai, lianos, daugiametės ir vienametės žolės. Lapai priešiniai, kartais susitelkę į menturius, ištisiniai. Žiedai susitelkę į šluoteles, kekes, skėčio, varpos ar galvutės pavidalo žiedynus, kartais pavieniai. Žiedai dvilyčiai, retai vienalyčiai, taisyklingieji, retai netaisyklingieji. Taurelė iš 4-5 taurėlapių. Vainikėlis vamzdelio ar varpelio pavidalo, iš 4-5, retai iš 10 tarpusavyje suaugusių vainiklapių.
Vaistinės ir maistinės savybės
Raudinių šeimoje daug vaistinių augalų, priklausančių auseklės (Oldenlandia), chininmedžio, iksoros (Ixora), gurlūnės (Knoxia), kavamedžio, unkarijos (Uncaria) ir kitoms gentims. Borojos (Borojoa), genipos (Genipa), unkarijos, vanguerijos (Vangueria) genčių augalų vaisiai valgomi. Iš gardenijos ir kvaputės (Leptactina) genčių augalų gaunamas eterinis aliejus. Kavamedžių sėklos naudojamos gėrimams gaminti. Iš kai kurių raudės (Rubia), morindos, lipiko genčių augalų gaunami dažai.
Raudinių šeimos augalai Lietuvoje
Lietuvoje savaime paplitę raudinių šeimos 4 genčių - lipiko, kimbaros, krunės (Asperula) ir šerardijos augalai. Daugiausia - 27 rūšys - priklauso lipiko genčiai, kimbaros genčiai - 2 rūšys, krunės ir šerardijos - po 1 rūšį.
Morinda
Morinda (Morinda) - raudinių (Rubiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Tai liana, krūmas arba neaukštas, retai iki 20 m aukščio medis. Lapai kiaušiniški arba lancetiški, dažnai odiški, priešiniai arba menturiuose po 3. Žiedai dvilyčiai, dažniausiai bekočiai, susitelkę į galvutės pavidalo žiedynus. Vainikėlis piltuviškas, dubeniškas arba varpiškas, baltas. Vaisius - sultingasis kaulavaisis su 2-4 kauliukais, turinčiais po 1 sėklą.
Blizgioji morinda (Morinda lucida), citrininė morinda (Morinda citrifolia) ir vaistinė morinda (Morinda officinalis) yra vaistiniai augalai, naudojami liaudies medicinoje kvėpavimo takų, virškinimo organų, odos ligoms gydyti. Turi tonizuojamųjų savybių. Blizgiosios morindos mediena naudojama apdailai ir baldų pramonėje. Iš citrininės morindos žievės gaunami rusvai raudoni dažai. Citrininė morinda kai kuriuose pasaulio regionuose yra svarbus vaisinis augalas. Daugiausia auginama Tahiti, Dominikoje, Ramiojo vandenyno salose. Vaisiai valgomi švieži, iš jų spaudžiamos sultys, gaminamas džemas, marmeladas.
Erikinių šeimos augalai
Erikinių šeima (lot. Ericaceae) - tai daugiausia krūmokšniai arba puskrūmiai, visžaliai arba vasaržaliai augalai. Lietuvoje auga 11 rūšių, priklausančių 8 gentims (pasaulyje priskaičiuojama 2500 rūšių). Erikinių šeimos augalams būdinga endotrofinė mikorizė. Pelkėse jie skatina durpių susidarymą.
Bendrosios savybės
Daugiamečiai visžaliai krūmeliai, krūmokšniai arba daugiamečiai žoliniai augalai, kurių lapai ištisiniai, be prielapių. Žiedai kekėse arba pavieniui, beveik visada dvilyčiai. Žiedai - taisyklingi, penkianariai, pavieniai arba kekėse. Vaisius - dėžutė, uoga arba mažasėklis kaulavaisis.
Erikinių šeimos augalai Lietuvoje
- Vaivoras (Vaccinium uliginosum)
- Mėlynė (Vaccinium myrtillus)
- Bruknė (Vaccinium vitis-idaea)
- Spanguolė (Vaccinium oxycoccus)
- Viržis (Calluna vulgaris)
Reikšmė
Uogos yra paukščių lesalas, žverelių papildomas maistas. Šilinis viržis - labai medingas augalas. Yra vaistinių, dekoratyvinių augalų. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta viena rūšis - tyrulinė erika. Erikinių šeimos atstovai yra pagrindiniai augaviečių ir miško tipų rodikliai.
Lelijažiedžių poklasio augalai: Čemerys
Čemerys (Veratrum) - lelijažiedžių (Liliidae) poklasio melantinių (Melanthiaceae) šeimos augalų gentis. Genčiai priklauso daugiametės, aukštos (iki 2 m) trumpu šakniastiebiu žolės. Lapai dideli, pražanginiai. Žiedai dvilyčiai (kartais vienalyčiai), sukrauti į šluoteles. Visose augalo dalyse, ypač šaknyse ir lapuose, gausu nuodingų alkaloidų.
tags: #ka #reiskia #dvilyciai #augalai