Amalas: nuo senovės ritualų iki modernių vaistų nuo vėžio
Amalo reikšmė senovės kultūrose
Amalas nuo seno vertinamas dėl savo ypatingų savybių. Jau senovės romėnų poetas Vergilijus savo veikale „Eneida“ jį apibūdino kaip „auksinę šakelę“, turinčią stebuklingų galių. Europoje buvo paplitęs tikėjimas, kad amalas pradeda augti ten, kur žaibas trenkia į medį, tarsi simbolizuodamas jungtį tarp žemės ir dangaus.
Amalo garbinimas būdingas daugeliui Europos tautų. Apie tai liudija keltų ritualai ir šiaurės tautų mitologija. Keltų žemėse druidai laikė amalą šventu augalu, tikėdamiesi jo gydomųjų ir mistinių galių.
Amalo vainikas iki šiol kai kur kabo kaimo sodybų virtuvėse. Senovėje egzistavo paprotys, kai jauni vyrai ieškodavo progos pabučiuoti merginas po amalo šakele, kas kartą nuskindami po uogą. Šiais laikais šis paprotys, susijęs su nuodingomis uogomis, beveik pamirštas.
Senovės Romos istorija mini druidų ritualus, susijusius su amalu. Teigiama, kad galai itin gerbė šį augalą, o jų žyniai apeigų metu laikydavo amalo šakelę. Šventas būdavo ir medis, ant kurio augdavo amalas. Radus amalą, būdavo rengiamas šventas ritualas. Po ąžuolu, ant kurio augdavo amalas, žyniai aukodavo du baltus jaunus jaučius, kopdavo į ąžuolą ir nupjaudavo amalą auksiniu pjautuvu. Buvo tikima, kad amalo antpilas padeda esant nevaisingumui ir yra geras priešnuodis.
Paprotys bučiuotis po amalu siekia Skandinaviją ir kildinamas iš šiaurės tautų mitų. Buvo tikima, kad atsistojus po amalo augančiu medžiu miške, iki kitos dienos nebegalima nieko dirbti.
Amalo paplitimas ir savybės
Amalas yra paplitęs visame pasaulyje. Tropikuose augančio amalo žiedai yra didesni, o uogos gali būti ne tik raudonos, bet ir baltos spalvos.
Nors amalams augti ant medžių kenkia, šis augalas pasižymi ir vertingomis gydomosiomis savybėmis. Jis garsėja kaip potencialus vaistas nuo vėžio.
Šiuolaikiniai tyrimai ir amalo panaudojimas medicinoje
Neseniai paskelbti tyrimo rezultatai gali pakeisti požiūrį į šį augalą. Studija, kurioje dalyvavo pažengusiu kasos vėžiu sergantys ligoniai, nustatė ne tik gyvenimo kokybės pagerėjimą, bet ir ilgesnį išgyvenamumą vartojant amalo turinčius preparatus.
III fazės randomizuotame tyrime pacientams buvo skiriamas geriausias palaikomasis gydymas ir amalo preparato „Iscador“ injekcijos. Palyginamojoje grupėje ligoniai buvo gydomi tik geriausiu palaikomuoju gydymu.
Augalinį preparatą gavę ligoniai išgyveno vidutiniškai 4,8 mėnesio, tuo tarpu palyginamojoje grupėje medianinis išgyvenamumas buvo tik 2,7 mėnesio. Be to, amalo preparatą gavusių ligonių grupėje nustatyti geresni gyvenimo kokybės rodikliai ir mažesnis skausmo lygis. Dėl tokių skirtingų gydymo rezultatų abiejose grupėse tyrimas buvo nutrauktas anksčiau laiko.
Aktorė Suzanne Somers vėl pažadino susidomėjimą šiuo augalu, nes krūties vėžį gydėsi „Iscadoru“ - amalo ekstraktu. Tačiau daug kas tokį gydymosi būdą vertina skeptiškai.
tags: #jovaras #augalas #vaistas