Magnolijų lapų pageltimo ir rudavimo priežastys bei sprendimai
Magnolija daugeliui atrodo kaip tobulas sodo akcentas - didingi žiedai pavasarį, vešlūs žali lapai vasarą. Iš pradžių gali atrodyti, jog tai natūralus augalo ciklas, bet diskusijose sodininkai vis dažniau dalijasi, kad toks vaizdas pasirodo daug anksčiau, nei tikimasi. Kai lapai pradeda keistis, tai dar nereiškia, kad medis prarastas. Magnolijos lapų geltonavimas ir rudavimas gali sukelti nerimą, ypač jei augalas buvo prižiūrimas atidžiai. Gelstantys lapai yra vienas dažniausių signalų, kad augalui kažko trūksta arba, priešingai, gaunama per daug. Norint teisingai padėti augalui, reikia atidžiai apžiūrėti jo aplinką ir priežiūros sąlygas.
Dažniausios magnolijų lapų pageltimo ir rudavimo priežastys
Magnolijos lapų rudavimą galima pristabdyti dar iki pirmųjų požymių. Tačiau, jei lapai pradeda keisti spalvą, svarbu nustatyti ir pašalinti priežastį.
Maistinių medžiagų trūkumas
Viena iš dažniausių priežasčių - trūksta maistinių medžiagų. Magnolijoms ypač svarbus geležies ir magnio balansas. Jei jų nepakanka, lapai pradeda gelsti, o rudumas atsiranda pakraščiuose. Geltoni magnolijos lapai taip pat gali būti saulės nudegimo ar nepakankamo apšvietimo požymis. Kartais dėl geležies, cinko, mangano ar kitų mikroelementų trūkumo magnolijų lapai pagelsta. Chlorozė - tai liga, kurią sukelia geležies trūkumas augale ir ji pasireiškia būtent pageltonavusiais ar parudavusiais lapais. Dažniausiai tai rodo azoto trūkumą arba natūralų senėjimo procesą. Jei jaunų lapų spalva keičiasi, greičiausiai trūksta geležies ar magnio.
Dirvožemio problemos ir netinkamas laistymas
Kita priežastis - dirvožemio problemos. Jei žemė per molinga arba prastai praleidžia vandenį, šaknys pradeda dusti. Magnolijos šaknys jautrios užmirkimui. Jei žemė sunkiai praleidžia vandenį, šaknys pradeda pūti, o lapai greitai ruduoti. Viena dažniausių priežasčių - perlaistymas arba vandens trūkumas. Jei augalas per sausas arba per karšta. Ilgalaikė sausra arba dideli karščiai gali sukelti augalui stresą ir dėl to jo lapai pradeda geltonuoti ir galiausiai kristi. Tai ypač aktualu jauniems ar neseniai pasodintiems augalams. Jaunas magnolijas reikia reguliariai laistyti, kad jų šaknys gerai įsitvirtintų. Jei dirva per ilgai sulaiko vandenį, medis gali nukentėti nuo šaknų puvinio. Dėl to jis negalės gausiai žydėti. Dirva taip pat gali būti per šarminė arba per rūgšti.
Grybelinės ligos ir kenkėjai
Dar viena gana paplitusi bėda - grybelinės ligos. Jas lengva atpažinti iš dėmelių: lapai atrodo lyg apibarstyti smulkiomis rudomis ar juodomis žymėmis. Jei lapai pasidengia dėmėmis ar atrodo lyg apibarstyti juodais taškeliais, tikėtina, kad magnoliją puola grybelis. Tokiais atvejais padeda fungicidiniai purškalai. Dažniausiai pasitaikančios ligos yra šios: Vėžys. Viena dažniausių magnolijos medžio ligų yra vadinamoji vėžio liga. Kaip jį galime aptikti? Geriausias būdas - reguliariai tikrinti augalą. Jei jūsų magnolijos medžiui staiga nudžiūvo šaka, greičiausiai tai vėžys. Kuo greičiau jį aptiksime, tuo greičiau galėsime nupjauti sausą šaką ir padėti medžiui. Vėžys yra grybų, paprastai priklausančių Colletotrichum, Gloeosporium arba Coniothyrium fuckelii gentims, sukeliama liga. Grybelis. Jie formuoja dėmes ant augalo lapų. Šios dėmės gali būti įvairių formų, dydžių ir spalvų. Reikėtų pažymėti, kad grybelis nėra rimta liga, todėl vyrauja nuomonė, kad jų gydyti nebūtina. Tačiau vis tiek geriau nuvalyti ir pašalinti negyvus lapus, kad magnolija gerai jaustųsi. Medienos puvinys, dar vadinamas ruduoju puviniu. Medį galime išgelbėti tik tada, jei greitai aptiksime šią ligą ir galėsime užkirsti kelią jos vystymuisi. Norėdami ją aptikti, turime atkreipti dėmesį į nedidelio vytimo požymius augalo vainike arba į vietas, kuriose yra nutekėjimų. Kai mediena pažeidžiama medienos puvinio, ant jos atsiranda rudų dėmių. Magnolijos gana atsparios kenkėjams ir ligoms, tačiau, esant vėsiam ir lietingam orui, jas gali užpulti grybinės ligos, kurios pasireiškia juodomis ar rudomis dėmėmis ant lapų ar žievės. Jei matote, kad auginimo sezono metu magnolijos lapai pagelsta ir ruduoja, gali būti, kad su augalu kažkas negerai. Kartais dėl geležies, cinko, mangano ar kitų mikroelementų trūkumo magnolijų lapai pagelsta. Kai atsiranda šaknų puvinys, pirmieji grybelinės infekcijos požymiai paprastai bus pageltę lapai.
Natūralus senėjimas ir netinkama rūšis
Magnolijos meta senus lapus ištisus metus - tai yra jų augimo ciklo dalis, o senesni magnolijų lapai pagelsta ir nukrenta ant žemės. Atidžiai pažiūrėkite, ar auga nauji lapai, kurie pakeis geltonuosius magnolijos lapus. Netinkamai pasirinkta rūšis. Lietuvoje gali augti ir žydėti tik 4-5 atsparumo zonai priskiriamos magnolijų rūšys. Kai kurios kitos gali išgyventi žiemas, tačiau nežydės, nes joms bus per šalta. Augalams tiesiog neužteks šviesiojo paros valandų sukrauti žiedinius pumpurus ir teks panaudoti visą savo energiją, kad išgyventų žiemą. Daugeliui magnolijų reikalinga ilgesnė šilta sezono trukmė, kad galėtų gerai išsivystyti ir pasirengti žydėjimui. Jei regione yra trumpas ir vėlyvas pavasaris arba ankstyvas žiema, tai taip pat gali turėti įtakos žydėjimo laikui ir intensyvumui. Prieš pirkdami magnoliją, pasidomėkite, ar ji gali žydėti jūsų klimato sąlygomis.
Kaip atgaivinti magnoliją ir išvengti problemų?
Nors ruduojantys lapai dažnai gąsdina, daugeliu atvejų magnoliją galima atgaivinti paprastais veiksmais.
Tinkamas laistymas ir dirvožemis
Magnolija mėgsta drėgmę, bet netoleruoja pertekliaus. Laistyti reikia gausiai, tačiau rečiau - geriausia kartą per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų. Jei žemė sunkiai praleidžia vandenį, šaknys pradeda pūti, o lapai greitai ruduoti. Svarbu atminti, kad šiam augalui netinka pavėsis, tad rinkdamiesi vietą nesodinkite magnolijos šalia didelių, pavėsį sudarančių medžių ar kitų krūmų, kurie galimai uždengtų augalą. Magnolija mėgsta, kai dirvožemio nėra sunkus, šiek tiek rūgštesnis. Taip pat ji reikli saulės šviesai, tad geriausia rinktis vietą pietinėje kiemo pusėje. Dirva turi būti puri ir pralaidi vandeniui. Jei šaknys stovi drėgmėje, liga ar trūkumas atsiranda daug greičiau. Jei problema laistymas. Perlaistytą augalą reikia išdžiovinti - patikrinkite, ar vazonas turi drenažo skylutes. Jei žemė nuolat šlapia, perkelkite augalą į sausesnį substratą.
Subalansuotas tręšimas
Reguliarus tręšimas nedidelėmis dozėmis užtikrina, kad magnolija gautų visas reikalingas medžiagas. Specialios trąšos lapams ar purškimas ant lapų padeda greitai atstatyti spalvą. Magnolijas patariama tręšti tam, kad augalai būtų sveiki ir gausiai žydėtų. Trąšas nesudėtingai galite paskirstyti laistymo sistemos dėka, įterpdami specialų trąšų indelį. Svarbu nuolat stebėti lapus. Magnolijų tręšimas yra labai svarbi jų auginimo procedūra. Kadangi magnolijoms reikia šiek tiek rūgštaus dirvožemio, jos prastai reaguoja į kalkines trąšas. Tręšti magnolijas galima nuo balandžio pradžios iki liepos vidurio. Vėlesnio tręšimo reikėtų vengti dėl ilgo magnolijų vegetacijos periodo, kad krūmas prieš žiemą spėtų sumedėti. Tręšimui rekomenduojamos kompleksinės trąšos, tačiau galima naudoti ir ilgo veikimo trąšas Osmocote, jų užtenka vieną kartą įterpti į dirvą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad trąšų sudėtyje nebūtų kreidos ar kalkių, kurios nurūgština dirvožemį. Maitinimo problemos. Dėl maistinių medžiagų trūkumo ar pertekliaus magnolija gali nežydėti. Jei trūksta trąšų, medžiui neužteks jėgų, kad išaugintų daug žiedų. Kita vertus, jei tręšite per daug azoto turinčiomis trąšomis, medis išaugins daug lapų, bet mažai žiedų arba visai nežydės. Ką daryti? Tręškite magnolijos medį kartą per metus ankstyvą pavasarį. Naudokite lėtai tirpstančias trąšas. Įsitikinkite, kad jame yra ne didesnis kaip 15 azoto skaičius. Venkite tręšti tik azoto trąšomis. Tręšti ne dažniau kaip kartą per metus ir ne vėliau kaip pirmąjį pusmetį.
Sanitarinis genėjimas ir ligų prevencija
Visai laimei, kad magnolija nereikalauja genėjimo! Priešingai magnolijos patariama negenėti, nebent matote nusausėjusias, ligos pažeistas ar susipynusias šakas. Kaip ir akcentavome anksčiau, kai kurios rūšys yra lepesnės, šių magnolijų žiedams šalčiai gali būti pragaištingi. Magnolijų auginimo grožis yra tas, kad vainikas formuojasi natūraliai, todėl specialaus genėjimo nereikia. Tai labai supaprastina priežiūrą. Kai kurių veislių magnolijūnų formavimo genėjimas apskritai neatliekamas. Tačiau kartais vis tiek būtina atlikti sanitarinį genėjimą: kaip įprasta, pašalinkite pažeistas, nudžiūvusias ir susipynusias šakas. Tai reikėtų daryti vasarą, praėjus kuriam laikui po magnolijos žydėjimo. Pirmaisiais gyvenimo metais magnolijų vainikai nekarpomi, kitaip yra didelė tikimybė sutrikdyti augalo pasiruošimą žydėjimui. Po žiemos gali prireikti sanitarinio medelių genėjimo. Jei matote, kad auginimo sezono metu magnolijos lapai pagelsta ir ruduoja, gali būti, kad su augalu kažkas negerai. Jei lapų spalvai įtakos turintis veiksnys yra nuolatinė problema, pvz., dirvožemio kokybė, laistymas ar tręšimas, panikuoti taip pat nereikia. Visas šias problemas galima ištaisyti. Jei kaltininkai kenkėjai ar ligos. Apžiūrėkite lapų apačią - ten dažnai slepiasi amarai ar erkutės. Jei randate kenkėjų, naudokite specialius purškalus arba natūralias priemones, pavyzdžiui, muilo tirpalą.
Apsauga nuo šalčio ir vėjo
Kaip ir akcentavome anksčiau, kai kurios rūšys yra lepesnės, šių magnolijų žiedams šalčiai gali būti pragaištingi. Nušalusios magnolijos žydės skurdžiais žiedais arba pavasarį pasitiks visai be žiedų. Tad, šiuos augalus patariame uždengti agroplėvele. Nesvarbu, kokia šalčiui atspari jūsų pasodinta augalo rūšis, žiemai augalą būtina pridengti. Apatinė kamieno dalis ir šakniastiebį iki 20-30 cm aukščio uždengiama durpėmis arba šiaudais. Stiebas apvyniojamas 2-3 sluoksniais drobinio audeklo arba spunbondo. Šalnų pavojus. Pavasarį pasitaikančios vėlyvos šalnos gali pažeisti žiedpumpurius. Antras atvejis - kai žiedpumpuriai pažeidžiami žiemą, kai jie yra ramybės būsenoje. Tai nutinka dėl stipraus šalto vėjo. Rezultatas toks pat kaip ir ankstesniu atveju - nėra žiedų. Ką daryti? Sodinkite magnoliją nuo žiemos vėjų apsaugotoje vietoje. Taip pat galite pasodinti kokį medį ar didesnį krūmą šiaurinėje magnolijos pusėje ir tai šiek tiek apsaugos magnoliją. Jei magnolija nukentėjo nuo pavasario šalnų - nieko nepadarysi. Pašalinkite nužydėjusius pumpurus ir susitaikykite, kad šiais metais žiedų nebus. Kitais metais magnoliją galite uždengti agro danga, jei pavasarį prognozuojamos šalnos. Jei dar neįsigijote magnolijos, rinkitės vėlai žydinčią veislę.
Venkite šių 5 klaidų auginant ir sodinant magnolijas
Magnolijų veislės ir jų ypatumai
Magnolija - stulbinamai gražus augalas, kilęs iš Japonijos, sėkmingai auginamas ir Lietuvoje. Šis augalas pavasarį nudžiugina savo žydėjimu - plikos magnolijos šakos pasipuošia neįtikėtino grožio žiedais, kurie atrodo tarsi drugeliai nutūpę ant šakų pailsinti savo sparnelius. Magnolijos turi daug skirtingų rūšių - vienos yra atsparesnės Lietuvos klimatui būdingiems šalčiams, kitos lepios ir reikalauja papildomos priežiūros. Jeigu esate pradedantis sodininkas rinkitės lengviau prižiūrimą magnolijos rūšį. Nuo to, kokią magnolijos rūšį pasirinksite priklausys ne tik priežiūra ar žiedų spalva, tačiau ir medžio arba krūmo forma, pirmųjų žiedų laikas ir augalo aukštis.
Šalčiui atsparios magnolijų veislės
Didelė dalis magnolijų rūšių natūraliomis sąlygomis auga kalnuose ir pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą bei nereiklumu dirvožemiui. Tai reiškia, kad augalams nereikia itin derlingo dirvožemio.
- Magnolijos hibridas „Susan". Suaugusio medžio aukštis siekia 3 m. Žiedai dideli, levandų-rausvos spalvos, kvapnūs. Ištveria šalčius iki -27 °C.
- Magnolija žvaigždūnė „Royal Star". Aukštis - apie 3 m, lajos skersmuo - iki 2 m. Įspūdingi balti žiedai su daugybe siaurų žiedlapių. Atlaiko šalčius iki -35 °C.
- Magnolija „Black Tulip". Didžiuliai violetiniai apskriti žiedai. Ištveria šalčius iki -30 °C.
- Magnolija „Honey Tulip". Reta veislė švelniais vanilės geltonumo žiedais. Medžio aukštis iki 3 m. Atsparumas šalčiui - iki -27 °C.
- Magnolija „Galaxy". Užauga nuo 2 iki 3 m aukščio. Nepaprastai kvapnūs žiedai, nuspalvinti sodriu raudonai rausvu atspalviu. Atspari šalčiui - iki -25 °C.
- Magnolija "Sulanja Alba Superbo". Švelniai rožinės spalvos, perlamutro atspalvio stambūs žiedai. Augalo aukštis svyruoja nuo 2 iki 3 m. Atspari šalčiui iki -25 °C.
- Magnolija „Nigra". Dideli violetinio juodo atspalvio žiedai, medžio aukštis iki 3 m. Veislė priklauso prie pakartotinai žydinčių.
Kitos populiarios magnolijų veislės
Magnolija (plačiažiedė) lebnerio (Magnolia loebner) - ši magnolija išvesta sukryžminus japonine ir žvaigždinę magnolijas. Tai mielas, įspūdingai žydintis nedidelis medis ar krūmas. Žydi keliomis savaitėmis vėliau nei žvaigždinės magnolijos, o tai yra ir privalumas, nes pumpurų nepakanda vėlyvos pavasario šalnos. Žiedai kvepiantys, žvaigždės formos, baltos, šviesiai ar tamsesnės rožinės spalvos, gali būti dvispalviai, gausiai išsidėstę ant plikų šakų. Populiariausia veislė - prestižinius apdovanojimus gavusi “Leonard Messel”.
- Magnolija hibridinė „Sunsation" (Magnolia x 'Sunsation') - išskirtinė tuo, kad žydi ryškiai geltonais žiedais dryžuotais rožine spalva ir jas labai mėgsta smulkūs paukšteliai ir vabzdžiai. Žydi balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Ši magnolija auga kaip medis ar krūmas. Užauga apie 6-8 m aukščio ir 2-3 m pločio.
- Magnolija lelijažiedė (Magnolia liliiflora) “Susan” - tai nedidelis, dailus krūmas, kuris užauga iki 3 m aukščio ir panašaus pločio. Žiedai purpuriniai, kvepiantys, šiek tiek susisukę, lapai žali, blizgūs. Žydi gausiai balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje, vėliau nei žvaigždinės magnolijos. Vasaros pabaigoje pavieniais žiedais pražysta ir pakartotinai.
- “Jane” Magnolija (Magnolia x 'Jane') - dar viena visapusiškai puiki magnolijų rūšis. Gali būti auginama krūmo arba medžio forma. Krūmas kompaktiškas, pasiekia 4-5 m aukštį. Žydi labai gausiai, vėliau nei žvaigždinės magnolijos, balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, dar prieš išsiskleidžiant lapams. Žiedų pumpurai pailgi, tulpės formos. Žiedai dideli (iki 10 cm) ir gražios formos. Kiekvieną jų sudaro 8-10 žiedlapių. Išorėje žiedas yra raudonai violetinės spalvos, viduje - baltas. Lapai tamsiai žali, dideli, odiški.
Sodinimo ir priežiūros ypatumai
Magnolijos - stulbinamai gražus augalas, kilęs iš Japonijos, sėkmingai auginamas ir Lietuvoje. Jeigu nusprendėte auginti magnoliją, vertėtų žinoti, kad tai nemažai priežiūros reikalaujantis bei įvairiems pažeidimams jautrus augalas.
Tinkamos vietos parinkimas
Magnolija mėgsta, kai dirvožemis nėra sunkus, šiek tiek rūgštesnis. Taip pat ji reikli saulės šviesai, tad geriausia rinktis vietą pietinėje kiemo pusėje. Svarbu atminti, kad šiam augalui netinka pavėsis, tad rinkdamiesi vietą nesodinkite magnolijos šalia didelių, pavėsį sudarančių medžių ar kitų krūmų, kurie galimai uždengtų augalą. Magnolijas rekomenduojama sodinti atokiau nuo suaugusių medžių ar aukštų sodo statinių. Sodinukams sodinti reikia parinkti nuo kaitrių saulės spindulių apsaugotą vietą. Idealiu atveju magnolija turėtų augti pusę šviesaus paros laiko pusiaujo. Jauniems medeliams palanki vidutinė dirvos drėgmė vietoje, todėl magnolijų sodinukus galima sodinti netoli vandens telkinių. Dirvožemio rūgštingumas svyruoja nuo 6 iki 7,5. Sodinukai turėtų būti sodinami lygioje aikštelėje.
Sodinimo procesas
Sodindami būkite atidūs ir švelnūs šiam augalui. Magnolijos šaknys ypač jautrios pažeidimams, tad svarbu nepažeisti sodinuko šaknų. Duobės dugne įrenkite drenažą (15 cm), tada - smėlio sluoksnį (10 cm), kaip organinę trąšą - galite įterpti šviežio mėšlo (15 cm), tada - vėl smėlio sluoksnį (15 cm). Ji užpildoma pertręštomis durpėmis, juodžemiu ir smėliu (2:1:0,5). Sodindami negilinkite šaknies kaklelio. Perkeliant patį šaknų gumulą stenkitės kuo mažiau jį judinti, kad nebūtų pažeistos plonos ir
Laistymo ir tręšimo sistemos
Magnolija mėgsta būti gausiai ir drėgnai laistoma - šis augalas ypač mėgsta drėgmę. Visgi laistykite su saiku, vanduo neturėtų užsistovėti. Planuodami ir projektuodami laistymo sistemą savo kieme pagalvokite ir apie magnolijas. Joms labiausiai tiks lašelinis laistymas. Būtent tokiu būdu drėkinsite augalo šaknis palaipsniui ir tolygiai. Lašelinis vamzdis pasižymi tuo, kad turi jau iškart gamykliškai integruotus lašintuvus. Užtenka pasidaryti iš vamzdžio žiedą aplink augalą ir galėsite būti ramūs, kad augalas bus tinkamai, tolygiai laistomas. Šiame vamzdyje lašintuvai išdėstyti kas 30 cm, o vieno lašintuvo vandens debitas yra 2 litrai per valandą. Taip pat magnolijoms tinkama laistymo sistema su individualiais lašintuvais. Tokioje laistymo sistemoje lašintuvus galite išdėstyti norimais atstumais patys, juos smeigdami į paklotą LDPE vamzdį. Lašintuvai gali būti įvairaus pralaidumo: nuo 1,3 l/val. iki 12 l/val., tad pravartu pasidomėti kokio laistymo reikalauja Jūsų auginamas augalas. Magnolijas patariama tręšti tam, kad augalai būtų sveiki ir gausiai žydėtų. Trąšas nesudėtingai galite paskirstyti laistymo sistemos dėka, įterpdami specialų trąšų indelį. Taip pat svarbu paminėti, kad net ir pačią paprasčiausią laistymo sistemą galite automatizuoti tam, kad nepamirštumėte reguliariai palaistyti savo augalų. Laistymo laikmačiai ir valdikliai taip pat pravers išvykstantiems atostogauti ar augalus auginantiems sodybose. Šių valdiklių dėka galėsite nustatyti laistymo dažnumą bei trukmę. Pasibaigus laistymo sezonui nepamirškite laistymo sistemos atjungti nuo vandens šaltinio. Jeigu naudojate laistymo laikmatį, žiemą išimkite elementus ir būtinai laikykite jį sausoje, šiltoje patalpoje. Taip pat patariame praplauti vamzdynus ir išleisti susikaupusį vandenį iš vandens filtrų tam, kad šie neskiltų šalčiausiomis metų dienomis.
Genėjimo ypatumai ir apsauga žiemai
Magnolijų auginimo grožis yra tas, kad vainikas formuojasi natūraliai, todėl specialaus genėjimo nereikia. Tai labai supaprastina priežiūrą. Kai kurių veislių magnolijūnų formavimo genėjimas apskritai neatliekamas. Tačiau kartais vis tiek būtina atlikti sanitarinį genėjimą: kaip įprasta, pašalinkite pažeistas, nudžiūvusias ir susipynusias šakas. Tai reikėtų daryti vasarą, praėjus kuriam laikui po magnolijos žydėjimo. Pirmaisiais gyvenimo metais magnolijų vainikai nekarpomi, kitaip yra didelė tikimybė sutrikdyti augalo pasiruošimą žydėjimui. Augalas pats reguliuoja ataugančių ūglių skaičių, laikui bėgant įgaudamas krūminę formą keliomis šakomis arba vieną galingą krūmą. Po žiemos gali prireikti sanitarinio medelių genėjimo. Su amžiumi magnolijos turi silpnas ūglių viršūnes ir auga labai lėtai. Nesvarbu, kokia šalčiui atspari jūsų pasodinta augalo rūšis, žiemai augalą būtina pridengti. Apatinė kamieno dalis ir šakniastiebį iki 20-30 cm aukščio uždengiama durpėmis arba šiaudais. Stiebas apvyniojamas 2-3 sluoksniais drobinio audeklo arba spunbondo.
tags: #kodel #gelsta #magnolijos #lapai