Juodoji dėmėtligė: sukėlėjai, simptomai ir apsaugos priemonės
Juodoji dėmėtligė - tai augalų liga, sukeliama įvairių genčių grybų, tokių kaip juodgrybis (Cladosporium), marsonina (Marssonina), kekeras (Botrytis) ir pusausūnė (Pseudopeziza). Ši liga dažniausiai pažeidžia įvairių augalų lapus, tačiau gali paveikti ir stiebus, ankštaras bei sėklas.
Simptomai ir pažeidžiami augalai
Pagrindinis juodosios dėmėtligės simptomas - rudų, įvairios formos ir dydžio dėmių atsiradimas ant lapų. Šiose dėmėse gali būti apnašų arba mikroskopinio dydžio vaisiakūnių. Liga gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo konkretaus sukėlėjo ir augalo rūšies.
Dėmėtligė ant dobilų
Dobilių rudąją dėmėtligę sukelia dobilinė pusausūnė (Pseudopeziza trifolii). Ant lapų atsiranda apskritos dėmelės, kurių centre formuojasi rudų vaisiakūnių (apotecių) grupės. Ši liga yra labai paplitusi Lietuvoje.
Dėmėtligė ant liucernų
Liucernų rudąją dėmėtligę sukelia liucerninė pusausūnė (Pseudopeziza medicaginis). Dėmelių pakraščiai yra nelygūs, panašūs į dantytus, o jose matomos tamsiai rudos apotecijos.
Dėmėtligė ant pomidorų
Pomidorų rudąją dėmėtligę sukelia rudasis juodgrybis (Cladosporium fulvum). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda iš pradžių gelsvos, vėliau paruduojančios netaisyklingos dėmės. Apatinėje lapų pusėje dėmės gali būti padengtos pilkšvomis arba rudomis apnašomis. Ši liga dažnai plinta šiltnamiuose.
Dėmėtligė ant pupų
Pupų rudąją dėmėtligę sukelia pupinis kekeras (Botrytis fabae). Ant lapų atsiranda nedidelės, rusvos dėmelės su vyšninės spalvos apvadu. Ant dėmelių matoma pilkšva apnaša.
Dėmėtligė ant žemuogių (braškių)
Žemuogių (braškių) rudąją dėmėtligę sukelia žemuoginė marsoninos (Marssonina fragariae) lytinės stadijos grybas Diplocarpon earlianum. Lapų dėmės yra tamsiai raudonos arba rudos, netaisyklingos formos, su kauburėlių pavidalo vaisiakūniais (acervuliais).
Juodoji dėmėtligė (alternariozė) ant rapsų
Juodoji dėmėtligė, dar žinoma kaip alternariozė, yra svarbi rapsų liga. Ji pažeidžia lapus, stiebus, ankštaras ir sėklas. Ant lapų susidaro įvairaus dydžio, dažniausiai pilkos arba pilkos su tamsiu apvadu dėmės. Esant drėgnam ir šiltam orui, dėmės gali plisti, susilieti ir įgauti netaisyklingą, rievėtą formą. Dėmių vietose audiniai džiūsta. Stipri infekcija gali sukelti daigų diegavirtę. Liga ypač žalinga, kai išplinta ant ankštarų ir sėklų, todėl ligotos ankštaros gali bręsti anksčiau laiko, susproginėti, o jose užaugusios sėklos būna ligotos, smulkios ir mažai daigios. Iš ligotų ankštarų sėklos gali išbyrėti dar prieš derliaus nuėmimą.
Grybas, sukeliantis rapsų juodąją dėmėtligę, žiemoja augalų liekanose dirvoje, sėklų paviršiuje ir ant piktžolių. Pirminis infekcijos šaltinis yra pernykščių ligotų augalų liekanos.
Juodoji dėmėtligė ant kitų kryžmažiedžių augalų
Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae) taip pat užkrečia visas antžemines augalo dalis - lapus, stiebus, ankštaras ir sėklas. Šiai ligai labai jautrūs rapsai ir kiti kryžmažiedžiai augalai. Pirmieji požymiai yra smulkios juodos dėmelės (1-2 mm skersmens). Ant lapų susidaro įvairaus dydžio ir spalvų dėmelės. Tamsesnės dėmės vystosi ant stiebų ir ankštarių, todėl ankštaros paruduoja, subręsta anksčiau laiko ir, esant stipriam užkrėtimui, gali atsidaryti ir išbyrėti.
Juodosios dėmėtligės sukėlėjas dažniausiai išlieka sėklose ir augalų likučiuose. Rapsai užsikrečia rudenį, o pavasarį liga plinta ant viršutinių lapų, stiebų ir ankštarų. Palankios sąlygos užkratui plisti yra drėgni lapai (bent 6-8 valandas) ir temperatūra virš 20 °C. Tokiomis sąlygomis požymiai pasirodo jau po 4-5 dienų.
Didesnių ar mažesnių nuostolių pasitaiko kasmet. Atskirais atvejais, nenaudojant fungicidų, nuostoliai gali siekti net 50 proc.
Kladosporiozė (Rudoji dėmėtligė)
Kladosporiozė, dar žinoma kaip rudoji dėmėtligė ar kryžmažiedžių juodligė, yra sukeliama grybo Cladosporium. Skirtingi grybo porūšiai paveikia skirtingas augalų rūšis: pomidorus - Cladosporium fulvum (taip pat žinomas kaip Fulvia fulva, Passalora fulva, Mycovellosiella fulva, angl. Tomato leaf mold), bijūnus - Cladosporium paeoniae, agurkų vaisius - Cladosporium cucumerinum, kviečius - Cladosporium herbarum. Taip pat paveikiamos tokios kultūros kaip melionai, vynuogės, soros, rugiai, cukranendrės, moliūgai, cukinijos.
Ši liga pasireiškia įvairių spalvų ir formų dėmėmis ant lapų, stiebų, vaisių ir sėklų. Dažniausiai matomos nedidelės, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės, kurių centras vėliau pašviesėja, o pakraščiai lieka tamsios spalvos apvadu. Stipriau pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir byra. Panašios pigmentinės dėmės, tik labiau pailgos formos, gali atsirasti ant atžalų, lapkočių, taurėlapių ir vaiskočių. Vaisiai retai nukenčia, dėmės pasitaiko tik paviršiuje.
Dauguma dėmėtligės ligų yra grybinės kilmės. Grybai gamina sporas, kurios plinta vėjo, lietaus, vabzdžių ar net sodinimo įrankių pagalba. Optimalios sąlygos ligai vystytis yra +25°C temperatūra ir aukšta santykinė drėgmė (85-100%).
Juodoji dėmėtligė ant kopūstų
Juodoji dėmėtligė pažeidžia pekininius bastučius, kaliaropes, baltagūžius, žiedinius ir Briuselio kopūstus vegetacijos ir laikymo metu. Grybai plinta su sėkla, vėju ir lietumi. Svarbus užkrato šaltinis yra kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos. Palankiausia infekcijai plisti yra 20-24°C oro temperatūra ir 85-100% santykinė oro drėgmė. Esant palankioms sąlygoms, liga gali pažeisti visas augalo dalis. Pirmiausia pažeidžiami baltagūžių ir žiedinių kopūstų išoriniai lapai, kur atsiranda smulkių, juodų, apskritų dėmelių. Jos plečiasi, tampa rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, o jų centras paruduoja. Vėliau infekcija pereina į aukštesnius lapus, formuojančius gūžes. Tokiu atveju gūžės išauga mažos, o sandėliuojamos jos pūva.
Apsaugos priemonės
Siekiant sumažinti juodosios dėmėtligės žalą, taikomos įvairios apsaugos priemonės:
- Sėklų beicavimas: dobilų, liucernų, pupų ir pomidorų sėklos beicuojamos.
- Ankstyvas šienavimas: dobilų ir liucernų pasėliai anksčiau nušienaujami.
- Dezinfekcija: šiltnamių gruntas ir darbo įrankiai dezinfekuojami.
- Atsparios veislės: auginamos atsparios pomidorų veislės.
- Purškimas fungicidais: pomidorai ir sėklinės pupos purškiami fungicidais.
- Žemuogynų priežiūra: žemuogynai apžiūrimi kas 2-3 metus.
- Augalų liekanų naikinimas: sirgusių augalų liekanos naikinamos, šalinamos iš lauko ar šiltnamio.
- Oro cirkuliacijos gerinimas: užtikrinamas geras oro judėjimas aplink augalus.
- Mulčiavimas: mulčiuojama aplink augalus.
- Laistymas: vengti laistyti vandenį ant lapų, kad nebūtų sudarytos palankios sąlygos užkratui plisti.
- Profilaktinės priemonės: rekomenduojama naudoti profilaktikai skirtas augalų priežiūros priemones, kurios stiprina augalų imunitetą, siekiant išvengti ar atitolinti grybinės ligos plitimą.
Azolų grupės fungicidų naudojimas rudenį, daugiausia siekiant sustabdyti fomozę, taip pat sumažina juodosios dėmėtligės plitimą. Daugelis fungicidų, naudojamų kovai su sklerotiniu (baltuoju) puviniu, taip pat veiksmingi ir prieš juodąją dėmėtligę.
Juodoji dėmėtligė rapsų pasėliuose iki žydėjimo tarpsnio plinta nežymiai, todėl apsauga, naudojant fungicidus šiuo laikotarpiu, nėra tokia svarbi. Tačiau esant palankioms sąlygoms, liga gali sukelti reikšmingų nuostolių.
Лимфатические узлы увеличились — это не простуда. 6 причин которые пугают врачей
tags: #juodoji #demetlige #lotyniskai