Naudojant kalio permanganatą ir jodą augalų apsaugai ir tręšimui
Kalio permanganato panaudojimas daržininkystėje ir sodininkystėje
Daugelis žino, kad kalio permanganatas - tamsiai violetinės spalvos druskos kristalai - pasižymi antigrybelinėmis savybėmis. Dėl gebėjimo efektyviai oksiduoti visas organines medžiagas, ši druska dažnai naudojama odos žaizdų antiseptikai. Tačiau šią priemonę vertėtų prisiminti ne tik prireikus skubios medicininės pagalbos, bet ir važiuojant į sodą. Įdomu tai, kad kalio permanganatas dažnai naudojamas ekologiškuose ūkiuose, kur augalai puoselėjami ir prižiūrimi be cheminių preparatų.
Daržininkystėje kalio permanganato tirpalas naudojamas sėkloms beicuoti ir kovai su tam tikromis grybelinėmis ligomis, kurios sudaro apie 80 proc. visų augalų ligų. Jis sėkmingai padeda įveikti tokias pavojingas grybines ligas, kaip fuzariozė, verticiliozė ir fomozė. Ne vienam sodininkui tikrą galvos skausmą sukelianti juodoji kojelė (dievgrėblė) - daigų pašaknio liga - taip pat įveikiama kalio permanganato tirpalu.
Kaip naudoti kalio permanganato tirpalus augalams
- Ligos paveiktus augalus reikia laistyti 0,05 % kalio permanganato tirpalu (5 g kalio permanganato ištirpinti 10 litrų vandens).
- Jei augalus užpuolė miltligė, patartina juos purkšti kalio permanganato ir kalcinuotos sodos tirpalu (10 g kalio permanganato ir 50 g kalcinuotos sodos ištirpinti 10 litrų vandens).
- Sodo vejoje pridygusius nepageidaujamus grybus galima išnaikinti panaudojus 0,25 % kalio permanganato tirpalą (5 g kalio permanganato ištirpinti 2 litruose vandens).
Vertėtų prisiminti, kad apie 7 g šios medžiagos kristalų gali ištirpti 100 ml vandens. Todėl žalią augmeniją rekomenduojama purkšti ne didesniu nei 0,3 % (3 g/l) kalio permanganato tirpalu.
Norint apsaugoti sėklas, svogūnėlius ar gumbasvogūnius, juos reikėtų mirkyti 0,1-0,15 % tirpale apie 2 valandas. Tirpalas ruošiamas 1-1,5 g kalio permanganato ištirpinus 1 litre vandens.
Violetiniai druskos kristalai gali nuo muselių išgelbėti ir per dažnai ar per gausiai laistomas kambarines gėles. Tereikia vazonus dezinfekuoti didelės koncentracijos kalio permanganato tirpalu, gerai išplauti vandeniu ir pakeisti žemę.
Kalio permanganato panaudojimas aplinkosaugai
Kalio permanganato tirpalas taip pat gali padėti išvalyti dirvožemį bei gruntinius vandenis, paveiktus pesticidų ir kitų cheminių bei pramoninių teršalų. Kalio permanganatas oksidacijos reakcijos metu veiksmingai skaido teršalus, todėl jis neretai naudojamas kenksmingoms medžiagoms neutralizuoti. 2-4 % kalio permanganato tirpalas (200-400 g kalio permanganato ištirpinama 10 litrų vandens) turi būti sušvirkščiamas tiesiai į taršos šaltinį: užterštą dirvos sluoksnį ar požeminio vandens gyslą.
Jodo nauda augalams: apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Iš jūros dumblių pelenų tirpalo gaminamas jodas kaip medicininė tinktūra ir vienas efektyviausių antiseptikų naudojamas nuo XIX a. Tačiau praėjus keliems šimtmečiams mokslininkai atrado, kad jodas yra veiksminga natūrali priemonė kovojant su augalų ligomis, plintančiomis per užkrėstas sėklas. Taip pat padeda atsikratyti nematodų svogūnėliuose, šakniagumbiuose, suvaldyti grybines ligas, pažeidžiančias pomidorus ar bulves.
Jodas naudotas ir siekiant apsaugoti jau užaugintas daržo gėrybes. Patyrę sodininkai žino, kokius stebuklus daro jodas, apsaugantis įvairias gėlių, agurkų, pomidorų, vynuogių, mėlynių, imbierų, bulvių ir kt. veisles nuo ligų ir kenkėjų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad koncentruotas jodo tirpalas gali augalus pažeisti. Todėl norint gauti trokštamą rezultatą, labai svarbu naudoti tinkamos koncentracijos jodo tirpalus.
Naudojimo rekomendacijos
- Norint sunaikinti nematodus, esančius svogūnėliuose ar šakniagumbiuose, juos apie valandą reikia mirkyti 0,05 % jodo tirpale (10 ml 5 % koncentracijos jodo tirpalo sumaišyti su 1 litru vandens). Taip rekomenduojama nuo ligų saugoti ir sėklas. Laikantis tirpalo ruošimo rekomendacijų, jodas netgi padidina daigumą.
- Lauko daržą rekomenduojama purkšti 0,015-0,03 % jodo tirpalu kas 7-10 dienų, geriausia vakare ar anksti ryte, kai oro temperatūra nesiekia 25 °C. Augalus reikėtų purkšti po lietaus. Tokios koncentracijos tirpalui paruošti reikia 10 ml 5 % jodo sumaišyti su 2-3,5 litro vandens.
- Vaisių sodus ir vynuogynus purkšti 0,015 % jodo tirpalu, kurio paruošimui naudojama 10 ml 5 % koncentracijos jodo ir maždaug 3,5 litro vandens. Purkšti purkštuvu, skleidžiančiu itin smulkius skysčio lašelius.
Jodas kaip mikroelementas, nors ir mažais kiekiais, yra būtinas augalų augimui ir vystymuisi. Jis prisideda prie augalų medžiagų apykaitos procesų, įskaitant baltymų sintezę, ląstelių dalijimąsi ir augimą. Šios trąšos dažniausiai naudojamos pomidorams, agurkams, cukinijoms ir kitoms daržovėms auginti. Sėjinukų laistymas jodo trąšomis padeda jiems greičiau ir sklandžiau dygti, taip pat pagreitina augimą.
Jodo tirpalas taip pat pasirodė esąs veiksmingas kovojant su miltlige, kuria blogu oru dažniausiai užsikrečia cukinijos ir agurkai. Purškimą galima kartoti kas dvi savaites, kol liga visiškai išnyks. Jodo tirpalu apdoroti augalai taip pat sėkmingai kovoja su įvairių rūšių puviniais. Augalus reikia purkšti jodo tirpalu pavasarį, kai dar formuojasi pumpurai. O vaismedžiams jodas yra puiki profilaktika nuo žiedų ir vaisių puvinio.
Pradedančiuoju laikotarpiu braškėms paruošiamas maistingesnis viršutinis padažas: 10 litrų vandens reikės 30 lašų jodo, arbatinio šaukštelio boro rūgšties ir 1 stiklinės medžio pelenų. Tirpalas naudojamas iškart po paruošimo. Po vienu augalu užpilkite pusę litro tirpalo.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos naudojant jodą
Nors jodo nauda augalams yra neabejotina, svarbu atsiminti, kad per didelis jodo naudojimas gali sukelti problemų. Todėl svarbu neviršyti rekomenduojamos jodo dozės. Svarbu žinoti, kad per didelis jodo kiekis gali sukelti lapų nudegimus ir augimo sulėtėjimą. Geriausia pradėti nuo mažų dozių ir stebėti augalų reakciją. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra per dažnas jodo naudojimas arba per didelė jo koncentracija, manyjant, kad tai paspartins augalų augimą.
Braškių priežiūra ir tręšimas
Braškės (sodo braškės) auginamos daugelyje vasarnamių ir kiemų. Augalas reiklus šėrimui, tik šiuo atveju galime tikėtis gero sveikų ir skanių uogų derliaus. Parduotuvėse yra daug įvairių mineralinių trąšų, skirtų sodo braškėms. Tačiau šiuolaikiniai sodininkai stengiasi gauti ekologiškų produktų, todėl atsisako bet kokios chemijos. Mūsų protėviai taip pat augino braškes, tačiau sodinukai buvo šeriami organinėmis medžiagomis. Maitinimas braškėmis pelenai ir kiti liaudies gynimo būdai yra plačiai naudojami braškių lovose.
Braškių paruošimas pavasariniam tręšimui
Prieš pavasarį maitindami braškes, turite paruošti lysves: pašalinti pastogę, šieno ar šiaudų sluoksnį; pašalinti senus lapus; kruopščiai peržiūrėti sodinimus, pašalinti įtartinus braškių krūmus; išsilieti lysves vandeniu ir purenti dirvą. Jei tokie renginiai nebus vykdomi, joks papildomas šėrimas neduos gausaus derliaus. Augalai šeriami įvairiomis trąšomis. Pastaraisiais metais sodininkai mieliau renkasi organines ar liaudies medicinos priemones nei mineralines trąšas. Nors viena iš mineralinių trąšų yra karbamidas, ji visada yra patyrusių sodininkų arsenale.
Dėmesio! Bet koks braškių šėrimas atliekamas ant anksčiau laistytos žemės debesuotu oru arba vakare.
Tręšimas medžio pelenais
Medžio pelenuose yra daug braškėms naudingų elementų: kalio, fosforo, ypač bulvių stiebų, saulėgrąžų ar vynuogių krūmų pelenuose. Puikiai tiks spygliuočių, beržų, kviečių ar rugių šiaudų pelenai. Pelenuose yra daugiau nei 30 naudingų elementų ir visai nėra chloro, kuris žalingas daugeliui augalų.
Pelenais tręšiama arba sezono pradžioje, arba pabaigoje, jau apkarpius krūmelius. Jei pelenų įmaišysite į žemę sodindami braškes, greičiau suirs augalinės atliekos, vadinasi, jos greičiau virs maistingomis medžiagomis. Pelenai saugo ir nuo ligų. Jei pastebėjote pirmus puvimo požymius ar geltonas dėmes ant lapų, iš karto apiberkite krūmelius pelenais - po 15 g vienam krūmui.
Pelenų tirpalo paruošimas: į kibirą pilama viena stiklinė medžio pelenų ir užpilama 1 litru verdančio vandens. Po 24 valandų motininis skystis yra paruoštas. Norėdami gauti darbinį tirpalą, vaisių metu įpilkite iki 10 litrų ir braškes palaistykite. Vienam kvadratui pakanka 1 litro darbinio tirpalo. Šis tirpalas gali būti naudojamas šaknims ir lapams.
Tręšimas jodu
Sodininkai, auginantys braškes daugiau nei vienerius metus, tvirtina, kad augalams reikia jodo. Maitinant braškes jodu, išvengiama grybelinių ligų ir įvairių rūšių puvinių. Braškes galima pažadinti augalus laistyti jodo tirpalu po šaknimi arba šerti lapais.
Svarbu! Atliekant sodo braškių lapų padažymą, naudojamas mažesnės koncentracijos tirpalas, kad nesudegtų subtilūs lapai.
- Norėdami paruošti braškių šėrimo kompoziciją, supilkite 10 litrų švaraus vandens į indą ir įlašinkite 15 lašų jodo laistyti prie šaknies. Braškių lapų pusei pakanka septynių lašų.
- Kai kurie sodininkai purškimui paruošia tokią kompoziciją: įpilkite 1 litrą pieno (ne parduotuvėje!) Arba nugriebto pieno į 10 litrų vandens ir užpilkite 10 lašų jodo. Pienas suminkština tirpalą ir papildomai maitina braškes. Su tokia kompozicija reikia purkšti tris kartus su 10 dienų intervalu.
Patarimas! Kad jodo jonai nepatektų iš lapų maitinant lapais, turite įpilti šiek tiek skalbimo muilo (papildomo antiseptiko).
Tręšimas karbamidu
Braškėms, kaip ir kitoms sodo kultūroms, reikia azoto. Jo yra dirvožemyje, tačiau augalams sunku pasisavinti dirvožemio azotą. Todėl ankstyvą pavasarį į dirvą būtina tręšti azoto turinčiomis trąšomis. Vienas iš variantų yra karbamidas arba karbamidas. Trąšose yra iki 50 % lengvai pasisavinamo azoto.
- Pavasarį: du šaukštai medžiagos ištirpinami dešimties litrų talpos indelyje. Gautos kompozicijos pakanka 20 augalų.
- Žydėjimo ir vaisių formavimosi metu: lapai maitinami karbamidu. Už kibirą vandens - 1 valgomasis šaukštas.
- Ruošiant augalus žiemoti: 30 gramų trąšų užpilama ant kibiro vandens.
Tręšimas boro rūgštimi
Patyrę sodininkai ne visada naudoja boro rūgštį braškėms šerti, tik kai augalams trūksta boro. Tai galite sužinoti iš susisukusių ir mirštančių lapų.
- Pavasarinis šaknų braškių šėrimas: ištirpus sniegui, laistymo skardinei reikės vieno gramo boro rūgšties ir kalio permanganato.
- Lapų padažas: atliekamas tol, kol susidaro pumpurai, ištirpinant 1 gramą medžiagos 10 litrų vandens.
- Daugiatiris tirpalas (pradėjus formuotis pumpurams): 2 g boro rūgšties, 2 g kalio permanganato ir 1 stiklinė medžio pelenų. Po kiekvienu krūmu užpilkite 500 ml tirpalo.
Dėmesio! Pirma, rūgštis ištirpinama nedideliame kiekyje šilto vandens, tada supilama į indą. Atminkite, kad perdozavus augalai bus sudeginti.
Tręšimas vištienos išmatomis
Vištienos mėšle yra daug azoto, todėl jis gali lengvai pakeisti įsigytą karbamidą. Pirma, braškių vaisiai padidėja. Antra, vaisių skonis yra geresnis.
Maitinant braškes vištienos išmatomis atliekamas ankstyvą pavasarį, dar neištirpstant sniegui. Natūraliose trąšose yra daug karbamido. Šaltuoju metų laiku jis tiesiog išsibarstęs po sniegą.
Maistinio tirpalo paruošimas: kibirui vandens reikia 1 litro išmatų. Po trijų dienų darbinė kompozicija bus paruošta, jais galima apdoroti dirvą, kad prisotintų azoto.
Kiti liaudiški braškių tręšimo metodai
Iš natūralių trąšų švelniausi poveikio yra kompostas. Jo uždedama aplink krūmelius 5-8 cm sluoksniu, kiek toliau nuo pagrindo. Tiesa, yra ir kitų paprastų braškių trąšų.
Viena populiari liaudiška braškių trąša - ruginė duona. Duonoje esančios mielės skatina augimą. Pasigaminti mišinį labai lengva: užmerkite sudžiūvusias duonos pluteles ir riekeles, palaikykite savaitę, kad parūgtų, o tada jau galima tręšti. Šis antpilas gana koncentruotas, todėl prieš tręšiant praskieskite vandeniu santykiu 1:10.
Braškių lapus skystomis trąšomis apipurškia kartu su šaknų tręšimu arba tai būna skubi pagalba augalams. Lapai sugeria maistingas medžiagas greičiau, nei jos patenka į šaknis, taigi rezultatas būna greitesnis. Dažniausiai braškes prieš žydėjimą apipurškia boro rūgštimi - taip skatinama, kad greičiau užmegztų uogas. Tirpalo sudėtis: 10-iai l vandens reikės 2 g boro rūgšties, 2 g mangano ir stiklinės persijotų pelenų.
Remontantinių braškių tręšimas: remontantines braškes reikia dažniau tręšti, kad dažniau brandindamos uogas šios rūšys nepritrūktų maistingų medžiagų. Pirmą kartą tręšiama pavasarį, nutirpus sniegui, antrą - kai pasirodo žiedynai, vėliau - pradėjus žydėti.
Apibendrinimas
Žemuogių šėrimas įvairiais vegetacinės raidos etapais yra svarbi žemės ūkio technologijų dalis. Akivaizdu, kad kiekvienas sodininkas išsirinks jam tinkamiausias trąšas. Kažkas naudos mineralinius papildus, o kiti - ekologišką braškių derlių. Viskas sprendžiama individualiai.
Jodas - antiseptikas, kuris įveikia pačias įvairiausias bakterijas, grybus ir kitus pirmuonis mikroorganizmus, žmogui sukeliančius infekcinius susirgimus. Tačiau tuo jodo nauda nesibaigia - šį preparatą galima panaudoti ir kultūriniams augalams. Daržininkai jodą pasitelkia, kai reikia augalus gydyti arba grybinių ligų profilaktikai. Sėkmingai kovojama su fitoftoroze, miltlige, šaknų puviniu.
Vaismedžiams jodas yra puiki profilaktika nuo žiedų ir vaisių puvinio. Koncentruotas 10 litrų vandens ir 10 ml jodo tirpalas efektyviai saugo obuolius nuo vaisių puvinio. Tokiu skysčiu medžiai apipurškiami panašiai mėnesį iki bus surinktas derlius. Tą patį reikia padaryti dar sykį po 3-4 dienų.
Prieš sėją žemdirbiai sėklas efektyviai dezinfekuoja jodu. Tam reikia į vieną litrą nusistovėjusio vandens įlašinti lašelį jodo. Tokiu skysčiu sumirkykite gabalėlį marlės, į jį įvyniokite grūdus ir laikykite 6-8 valandas. Po to sėkloms leiskite išdžiūti, o tuomet jau galėsite sėti.
Kai kurie ūkininkai likus nedaug laiko iki sodinimo jodu dezinfekuoja bulves. Jei ir jūs galvojate apie tokią procedūrą, 10 litrų vandens sumaišykite su 2 ml antiseptiko ir juo sudrėkinkite bulves, kurias prieš tai vienu sluoksniu išdėliokite tamsioje vietoje.
Pirmasis pavasarinis braškių maitinimas jodu atliekamas iš karto nupjovus senus lapus - 15 lašų jodo ištirpinama 10 litrų vandens, išmaišoma ir gauta priemone laistomos braškės. Iš viso atliekami trys tokie tręšimai 10 dienų intervalu.
Braškių auginimo ir priežiūros darbai apima laistymą, tręšimą ir ravėjimą. Braškės jautriai reaguoja tiek į trąšų nepriteklių, tiek į perteklių. Azoto trąšomis tręšti braškes reikia augimo pradžioje iki žydėjimo, nes vėliau azoto braškės sunaudoja labai mažai. Kalis svarbiausias yra po žydėjimo formuojantis uogoms ir joms bręstant, nes stiprina uogų sieneles, pagerina transportavimo savybes, didina atsparumą ligoms, gerina skonio savybes. Fosforo trąšomis braškes tręšti galima žydėjimo metu ir derliui formuojantis, tręšti galima per lapus.
Ugnies įdegimas trinties, vatos ir kalio permanganato pagalba
tags: #braskems #lieti #kiek #jodo #deti