Dekoratyvinis augalas sanpaulija: auginimo ir priežiūros ypatumai
Sanpaulija (lot. Saintpaulia), liaudyje dar vadinama Afrikos žibuokle, yra populiarus ir mėgstamas kambarinis augalas, dažnai atsirandantis namuose rudenį ir žiemą, kai trūksta spalvų ir gyvybės. Nors sanpaulijos gali pražysti bet kuriuo metų laiku, jos ypač vertinamos šaltuoju periodu, kai lauko gėlės jau būna nužydėjusios. Šis augalas pasižymi nereiklumu ir gali sėkmingai augti praktiškai kiekvienuose namuose.
Sanpaulija (lot. Saintpaulia ionantha) yra viena populiariausių kambarinių žydinčių gėlių, formuojanti tvarkingą, plokščią skrotelę iš pūkuotų, mėsingų lapų. Ji žydi beveik ištisus metus su nedidelėmis pertraukomis, džiugindama įvairiausių spalvų, formų ir raštų žiedais. Populiariausios žiedų spalvos yra violetinė, mėlyna, rožinė ir balta. Žiedai, kurių skersmuo siekia 2-3 cm, paprastai pradeda krauti vasario mėnesį, o masiškai žydi kovą-gegužę. Antrą kartą gėlės gali sužydėti nuo rugpjūčio pabaigos iki lapkričio, o žiemą dažniausiai trumpai pailsi. Po žydėjimo susiformuoja dėžutės pavidalo vaisiai.
Kilmė ir veislių įvairovė
Sanpaulijos kilusios iš Afrikos, konkrečiau - rytinės jos dalies, Tanzanijos, kur auga kalnuotuose, rūko užgultuose miškuose. Lietuvoje patalpose auginama našlaitinė sanpaulija (Saintpaulia ionantha). Nors tikslių veislių skaičių sunku nustatyti, šiuo metu žinoma virš 7500 skirtingų sanpaulijų veislių, kurios stebina žiedų spalvų, formų ir lapų atspalvių bei pavidalų įvairove.
Sanpaulijų veislės gali pasigirti ne tik įvairiais lapų atspalviais, tokiais kaip balti su rožinėmis gyslomis, taškuotais krašteliais ar citrinos geltonumo, bet ir skirtingomis žiedų formomis: pilnaviduriais, pusiau pilnaviduriais, tuščiaviduriais, varpelio ar žvaigždės formos su garbanotais, banguotais, kutuotais, dvigubais ar lygiais krašteliais. Patys augalai taip pat skiriasi dydžiu ir forma - nuo telpančių arbatos puodelyje iki didesnių ar net vijoklinių veislių.
Lietuvoje įsigyti konkrečią ar įdomesnę sanpaulijų veislę gali būti sudėtinga, kadangi prekybos centruose dažniausiai parduodami jų mišiniai, o perkant internetu gėlės parenkamos atsitiktiniu būdu. Galimybė įsigyti retesnę veislę gali atsirasti keliaujant.
Auginimo sąlygos
Norint užtikrinti tinkamas sanpaulijos augimo ir žydėjimo sąlygas, svarbu atkreipti dėmesį į keturis pagrindinius aspektus: vietą ir apšvietimą, vazoną ir dirvožemį, laistymą ir tręšimą bei temperatūrą ir drėgmę.
Vieta ir apšvietimas
Sanpaulijoms kenkia tiesioginiai saulės spinduliai, todėl jos geriausiai auga vazonuose ant šiaurinės ar rytinės palangės. Pietinės ir vakarinės palangės tinkamos tik žiemos metu. Jei namuose yra tik pietinė palangė, vazoną reikėtų statyti ne arčiau kaip 30 cm nuo jos krašto ir ne arčiau kaip 1 metro atstumu. Optimaliausia auginti ant lentynėlės ar stelažo, apšviečiant liuminescencinėmis lempomis, kurios leidžia gėlėms žydėti ištisus metus. Tamsiai žalia lapų spalva gali signalizuoti apie šviesos trūkumą. Siekiant tolygaus augimo, vazonas su gėle turėtų būti reguliariai pasukamas, kad visos augalo dalys gautų pakankamai šviesos.
Vazonas ir dirvožemis
Sanpaulijas rekomenduojama sodinti į negilius, plačius vazonus. Mažoms gėlėms tinkami 5-9 cm skersmens vazonėliai, didesniems augalams - 10-12 cm skersmens. Vazono dugne būtina įrengti drenažą iš putų polistireno arba samanų. Dirvožemis turi būti labai purus, gerai praleidžiantis vandenį, su pH 5,5-7,0. Idealiai tinka mišinys iš durpių, smėlio, velėninio dirvožemio, komposto ir susmulkintų kiminų. Galima naudoti ir pirktinį gėlėms skirtą substratą, papildytą smėliu ir kiminais. Taip pat tinka specialiai sanpaulijoms skirtas komercinis žemės mišinys. Vienas iš siūlomų savarankiškai paruošiamų mišinių variantų - lygios dalys durpių samanų, vermikulito ir perlito.
Laistymas
Laistyti sanpaulijas reikia atsargiai, naudojant minkštą, kambario temperatūros arba keliais laipsniais šiltesnį vandenį. Geriausias būdas - laistymas iš apačios, pilant vandenį į lėkštelę po vazonu. Augalas turėtų sugerti vandenį per maždaug 20-30 minučių, po to likutį būtina išpilti. Svarbu, kad vanduo nepatektų ant stiebo ir lapų, nes tai gali sukelti dėmėtumą ir pažeisti augalą. Purškimas ant lapų taip pat nerekomenduojamas. Per didelis vandens kiekis ir užsistovėjęs vanduo vazone yra žalingi augalui. Idealu, kai viršutinis 2-3 cm dirvos sluoksnis šiek tiek pradžiūsta, tačiau nenudžiūsta visiškai. Perdžiūvimas sanpaulijoms kenkia mažiau nei perlaistymas.
Tręšimas
Gėlės tręšiamos sanpaulijų arba kambarinių žydinčių gėlių trąšomis. Vegetacijos ir žydėjimo metu tręšiama kas dvi savaites, žiemą - kartą per mėnesį. Trąšose turėtų būti didesnis fosforo kiekis (pvz., NPK 15-30-15). Alternatyvus variantas - kas kartą laistant naudoti ketvirtadalį skystų trąšų normos, sumaišytos su vandeniu. Sumažėjęs žydėjimas ir blyškesnė lapų spalva gali signalizuoti apie nepakankamą trąšų kiekį.
Temperatūra ir drėgmė
Sanpaulijoms augti reikalinga vidutinė ir šilta temperatūra, apie 18-22 °C. Temperatūrai viršijus 25 °C, gėlių augimas gali sulėtėti. Reikėtų vengti staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų. Žiemos metu, kai augalas nežydi, temperatūrą galima šiek tiek sumažinti iki 15 °C. Sanpaulijos mėgsta vidutinį ar didelį oro drėgnumą, todėl rekomenduojama jas statyti ant lėkštelės su drėgnais akmenukais arba laikyti drėgnesnėse patalpose, pavyzdžiui, vonios kambaryje ar virtuvėje.
Persodinimas ir genėjimas
Sanpaulijas rekomenduojama persodinti kas 1-2 metus pavasarį į šviežią substratą. Galima sodinti į tokio pat dydžio vazoną, pakeičiant žemę. Per dideliame vazone gėlė labiau linkusi auginti lapus, o ne žiedus. Persodinama, kai augalas dar nėra visiškai užpildęs viso vazono. Svarbu stengtis nepažeisti augalo šaknų ir sodinti į tą pačią gylį, kaip ir anksčiau. Nors sanpaulijos lapų genėjimo nereikalauja, svarbu atlikti higieninį genėjimą: kruopščiai nupjauti nudžiūvusius lapus ir pašalinti nužydėjusius žiedus kartu su lapkočiu. Taip pat rekomenduojama šalinti suaugusių augalų šonines atžalas, kad paskatintų geresnį ir gausesnį žydėjimą.
Dauginimas
Sanpaulijas galima dauginti keliais būdais:
- Dalijimu: Kai sanpaulija išaugina mažas dukterines kopijas, jas derėtų atsargiai atskirti nuo motininio augalo persodinimo metu ir atskirai pasodinti į mažus vazonėlius. Tai paskatina motininio augalo geresnį ir gausesnį žydėjimą.
- Lapų auginiais: Tai vienas dažniausių ir paprasčiausių dauginimo būdų. Nuo motininio augalo nupjaunamas lapas su kuo ilgesniu lapkočiu. Lapas sodinamas į paruoštą vazonėlį su spygliuočių, durpės ir smėlio mišiniu 1 cm gylyje ir palaistomas. Po maždaug 1-1,5 mėnesio lapas išleidžia šaknis ir pradeda augti naujas augalėlis. Paaugę augalai persodinami į didesnius vazonėlius su lapinės žemės, durpių ir mėšlinės žemės mišiniu.
- Sėklomis: Šis būdas dažniau naudojamas selekcininkų. Sėklos sėjamos į žemių mišinį, sudarytą iš lygių dalių lapinės žemės, durpių ir smėlio, neužberiant sėklų. Palaikant 25 °C temperatūrą, sėklos sudygsta per maždaug dvi savaites. Prieš persodinant į vazonėlius, daigelius reikia du kartus pikuoti.
Ligos ir kenkėjai
Daugiausiai sanpaulijos suserga dėl netinkamų auginimo sąlygų: perlaistymo, vandens patekimo ant lapų, per žemos temperatūros patalpoje ir menko apšvietimo. Tai gali sukelti pelėsį ant lapų, miltligę, šaknų ar vainiko puvinį.
Netinkamos augimo sąlygos taip pat gali paskatinti kenkėjų, tokių kaip miltuotieji skydamariai, amarais, voratinklinės erkutės ar ciklameninės erkės, atsiradimą.
Kitų pasitaikančių problemų simptomai ir priežastys:
- Rudos dėmės ant lapų: Gali reikšti nudegimus saulės šviesoje.
- Besisukantys lapai: Gali signalizuoti per žemą oro temperatūrą.
- Gelsvos dėmės ant lapų: Per daug tiesioginių saulės spindulių vasarą.
- Blyškiai žali lapai ilgais kotais ir užsirietusiais kraštais: Augalui šalta, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15 °C.
- Suglebę lapai, supuvęs skrotelės vidurys: Šaknų kaklelio puvinys, kurį sukelia perlaistymas ir temperatūros svyravimai.
- Apipeliję lapai ir žiedai: Kekelinis puvinys arba miltligė.
tags: #dekoratyvinis #augalas #sanpaulija