Hortenzijų auginimo ir priežiūros vadovas
Nuostabi sodo puošmena ir akcentas - populiariosios daugiametės hortenzijos (Hydrangea L.). Šis augalas ne be reikalo susilaukia tokio populiarumo ir yra auginamas nuo seno. Visų pirma, reikėtų paminėti įspūdingą jų žiedų grožį ir nereiklumą augimo sąlygoms.
Hortenzijos savo žiedais sodus pradeda puošti antroje vasaros pusėje ir rudenį. Daugumos hortenzijų žiedai yra bekvapiai, bet būna ir kvapnių. Hortenzijų žiedai sudaryti iš daugybės smulkių žiedelių - vieni jų yra stambesni ir ryškesni, bet sterilūs, nes jų paskirtis - savo gražumu privilioti bites bei kitus vabzdžius prie kekės viduryje esančių smulkių dvilyčių žiedelių, kad juos apdulkintų.
Pagrindinės hortenzijų rūšys ir jų auginimas Lietuvoje
Pasaulyje yra daug hortenzijų rūšių, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis geriausiai auga šviesiosios, šluotelinės, laipiojančios, ąžuolialpės ir didžialapės hortenzijos.
Šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens)
Ši rūšis Lietuvoje seniausiai auginama ir labiausiai paplitusi. Ją galima priskirti prie etnografinių augalų, nes galima rasti prie daugumos senų sodybų. Šviesioji hortenzija - tai 1-1,5 m aukščio krūmas, žydintis dideliais baltais ar žalsvai baltais žiedais nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Populiariausios veislės - “Annabelle” ir “Grandiflora”. “Grandiflora” žiedai balti, o “Annabelle” - žiedai iš pradžių žalsvi, vėliau balti. Yra sukurta veislių žydinčių rožiniais žiedais, pvz., rožinės hortenzijos “Invincibelle“, “Magical Pinkerbell”, “Candybelle Bubblegum”. Žydi labai gausiai, ant pirmamečių ūglių.
Šviesiosios hortenzijos sodinamos vidutiniškai derlingame, gerai drenuotame, bet drėgname dirvožemyje. Jos gali augti rūgštokame dirvožemyje, bet geriau žydi neutraliame, pusiau pavėsyje. Šviesiosios hortenzijos auginimas ir priežiūra paprasta, nes jos labai atsparios ligoms, kenkėjams ir nereiklios, puikiai žiemojančios. Rekomenduojama genėti vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį. Genint galima šakas nupjauti vos ne iki pat žemės - pavasarį atželia ir žydi naujos.
Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata)
Pati populiariausia hortenzijų rūšis. Šluotelinė hortenzija tokia pat nereikli, kaip ir šviesioji. Ji mėgsta drėgnesnį, neutralų ar kiek rūgštesnį vidutinio derlingumo arba derlingą dirvožemį. Šluotelinių hortenzijų veislių yra išvesta labai daug - jos skiriasi žiedų forma ir spalva, žydėjimo laiku, krūmo dydžiu ir forma.
Šluotelinės hortenzijos taip pat auginamos suformuotos kaip medelis ant koto (štambinės), tas pasiekiama paliekant vieną stipriausią ūglį, o šoninius ūglius pastoviai genint. Pagrindinis genėjimas atliekamas pavasarį prieš augalo prabudimą - kovo, balandžio mėnesiais. Galima genėti ir vėlyvą rudenį, tačiau tada prarandama proga pasigrožėti žiedynų vaizdu žiemos metu.
- Stiprus genėjimas - kai iškarpomos visos smulkios šakelės, o stambesniosios nugenimos iki 2 pumpurų (30 - 35 cm nuo žemės). Taip apgenėtas augalas auga sparčiai, formuoja didelius žiedynus, būna stiprus, tačiau žydi vėliau.
- Vidutinis genėjimas - kai iškarpoma dalis smulkių šakelių, o stambiosios patrumpinamos iki 4 pumpurų.
- Lengvas genėjimas - kai nukarpomi tik seni žiedynai.
Rekomenduojama jaunus augalus genėti stipriai, o vyresnius - vidutiniškai.
Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea anomala subsp. petiolaris)
Tai lianinis augalas, kuris tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šaknimis. Atspari Lietuvos žiemoms, nereikli augimo sąlygoms. Žiedai labai puošnūs, dideli, žalsvai balti, susitelkę iki 25 cm skersmens skėtiškuose žiedynuose. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Senesnių šakų rusva žievė pleišėja, todėl senesni augalai atrodo itin dekoratyviai.
Mėgsta purius drėgnokus dirvožemius. Purioje dirvoje plinta atlankomis. Paprastai geriausiai auga daliniame pavėsyje, pasodintos giliame pavėsyje žydi negausiai, saulėkaitoje lapai gali apdegti. Jeigu auga vėjų perpučiamose vietose, tai žiemomis gali apšąlti. Mėgsta parūgštintą žemę. Atramų nereikia - sienomis lipa pati kabindamasi savo orinėmis šaknelėmis. Jauni augalai auga lėtai, tačiau po 3-4 metų, esant geroms sąlygoms, metiniai ūgliai siekia net iki 1 metro. Laipiojančios hortenzijos gali pasiekti net 10 metrų aukštį.
Ąžuolalapė hortenzija (Hydrangea quercifolia)
Tai 1,2-2,5 m aukščio krūmas. Žiedai baltai kreminiai, vertinama dėl išskirtinių, dekoratyvių lapų, kurie savo forma primena ąžuolo lapus ir rudenį keičia spalvą - tampa raudonos, bordo spalvos. Dirvožemiui nereikli, gali augti sausesnėmis sąlygomis nei kitų rūšių hortenzijos, tačiau žiemomis gali apšalti, nes tai 5 zonos augalas. Žydėti pradeda viena pirmųjų.
Didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla)
Užauga iki 1,5 m aukščio. Pasižymi dideliais lapais, tankiu rutulio formos keru ir įspūdingų ryškių spalvų (mėlynos, rožinės, violetinės, baltos) dideliais žiedais. Žydi nuo liepos iki spalio mėn. Labai mėgsta drėgmę ir rūgščią dirvą. Žiedų spalva ir intensyvumas priklauso ir nuo žemės rūgštingumo.
Lietuvos klimato sąlygomis žiemomis dažnai apšąla, todėl jas reikia paruošti žiemai - uždengti, apmulčiuoti arba auginti vazonuose ir žiemai nešti kažkur į patalpą. Auginant vazonuose - reguliariai laistyti, tręšti specialiomis trąšomis, žiemai nešti į vėsią patalpą, kur taip pat retkarčiais palaistyti, kad neperdžiūtų. Vazonas turi būti su skyle ir drenažiniu sluoksniu. Vasario mėnesį, kai pradeda ryškėti naujos gyvybės požymiai - vazoną pernešti į šiltesnę ir šviesesnę patalpą, o gegužės mėnesį, pasibaigus šalnų pavojui, galima nešti į lauką.
Hortenzijų sodinimas ir paruošimas
Hortenzijos sodinamos 1-2 m atstumu viena nuo kitos. Duobės gylis apie 40-50 cm, plotis - apie 60-70 cm. Kadangi hortenzijos pasižymi plačia šaknų sistema, kuri išsidėsčiusi žemės paviršinėje dalyje, sodinant reikalingos platesnės duobės.
Sodinama į neutralų ar kiek rūgštesnį vidutinio derlingumo arba derlingą dirvožemį, tik didžialapės hortenzijos mėgsta rūgštesnę žemę. Hortenzijos mėgsta saulėtas vietas ir užuovėją.
Hortenzijų dauginimas ir priežiūra
Dauginimas
Pagrindiniai būdai dauginti hortenziją yra prilenkiant ūglius ir įšaknydinant šakeles. Dauginant prilenkimo būdu šakelė prilenkiama prie žemės ir pritvirtinama taip, kad nepakiltų. Šakelė apipilama žemės sluoksniu. Atskirti bus galima po metų, kai susiformuos šaknys.
Genėjimas
Svarbu savalaikis, atsižvelgiant į rūšies ypatumus, genėjimas, nes jis skatina augti naujus ūglius, o tai sustiprina žydėjimo efektą. Nugenėjus rekomenduojama patręšti mikroelementinėmis trąšomis be chloro ir papurenti mulčą.
Tręšimas
Hortenzijas tręšti pakanka du kartus per metus - ankstyvą pavasarį ir vasaros viduryje rūgščią dirvą mėgstančių augalų trąšomis.
Hortenzijos nežydėjimo priežastys
Priežasčių gali būti įvairių. Reikia žinoti, kokios rūšies hortenziją auginate. Netinkama augimo vieta. Dauguma hortenzijų, kad žydėtų, turėtų gauti bent 3-4 valandas saulės šviesos. Per daug trąšų, kuriose didelis azoto kiekis. Azotas skatina naujų ūglių ir lapų augimą, bet ne žiedų. Žiedus formuoti skatina fosforas.
Įvairių veislių apžvalga
'Little Fraise'
Kompaktiškas krūmas augantis iki 1m aukščio ir pločio. Dėl savo nedidelio aukščio ir ryškios spalvos ypatingai tinka sodinti alpinariumuose, kaip gyvatvorę, miško soduose, prie vandens telkinių, vazonuose. Tvirti stiebai tinkami skintų ir džiovintų gėlių kompozicijoms. Gali būti anksti pražydintas. Ypatingai tamsiai žali lapai. Žydėjimo pradžioje kūgio formos žiedynų spalva žalsva, vėliau pabala, o rudeniop parausta ir net paraudonuoja. Žydi beveik ant kiekvienos šakos.
'Vanilla Fraise'
Viena naujausių hortenzijų veislių, išvesta Guido Rouwette, į rinką patekusi tik 2019 metais. Dėl įspūdingos išvaizdos netruko sulaukti ir apdovanojimo.
'Pinky Promise'
Žiedai ryškiai baltos spalvos vidurvasarį, o rudeniop pakinta iki tamsiai rožinės. Šluotelinės hortenzijos mėgsta vidutinio drėgnumo ir drėgnesnį, neutralų ar kiek rūgštesnį, vidutinio derlingumo arba derlingą dirvožemį. Labai atspari šalčiui, nereikia dengti žiemą.
'Diamant Rouge'
Užauga iki 1.8m. aukščio ir 1.8m. pločio. Žiedynai dideli 20- 30cm ilgio, šluotelės formos. Pradeda žydėti vidurvasarį, pradžioje būna kreminės baltos spalvos, per kaitriausias vasaros dienas tampa sniego baltumo, o rudeniop parausta, galiausiai tampa sodriai rožiniai. Žiedynai pasižymi savybe nenusvirti nuo savo svorio. Ši veislė gerai auga daliniame pavėsyje, netgi tiks šiaurinė pusė.
'Limelight'
Kompaktiška, gausiai žydinti veislė su daugybe vidutinio dydžio baltos kreminės spalvos žiedų. Žiedynai iki 25 cm ilgio. Žydi nuo VII mėn. iki šalnų. Krūmas kompaktiškas, 0.8m aukščio ir pločio. Lapai tamsiai žali. Rekomenduojamas mažiems plotams, pavieniam ir grupiniam 3- 5 augalų sodinimui, žemoms gyvatvorėms. Reikalauja lengvo kasmetinio genėjimo. Atspari šalčiu iki -34C.
'Magical Candle'
Auga tik iki 0.8- 1m aukščio ir panašaus pločio. Kompaktiškas krūmas stačiomis šakomis. Žiedynai labai dideli, kūginiai, pilnai išsiskleidžia. Žydėjimo pradžioje žalios, vėliau citrinos baltos, o rudenį rožinės spalvos žiedynai. Žydėjimo laikas nuo VII mėn. Šviesomėgė. Dirva- rūgšti. Atspari šalčiui.
Hortenzijų žydėjimo laikas ir trukmė
Hortenzija žydi ryškiais vešliais žiedynais ir yra laikoma vienu gražiausių ir įspūdingiausių dekoratyvinių augalų sode ar vazone ant lango.
Kada hortenzija pradeda žydėti pasodinus?
Augalas paprastai žydi kitais metais po pasodinimo, tačiau yra tikimybė, kad tai įvyks po 2-3 metų - viskas priklauso nuo priežiūros ir veislės. Pirmą kartą nesitikėkite didelių žiedų ir vešlių žiedynų. Jei pasodinsite rudenį, kitą vasarą jis jus nudžiugins pirmosiomis mažomis gėlėmis. Jei pavasarį, tada, greičiausiai, po metų ji žydės vasarą, tačiau tinkamai prižiūrint, hortenzija žydi pirmaisiais sodinimo metais, tai yra vasarą-rudenį. Pilnai hortenzijų žydėjimo galima tikėtis praėjus 2-3 metams po pasodinimo. Kad gėlės būtų kuo ilgiau didelės ir malonios akims, būtina tinkamai prižiūrėti krūmą.
Hortenzijos žydėjimo trukmė sode ir patalpose
Žydinčios sodo hortenzijos laikas priklauso nuo daugelio veiksnių: veislės; klimato ir oro sąlygų; priežiūros ir genėjimo metodų. Daugelį dešimtmečių selekcininkai dirbo kurdami naujas hortenzijos veisles, todėl yra daugybė dekoratyvinių veislių su skirtingais žydėjimo laikotarpiais - nuo 1,5-2 iki 3-4 mėnesių. Kuo šiltesnis klimatas, tuo ilgiau žydi. Pirmosios sodo hortenzijos gėlės žydi birželio pradžioje. Dauguma veislių pradeda žydėti liepos mėnesį ir nustoja galioti ankstyvą rudenį - rugsėjį. Kai kurios augalų rūšys spalį džiugina sodininkus. Sodininkai stengiasi organizuoti nuolatinį žydėjimą savo rajone. Tam svarbu pasirinkti tinkamas hortenzijos veisles.
Ant palangės augalai žydi ilgiau nei gatvėje. Vidinė hortenzija žydi nuo gegužės iki vėlyvo rudens. Žiemą patalpų hortenzija ilsisi ir kaupia jėgas iki pavasario.
Ant kurių ūglių žydi hortenzija?
Žydi ant praėjusių metų ūglių arba ant einamųjų metų jaunų ataugų. Pernai žydi tik viena veislė - didžialapė. Todėl šio augalo genėjimas turi savo ypatybes: jis yra nupjautas praėjusių metų žiedynai ir dezinfekavimas. Jei pjausite krūmą pagal standartinį modelį, jis visai nežydės. Pageidautina auginti šią veislę vietose, kuriose yra šiltos žiemos, nes rudenį dedamą pumpurą šalnų metu sunku išsaugoti. Likusios veislės žydi ant einamųjų metų ūglių ir reikalauja klasikinio genėjimo. Paprastai jie yra ištvermingi.
Hortenzijų priežiūros patarimai
Hortenzija mėgstama dėl įspūdingo žydėjimo ir yra laimingai auginama sode ar bute. Augalas yra gana nepretenzingas ir vasaros gyventojus džiugina sodriomis žiedynų kepurėmis nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens. Norėdami užtikrinti gausų ir ilgalaikį žydėjimą, turite laikytis sodinimo ir priežiūros taisyklių.
Hortenzija mėgsta vidutinio stiprumo saulę ir drėgną dirvą, tačiau netoleruoja stovinčios drėgmės. Augalas sodinamas tose vietose, kur ryte ir vakare prasiskverbia saulės spinduliai, o vidurdienį jie būna pavėsyje. Krūmų patartina nedėti šalia didelių medžių.
Geriausias laikas sodinti yra pavasaris.
Dėmesio! Sodinant hortenzijas, pelenų ar kalkių negalima dėti į žemę.
Augalas mėgsta daug humuso turinčią dirvą ir netoleruoja geležies trūkumo. Negalima sodinti hortenzijos į kalkakmenį. Dirvožemio rūgštingumas turėtų būti nuo 4,5 iki 5 pH. Jei žemė šioje vietoje nėra pakankamai rūgšti, sodinimo metu į skylę pridedama spygliuočių kraikas, medžių pjuvenos, rudos durpės. Nevaisingas dirvožemis turi būti praturtintas į duobes įterpiant šios sudėties maistinių medžiagų mišinį:
- 2 dalys humuso ir lapinės žemės;
- 1 dalis rudųjų durpių ir upių smėlio.
Pasodinus daigą, į skylę pridedamas mulčio sluoksnis iš durpių ir sutrintos žievės 5 cm storio.
Laistymas
Hortenzija mėgsta laistyti, bet ne per daug. Norint palaikyti normalią dirvožemio drėgmę, kartą per savaitę po šaknimis pilama 1-1,5 kibirų vandens.
Tręšimas
Norint pasiekti sodrų ir ilgą žydėjimą, būtina tinkamai maitinti hortenziją, kitaip žiedynai bus maži. Jei krūmas pasodintas maistinių medžiagų mišinyje, tada pirmaisiais gyvenimo metais jo nereikia tręšti. Ateityje, sumažėjus gėlių, būtina padaryti viršutinį padažu. Jį galima paruošti savarankiškai: praskiesti 15 litrų vandens, 15 g superfosfato ir kalio sulfato bei 10 g karbamido. Iš paruoštų preparatų tinka Crystalon, Agricola, Aqua. Pirmą kartą trąšos išberiamos pavasario pradžioje, antrą kartą - pasirodžius pumpurams. Jei norite maitinti 15 litrų vandens, atskieskite 20 g kalio sulfato ir superfosfato. Vasaros metu, maždaug kartą per 4 savaites, hortenzija laistoma karvių mėšlo užpilu.
Genėjimas
Kitas svarbus momentas yra krūmo formavimas. Be genėjimo augalas neatrodys įspūdingas. Jis atliekamas nuo antrų ar trečių metų. Tai daroma pavasarį prieš tekant sultims arba rudens pradžioje.
- Paniculata. Pavasarį jauni augalai genimi 1-3 pumpurais, o vainiko viduje pašalinami ūgliai. Dažnai krūmas formuojamas remiantis stipriausiu ūgliu, jį užauginant iki 1 m, pašalinant visus šoninius ūglius.
- Medžio pavidalo. Pašalinkite trejų metų šakas, kreivus ir nusilpusius ūglius. Pjaunama trumpiau, silpnesnė. Jaunų ataugų metu lieka tik keli pumpurai.
- Stambialapė. Pavasarį atliekamas sanitarinis genėjimas, pašalinant visus pažeistus, nulūžusius, užšalusius ūglius. Anksti rudenį šiek tiek nugenėti ūgliai.
Dėmesio! Lengvai apkarpant, atsiranda daugiau gėlių, tačiau jos yra mažos. Vyresniems krūmams gali prireikti atjauninimo. Tai susideda iš radikalaus koto genėjimo. Žiedas gali nebūti po didelio genėjimo kitais metais.
Žiemojimas
Kai kurios hortenzijos rūšys, pavyzdžiui, didžialapės, gerai netoleruoja šalčio. Todėl nukritus lapams šakos yra gražiai sulenktos prie žemės, paskleidusios po jomis eglių šakas ir uždengdamos jas iš viršaus. Pavasarį dengiamasis sluoksnis pašalinamas palaipsniui, kad hortenzija nepatirtų temperatūros kritimo. Be to, patartina padaryti standų rėmą virš krūmo ir padengti jį plėvele. Jei toje vietoje veisiasi šliužai, žiemą pabarstykite dirvą mulčiu arba pušų spygliais priešais prieglaudą. Panikulinės ir medinės hortenzijos gerai toleruoja žiemojimą. Jų apsaugai pakanka mulčiavimo.
Ligos ir kenkėjai
Hortenzija turi būti apsaugota nuo ligų ir kenkėjų, nors manoma, kad ji yra gana atspari joms. Ant jo gali atsirasti miltligė, nuo kurios naudojamas Bordo skystis. Su amarais ir kitais kenkėjais kovojama tokiais vaistais kaip Actellik ir Fitoverm.
Hortenzijos kaip skintos gėlės
Kai žydi hortenzija, sodo teritorija yra neįtikėtinai transformuota. Hortenzija - nepaprasto grožio krūmas, sparčiai užkariaujantis ne tik gėlių darželius, tačiau ir puokštes. Visgi, netinkamai prižiūrimos hortenzijos greitai netenka savo kerinčios išvaizdos - nepaisant to, ar jos pasodintos žemėje, ar žydi skintos vazoje. Šios gėlės reikalauja tinkamos priežiūros, ypatingai vandens suteikimo atžvilgiu - gavusios jo per daug ar nepakankamai, hortenzijos gali pradėti vysti dar nepasiekusios puokštės.
Skintos hortenzijos reikalauja nemažai dėmesio nuo tos pačios sekundės, kuomet yra nuskinamos. Skinant šias gėles geriausia jau turėti vandeniu pripildytą vazą šalia ir šakeles pamerkti į ją vos tik hortenziją nuskynus. Svarbu žinoti, kad hortenzijos gali vandenį sugerti ir per savo žiedlapius. Tai - ne itin žinomas faktas.
Kone visas gėles reikėtų kirpti kampu - kirpimas tiesiai gali gerokai sumažinti vandens įsisavinimą, kas stipriai sutrumpina skintos gėlės gyvenimo laiką. Hortenzijų ir kitų gėlių kotelius kirpkite 45 laipsnių kampu - taip padidinsite gėlės vandens įsisavinimo paviršiaus plotą. Prieš merkdami hortenzijas į vandenį, atsikratykite visų nereikalingų lapų, kurie gali pradėti pūti vandenyje arba grobti maisto medžiagas joms nepasiekus žiedų. Kaip jau minėjome anksčiau, hortenzijos gali įsisavinti vandenį ne tik per kotelį, tačiau ir per žiedlapius - būtent todėl rekomenduotina bent kartą per dieną apipurkšti hortenzijas vandeniu. Dar vienas būdas padidinti hortenzijos vandens įsisavinimą yra negilių, vertikalių įbrėžimų kotelyje padarymas su peiliu. Tačiau nepersistenkite - antraip galite gėlę nužudyti. Kaip ir visos kitos skintos gėlės, hortenzijos reikalauja reguliaraus vandens keitimo. Nelaukite, kol vanduo pradės keisti spalvą - keiskite jį kasdien. Nereguliarus vandens keitimas gali prišaukti bakterijų, dėl kurių ši gėlė neteks savo grožio daug greičiau, negu turėtų.
Niekam ne paslaptis, jog hortenzijos vysta itin greitai - taip yra dėl netinkamos, aplaidžios jų priežiūros, nepakankamo gaunamo vandens kiekio ir perkaitimo saulėje. Būtent dėl šios priežasties nemažai žmonių vengia pirkti hortenzijas įvairioms progoms. Vienas iš geriausiai veikiančių būdų atgaivinti vysti pradėjusią hortenziją yra stiebų palaikymas karštame vandenyje. Tą geriausia daryti šias gėles vos nuskynus ar parsinešus namo - užvirkite vandenį, leiskite nusisėsti burbulams, o tuomet palaikykite hortenzijų kotelius karštame vandenyje 30 sekundžių. Išsyk po to pamerkite hortenzijas į kambario temperatūros vandenį. Šis metodas veikia net iki jau savaitę nuskintoms hortenzijoms, tačiau pilnai nuvytusių žiedų jis neatgaivins.
Dar vienas dalykas, galintis padėti išlaikyti hortenzijas kuo ilgiau, arba atgaivinti apvytusius žiedus, yra alūnas. Jo dažniausiai galima rasti parduotuvėje prie prieskonių arba konservavimui skirtų produktų. Įmerkite 1.5cm iš šviežiai prikirptų hortenzijų kotelių į miltelių pavidalo alūną - tai išlaikys gėlę gyvą ilgiau.
Hortenzijų auginimas ir priežiūra
Sodintos hortenzijos reikalauja šiek tiek mažiau priežiūros, negu nuskintos - tinkamai prižiūrimos, jos gauna pakankamai maistinių medžiagų ir gali tapti netgi šiek tiek invazinėmis. Augimo metu laistykite jas maždaug tris kartus per savaitę - tai paskatins šaknų augimą. Laistymas rytais gelbės hortenzijas nuo nuvytimo karštomis dienomis. Svarbu nepamiršti hortenzijas pamulčiuoti - tai išlaikys dirvą drėgną ir vėsią.
Hortenzijas geriausia sodinti rudenį arba ankstyvą pavasarį. Svarbiausia duoti laiko krūmui išauginti sveiką, tvirtą šaknų sistemą prieš žydėjimą. Itin svarbu parinkti hortenzijoms gerą vietą - daugelis žmonių šias gėles sodina prie pat namų ar tvorų. Tai - puikus pasirinkimas, kadangi hortenzijoms nepatinka karštis, tačiau jos itin mėgsta šiltą ryto saulę. Būtent todėl rekomenduojame hortenzijas sodinti lokacijoje su saulėtais rytais ir pavėsingais vakarais - dažniausiai tokias vietas rasite šiaurinėje arba pietinėje Jūsų namų pusėje.
Hortenzijos puikiai auga dirvožemyje, kuriame gausu organinių medžiagų. Itin svarbu pasirūpinti, jog dirvožemis gerai praleistų vandenį, antraip krūmo šaknys gali supūti. Prieš sodindami hortenzijas, iškaskite daugmaž 50cm už šaknų kamuolį platesnes duobutes. Įsitikinkite, kad duobės gylis bus tinkamas Jūsų hortenzijai - ji turėtų augti iš daugmaž tokio paties lygio, kaip ir kiti aplink esantys augalai, dirva turėtų išlikti lygi.
Hortenzijų žiedų spalvos keitimas
Keisti spalvą gali tik didžialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla) žiedai. Kiti tipai, pavyzdžiui, ąžuolalapės hortenzijos arba šviesiosios hortenzijos žydi tik baltais arba kreminės spalvos žiedais. Šie augalai yra tokie pat gražūs, tačiau jei jūsų tikslas yra mėlynos hortenzijos, sodinkite veisles, kurios gali įgauti norimą atspalvį. Išskirtinai tinka žydinčios švelniai rausvais žiedais. Balta didžialapė hortenzija spalvos nekeičia.
Mėlyniems žiedams hortenzijas reikia auginti rūgščioje dirvoje, kurios pH yra 5,5 ar mažesnis. Rožiniams žiedams augalams reikia neutralių ar šarminių dirvožemių (pH 6,5 ir daugiau). Jei žydi purpurinė spalva (arba mėlynų ir rausvų žiedų mišinys ant to paties augalo), dirvožemio rūgštingumas per mažas. Dauguma sodo dirvožemių yra neutralūs, todėl turėsite padidinti rūgštingumą. Lengviausias būdas parūgštinti dirvą yra aliuminio sulfatas (1 v.š./1 litrui vandens), kurio galima rasti beveik bet kuriame sodo centre. Ankstyvą pavasarį pradėkite laistykite dirvą aplink hortenzijas, kai tik augalas praėjus šalnoms pradės augti. Kai įprastai tręšiate hortenzijas, įpilkite rūgštinančių dirvožemio priedų į viršutinį dirvožemio sluoksnį aplink šaknų zoną. Be to, jei pradedate nuo šarminės ar neutralios dirvos ir stengiatės ją rūgštinti, atminkite, kad jūsų hortenzijos per naktį staiga netampa mėlyna. Tikriausiai prireiks daug kartų, kad jūsų dirvožemis taptų pakankamai rūgštus, o jei jūsų hortenzijos jau pražydo rausvai, mėlyną spalvą galite pamatyti tik kitais metais. Arba anksti pavasarį, atneštą iš žiemojimo, hortenziją sodinkite į rūgščią žemę vazone. Aliuminio sulfatu laistykite bent 1 kartą per savaitę iki kol pasimatys sukrauti žiedynai. Tai užtrunka iki 2 mėnesių.
Rūpestis, darbas ir sugaištas laikas atsiperka mėlynu grožiu! Puikioji Hortenzija (lot. Hydrangea). Viskas, ką reikia žinoti apie šią sodo karalienę.
Hortenzijos | Viskas, ką reikia žinoti apie hortenzijų auginimą
tags: #hortenzija #gyvenimas #medis