Grybelių identifikavimas ir auginimas laboratorijoje

Įvadas į grybelių diagnostiką

Grybeliai gali būti identifikuojami tiesiogiai mikroskopuojant pažeistą audinį, pavyzdžiui, odą, plaukus, nagus ar pustules. Norint tiksliai nustatyti diagnozę, svarbu imti medžiagą iš įtartinos vietos pasėliui. Diagnostiniai tyrimai grybeliams identifikuoti turėtų būti pradėti prieš pradedant gydymą priešgrybeliniais ar hormoniniais preparatais.

schematinis grybelio atvaizdas laboratorinėje aplinkoje

Metodai grybelių identifikavimui

Tiesioginė mikroskopija

Tiesioginio židinio mikroskopavimas, ypač naudojant 10% kalio šarmo preparatus, yra svarbi diagnostinė procedūra. Nors tiesioginis mikroskopavimas paprastai yra mažesnio jautrumo nei pasėlis, jis gali būti itin naudingas tam tikrais atvejais. Išimtį sudaro keratomikozė, kurios sukėlėjas kartais neišauga pasėlyje, bet gali būti nustatomas tiesiogiai mikroskopuojant, nes ragenos audinyje gali būti negyvybingų grybelių.

Grybų tyrimas gali būti atliekamas ne tik tiesioginės mikroskopijos būdu, bet ir nudažius preparatus Gramo ar Ziel-Neelsen būdu.

Pasėlio tyrimas

Pasėlio tyrimas gali užtrukti iki 4 savaičių, tačiau jis yra jautresnis nei tiesioginė mikroskopija ir leidžia tiksliai identifikuoti grybelio rūšį bei atlikti jautrumo testus.

Mėginių ėmimo svarba ir metodika

Teisingas mėginio paėmimas yra kritiškai svarbus tiksliam tyrimo rezultatui gauti. Įvairių tipų mėginiams taikomi skirtingi paėmimo reikalavimai:

Kvėpavimo takų mėginiai

  • Skrepliai: medžiaga imama ryte, nevalgius, praskalavus burną. Atkosėti skrepliai dedami į sterilų indą. Jei viename mažo padidinimo (100 kartų) lauke yra daugiau nei 25 epitelinės ląstelės, tai rodo, kad medžiaga netinkama tyrimui, nes galimai buvo gauta su seilėmis.
  • Bronchoskopija: naudojama biopsinė medžiaga, nuobružos, bronchoalveolinio lavažo skystis.

Kiti kūno skysčiai ir sekretai

  • Smegenų skystis: pasėliui ir grybelių identifikavimui reikia daugiau nei 5 ml skysčio. Jis laikomas kambario temperatūroje (ne šaldytuve). Kad būtų galima atlikti ir bendro smegenų skysčio tyrimus, jį būtina nedelsiant siųsti į laboratoriją, nes ląstelės gali greitai suirti.
  • Šlapimas: į sterilų mėgintuvėlį paimta vidurinė šlapimo porcija turėtų būti greitai gabenama į laboratoriją. Laikyti galima šaldytuve iki 2 valandų +4°C temperatūroje.
  • Prostatos sekretas: po šlapinimosi pacientui masažuojama prostata. Sekretas imamas tiesiai į mėgintuvėlį su terpe. Papildomai paimama 5-10 ml šlapimo.
  • Eksudatai: odos pūslelės dezinfekuojamos, o jų sekretas sterilia adata ir švirkštu gabenamas į laboratoriją kartu su švirkštu.
  • Kraujas: naudojamos specialios dvifazės agaro terpės, skirtos selektyviai grybelių kultūrai.

Audinių mėginiai

  • Oda, nagai, plaukai: pažeista oda nuvaloma 70% spiritu. Steriliu skalpeliu ar mikroskopinio stiklelio kampu paimama tiriamosios medžiagos iš pažeistos vietos. Tiriami nukirpti pažeisti nagai. Plaukai tyrimui imami iš pažeistų odos vietų (alopecija) arba iš fluorescencijos zonų, matomų šviečiant Wood lempa.
  • Biopsinė medžiaga: siunčiama į laboratoriją kartu su steriliu fiziologiniu tirpalu sudrėkintu tamponėliu.
laboratorinė įranga grybelių kultūroms auginti

Grybelinės infekcijos ir diagnostika

Audiniai, turintys keratino (plaukai, nagai, oda), gali būti infekuojami dermatofitų. Infekcijos gali būti vidutinio sunkumo, bet gali komplikuotis organizmo reakcija į grybelių gaminamus produktus.

Kandidamikozės odos pažeidimo požymiai apima ryškią eritemą ir trapias odos pustules. Wood lempos panaudojimas gali būti reikalingas imant medžiagą Microsporum infekcijų metu. Esant Trichophyton infekcijai, pažeisti plaukai paprastai nešvyti.

Dažniausi grybelinės keratomikozės sukėlėjai

Tarp dažnesnių grybelinės keratomikozės sukėlėjų minimi:

  • Candida albicans
  • Fusarium
  • Aspergillus fumigatus
  • Aspergillus flavus
  • Curvularia
  • Penicillium
  • Paecilomyces

Laboratorinės terpės ir auginimo sąlygos

Laboratorijoje naudojamos įvairios terpės grybeliams auginti:

  • Sintetinės terpės: dažniausiai naudojamos auginant autotrofines bakterijas.
  • Kompleksinės terpės: dažniau naudojamos daugeliui heterotrofinių bakterijų ir grybelių. Jų sudėtyje yra maistinių medžiagų, tokių kaip mielių, mėsos ar augalų ekstraktas, arba baltymų skaidymo produktai.

Kompleksinių terpių cheminė sudėtis gali skirtis tarp partijų, nors jų sudėtyje esantys mikroorganizmai daugiausiai energijos, anglies, azoto ir sieros gauna iš baltymų.

Peptonai ir ekstraktai

Dalis baltymų gali būti suskaidoma rūgštimis ar fermentais, sudarant trumpesnes aminorūgščių grandines, vadinamas peptonais. Mėsos ar mielių ekstraktai suteikia terpei vitaminus ir kitus organinius augimo faktorius. Mielių ekstraktai yra turtingi B grupės vitaminais.

Auginimas anaerobinėmis sąlygomis

Kultivuojant anaerobines bakterijas, susiduriama su specifine problema, kadangi su deguonimi jos gali žūti. Joms auginimui naudojamos specialios redukuotos terpės (reducing media), kurių sudėtyje yra ingredientų, tokių kaip natrio tioglikolatas, chemiškai surišantis ištirpusį deguonį.

Anaerobinis inkubavimas

Anaerobinės kameros ir taros

Reguliariai auginti ir išlaikyti gryną obligatinių anaerobų kultūrą, mikrobiologai redukuotą terpę laiko gerai užspaustuose mėgintuvėliuose. Jei kultūra auginama Petri lėkštelėje, ji patalpinama į specialius įrenginius. Mažesniam kiekiui lėkštelių naudojamos uždaros taros (indai), iš kurių pašalinamas deguonis. Kai kuriems įrenginiams reikia vandens ir katalizatoriaus, kiti naudoja chemines medžiagas (pvz., askorbo rūgštį) deguoniui pašalinti. Laboratorijos, dirbančios su dideliais kiekiais anaerobų, naudoja anaerobines kameras, pripildytas dujų (pvz., N2, H2, CO2).

Antimikrobinio jautrumo testas grybelinėms infekcijoms

Antimikrobinio jautrumo testas grybelinėms infekcijoms yra laboratorinis tyrimas, nustatantis, kaip efektyviai įvairūs priešgrybeliniai vaistai veikia prieš konkretų grybelį. Tai ypač svarbu, kai infekcija yra atspari įprastiems vaistams, sudėtinga ar užsitęsusi.

Kada skiriamas jautrumo testas?

  • Įtarus atsparumą gydymui.
  • Diagnozavus sunkią ar sisteminę grybelinę infekciją.
  • Infekcijai pasikartojant ar užsitęsus.
  • Tiriant specifinio grybelinio sukėlėjo jautrumą.

Kaip atliekamas testas?

  1. Mėginio paėmimas: priklausomai nuo infekcijos vietos (oda, nagai, kraujas, šlapimas ir kt.).
  2. Grybelio izoliavimas ir auginimas: mėginys auginamas laboratorijoje.
  3. Jautrumo testavimas: išskirtas grybelis testuojamas su įvairiais priešgrybeliniais vaistais, nustatant minimalią slopinantią koncentraciją (MSK).
  4. Rezultatų analizė: pateikiamas grybelio jautrumas arba atsparumas vaistams.

Ką rodo rezultatai?

  • Jautrus (S): vaistas veiksmingas.
  • Vidutiniškai jautrus (I): vaistas gali būti veiksmingas tam tikromis sąlygomis.
  • Atsparus (R): vaistas neveiksmingas.

Šie rezultatai padeda gydytojui parinkti efektyviausią gydymą ir išvengti atsparumo vystymosi.

Grybelinės kultūros tyrimo svarba

Grybelinės kultūros tyrimas yra vertinga diagnostikos priemonė, leidžianti nustatyti įvairias grybelines infekcijas, pažeidžiančias odą, nagus, kvėpavimo sistemą ir vidaus organus.

Tyrimo eiga

  1. Mėginių kolekcija: mėginys paimamas iš užkrėstos vietos.
  2. Mėginio auginimas: mėginys dedamas į specialią kultūrinę terpę, skatinančią grybelio augimą.
  3. Grybelio augimo stebėjimas: stebimas matomų kolonijų atsiradimas.
  4. Mikroskopinis tyrimas: augantys grybai tiriami mikroskopu.
  5. Identifikavimas: nustatomas grybelio tipas.

Kada atliekamas grybelinės kultūros tyrimas?

  • Grybelinės odos infekcijos (pvz., atleto pėda, nagų grybelis).
  • Kvėpavimo takų grybelinės infekcijos (pvz., histoplazmozė, aspergiliozė).
  • Sisteminės grybelinės infekcijos, ypač asmenims su nusilpusia imunine sistema.
  • Onichomikozė (grybelinė nagų infekcija).
  • Stebint lėtines ar pasikartojančias grybelines infekcijas.
  • Nustatant grybelio tipą kraujo ar šlapimo kultūrose (fungemija, šlapimo takų infekcijos).

Pasirengimas tyrimui

Pasirengimas tyrimui yra paprastas ir priklauso nuo mėginio tipo. Pavyzdžiui, skreplių mėginiams taikomi gydytojo nurodymai.

Rezultatų interpretacija

  • Teigiama kultūra: grybai rasti ir identifikuoti.
  • Neigiama kultūra: grybelis neaugo.

Grybelinės kultūros tyrimas yra gyvybiškai svarbi diagnostikos priemonė, padedanti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams teikti tikslią ir tikslinę priežiūrą.

tags: #grybeliu #kultivavimas #laboratorijoje

Populiarūs įrašai: