Kibusis lipikas (Galium aparine) – raudinių šeimos augalas

Kibusis lipikas, moksliškai žinomas kaip Galium aparine, priklauso raudinių (Rubiaceae) šeimai ir yra vienametė žolė iš lipikų (Galium) genties. Tai 30-100 cm aukščio pasiekiantis žolinis augalas, pasižymintis specifinėmis savybėmis.

Morfologinės savybės

Augalo šaknis yra liemeninė, ilga, plona ir giliai įsišaknijusi. Stiebas yra liaunas, pasižymi keturbriaune struktūra ir gali būti gulsčias arba laipiojantis. Briaunos yra apaugusios kabliškais plaukeliais, kurie leidžia augalui lengvai įsikibti į kitus augalus, taip užtikrinant jo augimą ir plitimą.

schematinis kibusio lipiko augalo pavaizdavimas su išskirtomis morfologinėmis dalimis: šaknimis, stiebu, lapais ir žiedais

Žiedai yra smulkūs, balti arba žalsvi, išsidėstę ant ilgų žiedkočių ir paprastai po 3-5 lapų pažastyse. Vaisius susideda iš dviejų tamsiai rudų vaisiukų, kurie apaugę kabliškai užlenktais gelsvais šereliais. Būtent šie šereliai padeda vaisiukams lengvai prikibti prie gyvulių plaukų ar žmogaus drabužių, taip skatinant augalo platinimą.

Paplitimas ir ekologija

Kibusis lipikas žydi nuo gegužės iki spalio mėnesio ir yra dažnas augalas visoje Lietuvoje. Jis dažnai sutinkamas kaip laukų ir daržų piktžolė.

žemėlapis su pažymėtu kibusio lipiko paplitimu Lietuvoje, rodantis jo dažnumą

Raudinių (Rubiaceae) šeima

Raudinių (Rubiaceae) šeima priklauso magnolijainių (Magnoliopsida) klasei ir apima apie 500 genčių bei apie 6000 rūšių. Šios šeimos augalai gali būti medžiai, krūmai, lianos, daugiametės ir vienametės žolės. Lapai paprastai yra priešiniai, kartais susitelkę į menturius, su ištisiniais kraštais. Žiedai dažniausiai susitelkę į įvairius žiedynus, tokius kaip šluotelės, kekės, skėčiai, varpos ar galvutės, nors pasitaiko ir pavienių žiedų. Žiedai yra dvilyčiai, retai vienalyčiai, taisyklingi arba netaisyklingi.

Taurelė sudaryta iš 4-5 taurėlapių, o vainikėlis yra vamzdelio arba varpelio pavidalo, susidedantis iš 4-5, retai iš 10 suaugusių vainiklapių.

Raudinių šeimos reikšmė ir panaudojimas

Raudinių šeimoje yra daugybė vaistinių augalų, priklausančių tokioms gentims kaip auseklės (Oldenlandia), chininmedžio, iksoros (Ixora), gurlūnės (Knoxia), kavamedžio, unkarijos (Uncaria) ir kt. Kai kurių genčių, pavyzdžiui, borojos (Borojoa), genipos (Genipa), unkarijos, vanguerijos (Vangueria), vaisiai yra valgomi. Iš gardenijos ir kvaputės (Leptactina) genčių augalų gaunamas eterinis aliejus, o kavamedžių sėklos naudojamos gėrimams gaminti. Kai kurių raudės (Rubia), morindos ir lipiko genčių augalų dalys naudojamos dažams gauti.

infografika, vaizduojanti įvairių raudinių šeimos augalų panaudojimo sritis: vaistiniai, maistiniai, dažai, eteriniai aliejai

Lietuvoje savaime auga 4 raudinių šeimos gentys: lipiko, kimbaros, krunės (Asperula) ir šerardijos. Daugiausia, net 27 rūšys, priklauso lipiko genčiai, kimbaros genčiai - 2 rūšys, o krunės ir šerardijos - po 1 rūšį.

Miško fragmentas su kibusiu lipiku

Aprašomas miško fragmentas yra šalia žiedinio kelio, netoli buvusio Kairėnų dvaro kluono. Šis miškas yra apjuostas kelio iš šiaurinės ir rytinės pusės. Pietinis jo pakraštys ribojasi su žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijomis ir fitoremediacijos ekspozicijomis, o vakarinėje dalyje telkšo tvenkinys.

Miško buveinės ypatumai

Šiam miškui būdingas labai drėgnas gruntas. Seniau iškastas griovys padėdavo nutekinti perteklinį vandenį į tvenkinį. Vandens kiekis šioje vietoje padidėja po kiekvieno lietaus, o negiliai esantys gruntiniai vandenys nuolat kyla į paviršių. Ypatinga drėgme pasižymi ir šiaurinėje pusėje esanti pieva, kur net ir karštą vasaros dieną kai kuriose vietose gali sudrėkti apavas.

fotografija, vaizduojanti drėgną miško pakraštį su tipiniais drėgnų vietų augalais

Medžiai ir krūmai

Miške vyrauja juodalksniai, taip pat auga baltalksniai, drebulės, beržai, o retkarčiais pasitaiko uosių ir klevų. Dėl tankios miško struktūros augalų kamienai yra tiesūs. Krūmus šioje buveinėje atstovauja dygioji šunobelė, blindės, ievos ir kitos rūšys.

Žoliniai augalai

Žolinių augalų rūšių miške galima rasti žymiai daugiau. Įdomu tai, kad skirtinguose miško pakraščiuose, priklausomai nuo apšvietimo sąlygų, vyrauja skirtingos rūšys. Tankumynuose auga vienokios, o atvirose vietose - kitokios.

Šiaurinis pakraštys

Šiauriniame pakraštyje pastebimi drėgnų vietų augalai: liekninis viksvameldis (Scirpus sylvaticus), gelsvalapė usnis (Cirsium oleraceum), įvairios salierinių (Apiaceae) šeimai priklausančios rūšys, tokios kaip krūminiai builiai ir miškiniai skudučiai. Šio pakraščio nemažame plote auga ir paprastosios nendrės. Fone išsiskiria patvorinė vynioklė su dideliais (3-7 cm skersmens) baltais žiedais, kurie matomi iš toli. Stiebai vyniojasi ant greta augančių augalų, o dideli lapai dažnai apsunkina atraminius augalus.

Rytinis pakraštys

Rytiniame miško pakraštyje auga viksvos, pelkinės vingiorykštės, paprastosios raudoklės, snapučiai ir kiti augalai, kurie čia gerai auga, žydi ir dera.

Pietinis pakraštys

Pietinio pakraščio žolines floros daugumą sudaro varpiniai augalai, taip pat pastebimi dideli dilgėlių sąžalynai.

Vakarinis pakraštys

Vakarinėje miško dalyje nutiestas gruntinis takas skiria mišką nuo tvenkinio. Nuo šio tako gerai matomi juodalksnių kamienai, o nuo tiltuko atsiveria vaizdas į griovį su stovinčiu ar tekančiu vandeniu.

Šiame miško fragmente aptinkamos augalų šeimos ir rūšys:

Ūksmininiai (Adoxaceae E.Mey.) - Adoxa moschatellina L.
Salieriniai (Apiaceae Lindl.) - Aegopodium podagraria L. (Paprastoji garšva), Angelica sylvestris L. (Miškinis skudutis), Anthriscus sylvestris (L.) Hoffm. (Krūminis builis), Chaerophyllum aromaticum L. (Kvapusis gurgždis), Cicuta virosa L.
Astriniai (Graižažiedžiai) (Asteraceae Bercht. & J.Presl) - Artemisia vulgaris L. (Paprastasis kietis), Cichorium intybus L. (Paprastoji trūkažolė), Cirsium oleraceum (L.) Scop. (Gelsvalapė usnis), Lapsana communis L. (Paprastoji gaiva), Taraxacum officinale (L.) Weber ex F.
Balzamininiai (Balsaminaceae A.Rich.) - Impatiens noli-tangere L.
Beržiniai (Betulaceae Gray) - Alnus glutinosa (L.) Gaertn.
Agurkliniai (Boraginaceae Juss.) - Symphytum officinale L.
Bastutiniai (Brassicaceae Burnett) - Cardamine pratensis L. (Pievinė kartenė), Hesperis matronalis L.
Gvazduikiniai (Caryophyllaceae Juss.) - Lychnis flos-cuculi L. (Šilkažiedė gaisrena), Saponaria officinalis L. (Vaistinis putoklis), Silene vulgaris (Moench) Garcke (Paprastoji naktižiedė), Stellaria holostea L.
Vijokliniai (Convolvulaceae Juss.) - Calystegia sepium (L.) R.Br.
Viksvuoliniai (Cyperaceae Juss.) - Carex acutiformis Ehrh. (Pelkinė viksva), Scirpus sylvaticus L.
Asiūkliniai (Equisetaceae) - Equisetum arvense L. (Dirvinis asiūklis), Equisetum pratense Ehrh. (Asiūklinis ožkabarzdis)
Pupiniai (Ankštiniai) (Fabaceae Lindl.) - Trifolium pratense L. (Raudonasis dobilas), Trifolium repens L. (Baltasis dobilas), Vicia cracca L.
Snaputiniai (Geraniaceae Juss.) - Geranium palustre L. (Pelkinis snaputis), Geranium pratense L.
Ilecebriniai (Illecebraceae R. Br.) - Herniaria glabra L.
Notreliniai (Lamiaceae) - Ajuga reptans L. (Šliaužiančioji vaisgina), Glechoma hederacea L. (Šliaužiančioji tramažolė), Lamium album L. (Baltažiedė notrelė), Scutellaria galericulata L. (Pelkinė kalpokė), Stachys sylvatica L.
Raudokliniai (Lythraceae J.St.-Hil.) - Lythrum salicaria L.
Alyvmediniai (Oleaceae Hoffmanns. & Link) - Fraxinus excelsior L.
Aguoniniai (Papaveraceae Juss.) - Chelidonium majus L.
Gyslotiniai (Plantaginaceae Juss.) - Veronica chamaedrys L.
Migliniai (Poaceae Barnhart) - Anthoxanthum odoratum L. (Kvapioji gardūnytė), Dactilis glomerata L. (Paprastoji šunažolė), Festuca pratensis Huds. (Tikrasis eraičinas), Helictotrichon pubescens (Huds.)Pilg (Gauruotoji poavižė), Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud.
Raktažoliniai (Primulaceae Batsch ex Borkh.) - Lysimachia vulgaris L.
Vėdryniniai (Ranunculaceae Juss.) - Caltha palustris L. (Pelkinė puriena), Ranunculus acris L. (Aitrusis vėdrynas), Ranunculus lanuginosus L. (Vilnotasis vėdrynas), Ranunculus repens L.
Erškėtiniai (Rosaceae Juss.) - Geum rivale L. (Raudonoji žiognagė), Geum urbanum L. (Geltonoji žiognagė), Filipendula ulmaria (L.) Maxim. subsp. denudata (J. & C. Presl) Hayek (Pelkinė vingiorykštė, ūksminis porūšis), Rubus idaeus L.
Raudiniai (Rubiaceae Juss.) - Galium aparine L.
Uolaskėliniai (Saxifragaceae Juss.) - Chrysosplenium alternifolium L.
Bervidiniai (Scrophulariaceae Juss.) - Scrophularia nodosa L.
Bulviniai (Solanaceae Juss.) - Solanum dulcamara L.
Švendriniai (Typhaceae Juss.) - Sparganium emersum L. (Paprastasis šiurpis), Sparganium erectum L. (Šakotasis šiurpis), Typha latifolia L.
Dilgėliniai (Urticaceae Juss.) - Urtica dioica L.

tags: #raudiniu #seimos #kibus #misko #augalas