Šilokai: Nereiklūs ir dekoratyvūs daugiamečiai augalai
Rudenėjant gėlynams, vis dar galime grožėtis kantriųjų šilokų (Sedum) žydėjimu, įmantriomis lapų formomis, o alpinariumuose - jų dekoratyvumu.
Kas yra šilokai?
Šilokai, dar vadinami vilkpupėmis, priklauso storalapinių šeimai. Tai daugiamečiai, nereiklūs augalai, gerai žinomų kalankių giminaičiai. Gamtoje šilokų galima rasti Eurazijoje, Afrikoje, Pietų ir Šiaurės Amerikos pievose ir sausuose šlaituose. Šie augalai yra itin atsparūs sausrai, nes lapuose kaupia vandenį. Jie mėgsta šviesias vietas, tačiau gali augti ir pusiau pavėsyje. Dirvožemis neturėtų būti užmirkstantis, pageidautinas lengvas, smėlingas, net kiek skurdokas.
Pagrindinis šilokų atpažinimo bruožas - stori, mėsingi lapai, padengti vaško sluoksniu. Nuo atogrąžų kilusios rūšys auginamos namuose, o šalčiams atsparios rūšys - lauke. Nepersodinti vienoje vietoje šilokai gali augti 4-5 metus.
Šilokų veislės ir rūšys
Iš daugiau kaip 300 žinomų šilokų rūšių ir daugybės veislių bei hibridų galima išsirinkti augalus, kurie džiugina visą sezoną šiltais žiedų atspalviais. Dauguma šilokų užauga iki 30-60 cm aukščio. Jų ūgliai pasipuošia stambiais, mėsingais, vaško sluoksniu padengtais lapais, kurie gali būti žalsvai pilkšvi, iki 8 cm ilgio, su dantytu kraštu. Vasarą šilokai apsipila rausvais, violetiniais, raudonais, baltais ar geltonais žiedais, kurie žydi ilgai, iki pat šalnų. Aukštaūgių rūšių skėčius primenantys žiedai yra medingi, todėl privilioja bites ir drugelius.
Skirstymas pagal žydėjimo laiką:
- Ankstyvieji (birželis-liepa): aitrieji, gajieji, baltažiedžiai, žieduotieji, melsvieji, mišrieji, kamčiatkiniai, uoliniai, lenktalapiai, kaukaziniai šilokai.
- Vidutinio ankstyvumo (liepa-rugpjūtis): didieji, Everso ir kiti.
- Vėlyvieji (rugpjūtis iki šalnų): didieji, puošnieji, Ruprechto (dar vadinami rytiniais).
Skirstymas pagal augimo sąlygas:
- Nereiklūs augalai: gerai auga skurdžiame priesmėlyje, dažniausiai tai kiliminiai, neaukšti šilokai.
- Šviesomėgiai ir aukštaūgiai šilokai: geriausiai auga derlinguose priemoliuose arba priesmėliuose.
Kur sodinti šilokus?
Dėl savo dekoratyvumo šilokai lengvai priderinami sodybos aplinkoje. Jais galima apsodinti gėlynų pakraščius, kurti grupes gėlynuose, sodinti netoli terasos. Net ir žiemą, pasidengę šerkšnu, šie augalai atrodo patraukliai ir nebarsto lapų bei žiedų, todėl rudenį jų nereikėtų skubėti nukirpti.
Šilokai yra nepakeičiami alpinariumų augalai. Jais galima apželdinti takelius, sodinti kartu su kiliminiais augalais ar smilgomis, kurti kompozicijas vazonuose ar kituose induose. Dekoratyviniai akmenukai ar spalvotas mulčias gali dar labiau išryškinti šilokų grožį.
Yra nemažai šilokų rūšių, tinkančių stogams ar šlaitams apželdinti. Tokiems sprendimams dažnai pasirenkama 2-3 rūšių šilokų kiliminė danga.
Šilokų kaimynystė
Šalia aukštaūgių šilokų gražiai atrodo augalai, žydintys baltais, sidabriškais, geltonais ir mėlynai violetiniais atspalviais. Tarp geriausių kaimynų minimi trigysliai anafaliai ir vilnotosios notros. Nuostabiai atrodo šilokų kompozicijos su patagoninėmis verbenomis ar kurpelėmis.
Aukštaūgiai šilokai gali smarkiai išsikeroti, jų ūgliai linkę gultis ant kaimynų. Kad to išvengtumėte, šilokus galima pritvirtinti prie atramų.
Kiti tinkami augalai šilokų kaimynystei:
- Šilingės
- Šiliniai gvazdikai
- Trigysliai anafaliai
- Vilnotosios notros
- Patagoninės verbenos
- Kurpelės
- Čiobreliai (ypač šliaužiantys)
Šilokai puikiai dera su čiobreliais, kurie panašiai kaip šilokai, mėgsta saulėtas vietas, lengvą, neužmirkstantį, skurdų dirvožemį ir nemėgsta trąšų.
Šilokų auginimo subtilybės
Nors šilokai yra nereiklūs, svarbu atsižvelgti į jų poreikius. Pavėsyje šilokai gali ištįsti, labiau plėstis į šalis ir prarasti būdingą spalvą. Jei dirva per skurdoka, šilokai augs mažesni.
Vienas iš svarbiausių veiksnių - saulėta vieta ir lengvas, gerai drenuojamas dirvožemis. Aukštaūgės rūšys gali mėgti kiek drėgnesnę ir derlingesnę dirvą, tačiau dauguma šilokų geriausiai auga prastesnėse dirvose.
Nereikalingi ir priežiūros nereikalaujantys šilokai netoleruoja mindžiojimo.
Šilokai žaliuosiuose stoguose
Dėl savo atsparumo sausrai ir gebėjimo kaupti drėgmę, šilokai yra puikus pasirinkimas ekstensyviems, mažai priežiūros reikalaujantiems želdintiems stogams. Pakankamas substrato sluoksnis tokiems stogams yra 7-8 cm. Dažniausiai naudojami 6-7 rūšių šilokų mišiniai, auginami specialiai pritaikytame stogo sąlygoms substrate.
Žalieji stogai su šilokais prailgina stogo amžių, apsaugo jį nuo UV spindulių, krušos ir temperatūros svyravimų. Jie taip pat sulaiko lietaus vandenį, taupo energiją, gerina saulės baterijų darbą, apsaugo nuo triukšmo, valo orą ir padeda išsaugoti bei sukurti rekreacinius plotus miestuose.
Alytiškės margučiai sulaukia daugybės komplimentų: parodė, kaip juos dažo
tags: #siloku #sodinukai #prienuose