Imuninės sistemos stiprinimas natūraliomis priemonėmis: česnakas, imbieras ir citrina
Apie imuninės sistemos veiklą, jos funkcijas, tikrąjį minėtų produktų poveikį mūsų organizmui ir buvimo lauke naudą kalbėjome su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesore, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktare Vita Pašukoniene.
Česnakai ir imbieras: naudingos savybės, bet ne imuniteto stiprinimas
Biomedicinos mokslų daktarė V. Pašukonienė pabrėžia, kad plačioji visuomenė žodį „imunitetas“ dažnai supranta kaip atsparumą ligoms, tačiau medikai šią sąvoką vartoja kitaip. Pasak jos, stiprinti galima tik bendrą organizmo būklę, o ne pačią imuninę sistemą tiesiogiai.
„Organizmo atsparumas priklauso nuo bendros organizmo būklės - kiek jis fiziškai stiprus, kiek užgrūdintas, ar pailsėjęs ir neišvargintas ilgalaikio streso, ar nesergama ligomis, kurios vienaip ar kitaip išbalansuoja imuninę sistemą. Grūdintis reikia, o tai daryti žiemą tikrai galima. Judėti reikia kuo daugiau, nesvarbu, žiema ar vasara, normalūs metai ar karantinas. O stresiniai hormonai bei serotonino-melatonino apykaitos sutrikimai, kai dabar, sėdint namuose dažnas yra supainiojęs dieną su naktimi, ne tik veda į depresijas, bet ir tiesiogiai slopina imuninės sistemos reakcijas. Taigi, neabejotinai yra priemonių, kaip organizmą stiprinti. Tačiau medicinos pasaulio žmonės paprastai imunitetą supranta kaip imuninės sistemos būklę, pagrindinę mūsų atsparumo ligoms dedamąją. O jau čia kalbos apie imuninės sistemos stiprinimą tikrai yra mokslu nepagrįstos spekuliacijos“, - sako V. Pašukonienė.
Klausiama apie tokius populiarius produktus kaip česnakai, imbieras, medus, citrina, kurie, tikima, stiprina imunitetą, pašnekovė teigia, kad nors iš maisto turime gauti pakankamai reikalingų medžiagų, nėra jokių mokslinių duomenų, kad konkretūs produktai gali padidinti atsparumą infekcijoms. Vis dėlto, jos nuomone, šių produktų nereikėtų atmesti, nes jie turi naudingų savybių.
„Reikia neužmiršti, kad mūsų burnos, gerklės, nosies gleivinių paviršiuje visada knibžda nedraugiški mums mikroorganizmai. Susargdina mus tik statistiškai nedidelis jų procentas. O įvairių bakteriocidų turintis maistas ar oras yra geras pagalbininkas mažinant tų pavojingų patogenų kiekį. Taigi česnako, medaus, imbiero, putinų uogų, citrusinių vaisių, pušų spyglių ekstraktų ir kiti natūralūs bakteriocidiniai junginiai tikrai gali padėti organizmui nesusirgti sumažindami besibraunančio priešo būrius. Taip mes galime padėti savo imuninei sistemai“, - aiškina V. Pašukonienė.
Trys priemonės organizmo stiprinimui
Profesorė V. Pašukonienė išskiria tris pagrindines priemones, galinčias padėti organizmui sustiprėti.
1. Atsparumas šalčiui ir grūdinimasis
„Organizmo grūdinimas yra susijęs su organizmo sistemų, tokių kaip oda, kraujo kapiliarai, gleivinių epitelis, sugebėjimu kuo greičiau reaguoti į pasikeitusias aplinkos sąlygas - greitai susitraukti saugant šilumą, ir vėl išsiplėsti, operatyviai aprūpinant krauju saugomus paviršius, kad neužleisti pozicijų pafrontės linijoje esantiems ligų sukėlėjams. Jeigu neįstengiame grūdinti viso kūno, buvimas lauke žiemą - vienas iš būdų treniruoti ir grūdinti kvėpavimo takų gleivines. Tačiau kaip ir visur, tai daryti reikia protingai, palaipsniui, nesukeliant organizmui šoko ir nesiekiant buvimo lauke rekordų“, - aiškina ji.
2. Judėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas
Judėjimas yra dar viena svarbi priemonė, padedanti aktyvinti kraujotaką ir visą medžiagų apykaitą, palaikyti raumenų tonusą bei judrius sąnarius. Tai taip pat padeda „apvalyti“ imuninę sistemą.
„Moksliniais tyrimais jau įrodyta, kad aktyvus raumenų judėjimas iš kraujo į audinius pritraukia ir vėliau sunaikina didelę dalį neveiklių, pasenusių limfocitų, vadinamojo su amžiumi atsirandančio imuninio balasto. Vienas iš imuninės sistemos senėjimo požymių yra to imuninio balasto atsiradimas ir jaunų limfocitų, galinčių mus apsaugoti nuo naujų, dar nematytų infekcijų, trūkumas. Sumažėjus kraujyje nereikalingiems limfocitams, aktyvuojama jaunų limfocitų gamyba, t.y. sudaromos sąlygos ir pajėgos reikalingiems kontaktams su naujais dar nematytais patogenais“, - aiškina profesorė.
3. Streso mažinimas
Buvimas lauke prisideda prie streso mažinimo, o tai, pasak V. Pašukonienės, padeda nervų sistemai generuoti daugiau laimės hormonų. „O tai yra nepaneigiamas teigiamas stimulas viso organizmo atsparumui - gebėjimui nesusirgti, o susirgus - greičiau pasveikti“.
Ar įmanoma išmatuoti imuniteto stiprumą?
Imuninės sistemos funkcijos yra daug platesnės nei vien kova su virusais ar bakterijomis. Nors dažnai manoma, kad dažnas sirgimas rodo silpną imunitetą, imuninės sistemos veikla apima ir organizmo valymą nuo pasenusių ląstelių, savųjų ląstelių puolimo slopinimą ir kitas funkcijas.
V. Pašukonienė teigia, kad nėra visuotinai priimtų kriterijų imuniteto stiprumui nustatyti. Imuninės sistemos gebėjimas greitai sureaguoti ir išvengti susirgimo taip pat susijęs su amžiumi, nes laikui bėgant sistema gali tapti inertiškesnė ir sunkiau atpažinti naujus ligų sukėlėjus.
Vienintelis tikras būdas stiprinti imuninę sistemą
Biomedicinos mokslų daktarė primena, kad imunitetas yra dviejų rūšių: įgimtas ir įgytas. Įgimtas imunitetas susiformuoja iki gimimo ir pirmaisiais mėnesiais po jo, jo formavimuisi svarbi mikrobiota ir antikūnai iš motinos. Šio imuniteto negalime keisti.
Įgytas imunitetas formuojasi per patirtis, sąveikaujant su įvairiais infekcijos šaltiniais. Lengviausiai tokią patirtį įgyja vaikai iki trejų metų. „Kiekvienas ligą sukeliantis mikroorganizmas yra vis kitoks. Imuninės sistemos T ir B limfocitai turi sugebėti rasti specifinius ginklus prieš kiekvieną priešą ir sunaikinę prisiminti jį kitam kartui. Imuninės atminties ląstelės turi išsaugoti informaciją apie priešą ir kitos tokios pačios intervencijos metu į pirmąjį mūšį stoti jau kartu su įgimtuoju imunitetu“, - aiškina profesorė.
Pasak profesorės, vienintelis tikras būdas stiprinti imuninę sistemą - sudaryti kuo daugiau įsimenamų kontaktų. Imuninei sistemai nesvarbu, ar virusas pateks natūraliai, ar per vakciną - svarbiausia, kad ji suprastų, jog tai pavojus. Kuo daugiau nepavojingais būdais vaikai gaus informacijos apie aplinkui egzistuojančius patogenus, tuo labiau sustiprins savo įgyto imuniteto atmintį.
Imbiero ir česnako mišinys: šimtmečių išmintis
Imbiero ir česnako mišinys vertinamas jau daugelį šimtmečių ir vis dažniau pasirenkamas kaip natūrali priemonė.
Imbieras veikia kaip natūralus kraujotakos aktyvatorius, sušildo iš vidaus, mažina uždegimą ir padeda lengviau atsikratyti toksinų. Česnakas yra stiprus antibakterinis „valiklis“. Šių dviejų ingredientų derinys pasižymi dar stipresniu poveikiu.
Šis mišinys ypač naudingas pereinamuoju metų laiku, kai organizmas dažnai peršąla ar sutrinka virškinimas. Kai kurie žmonės pastebi ir papildomą naudą - pagerėjusį miegą, sumažėjusį galvos skausmą ar net švaresnę odą.
Receptas: Imbiero, česnako ir citrinos mišinys
Reikės:
- 1 didesnės imbiero šaknies
- 1 didesnės citrinos
- 4 šaukštų medaus
- 1 česnako galvutės
- Vandens (pagal poreikį)
Paruošimas:
- Imbierą ir česnaką nulupkite ir susmulkinkite arba sutarkuokite.
- Citrinos sultis išspauskite.
- Visus ingredientus sumaišykite. Galima pridėti šiek tiek šilto vandens, jei norite skystesnės konsistencijos.
- Mišinį laikykite stiklainyje šaldytuve.
Vartojimas:
Rekomenduojama vartoti po 1-2 šaukštus ryte, tuščiu skrandžiu, 10-14 dienų kursais, po kurių galima daryti kelių dienų pertrauką. Jei skonis per stiprus, galima atskiesti šiltu vandeniu ar citrinos sultimis.
Kiti naudingi produktai ir jų deriniai
Prekybos tinklų atstovai ir kulinarijos ekspertai taip pat dalijasi idėjomis, kaip šiuos natūralius produktus paversti organizmo apsauga.
Klasikinis ir nepakeičiamas mišinys (Maxima)
Reikės: 4 šaukštų medaus, 1 didesnio imbiero šaknies, 1 didesnės citrinos.
Paruošimas: Imbierą ir citriną (su žievele, išimti sėklas) sutarkuokite smulkia tarka. Sumaišykite su medumi. Laikykite šaldytuve ir kasdien suvalgykite po 1-2 šaukštus.
Vitaminų ir energijos užtaisas (Maxima)
Reikės: saujos spanguolių, 1 česnako, 3 šaukštų medaus.
Paruošimas: Spanguoles ir česnaką sutrinkite. Sumaišykite su medumi. Laikykite šaldytuve ir vartokite 3-4 kartus per dieną po šaukštą.
Citrinų nauda
Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja, pabrėžia citrinų naudą imunitetui dėl didelio vitamino C kiekio. Svarbu prisiminti, kad vitaminas C yra jautrus aukštai temperatūrai, todėl citrinos sultis geriau įpilti į kiek atvėsusią arbatą.
Citrinų arbata, kurios paruošimui galima naudoti ir žievelę, ne tik stiprina imunitetą, bet ir pasižymi antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis, padeda nuraminti gerklės skausmą, kosulį, gerina psichinę sveikatą ir detoksikuoja organizmą.
Indiška arbata su prieskoniais (Lidl)
Šis receptas apima cinamono lazdeles, imbierą, gvazdikėlius, pipirus, ciberžolę ir medų, kurie kartu sudaro kompleksinį poveikį organizmui.
Medaus fermentuotos spanguolės (Lidl)
Tai fermentuotas produktas, kuriame spanguolės, imbieras, cinamonas ir apelsinų sultys derinamos su medumi. Fermentacijos procesas ilgalaikis, tačiau rezultatas - maistingas ir naudingas produktas.
„Ugninis“ mišinys nuo visų ligų
Šis receptas apima svogūną, imbierą, česnaką, ciberžolę, kajeno pipirus, citrinos žievelę, obuolių actą ir medų. Mišinys laikomas mėnesį, o vėliau vartojamas kaip imunitetą stiprinantis preparatas.
Anot specialistų, natūralių produktų derinimas su sveiku gyvenimo būdu - judėjimu, pakankamu poilsiu ir streso mažinimu - yra efektyviausias būdas palaikyti stiprią imuninę sistemą.
tags: #cesnako #imbiero #ir #citrinos #misinys