Juodųjų muselių ant pomidorų priežastys ir sprendimai

Tinkamas augalų derinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti derlių nuo kenkėjų ir ligų. Patyrę daržininkai žino, kad tinkamai susodinus augalus, galima mažiau naudoti augalų apsaugos priemonių, nes kai kurios daržovės geba ginti kaimynus nuo kenkėjų ir ligų. Kai kurie augalų deriniai padeda apsiginti nuo ligų ir kenkėjų.

Pasak agronomės Joanos Giedraitytės, seniai pastebėta, kad kaimynystėje augančios daržovės gali skatinti viena kitos augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti kenkėjus. Priežastis paprasta: kiekvienas augalas išskiria į aplinką specifinius junginius - fitoncidus, kurie gali veikti šalia augantįjį - reguliuoti jo sėklos dygimą, daigo vystymąsi, augimą, atbaidyti ar traukti kenkėjus, padėti apsisaugoti nuo ligų ar susargdinti.

Augalų derinimo principai

Tinkamas augalų derinimas padeda apsaugoti derlių nuo kenkėjų. Kai kurie augalai yra vadinami augalais-spąstais, nes jie pritraukia, nuvilioja sodo kenkėjus (dažniausiai vabzdžius) nuo kitų sodo augalų. Tai masalas vabzdžiams - kenkėjams, kuris apsaugo kitus augalus (daržoves, dekoratyvinius augalus, vaismedžius) be pesticidų.

Geri kaimynai

Morkos: Stenkitės auginti toliau nuo bulvių ir burokėlių, šalia žirnių, česnakų, svogūnų, porų, salotų ir prieskoninių daržovių: mairūnų, rozmarinų, šalavijų, pastarnokų, gelteklių.
Svogūnai: Augdami šalia ridikėlių ir ridikų, svogūnai sumažina netikrosios miltligės ir kekerinio puvinio grėsmę. Nematodus nuo svogūnų ir česnakų veja šalia augančios medetkos ar trūkažolės.
Pupelės: Gerai auga šalia salotų, burokėlių, morkų, agurkų, bet turi būti sėjamos atokiau nuo svogūnų. Vijoklinės pupelės puikiai jausis prie agurkų ir pomidorų. Žemaūgės pupelės mėgsta burokėlių, porų, kaliaropių, žirnių, salotų, salierų, agurkų, ridikėlių kaimynystę.
Kopūstai: Gerai auga šalia krapų, salierų, salotų, ankstyvųjų bulvių, burokėlių, svogūnų ir česnakų, pastarnokų bei kai kurių vaistažolių (vaistinių medetkų, nasturčių, trūkažolių, juozažolių ir kt.).
Agurkai: Augdami tarp krapų, puikiai derės, bet tik tada, kai krapų bus nedaug. Agurkai nemėgsta bulvių, pomidorų, salierų, žemuogių ir aromatinių žolių kaimynystės, bet vešliai auga šalia salotų, žirnių, pupelių, petražolių.
Pomidorai: Patinka petražolių, šparagų, lapinių salierų, salotų ir ankstyvųjų kopūstų kaimynystė. Prie jų sėkite morkas, špinatus. Šalia pomidorų auginami svogūnai, česnakai ar medetkos ir dilgėlės saugos juos nuo grybinių ligų, ridikai atbaidys erkutes.
Braškės ir žemuogės: Nuo pilkojo puvinio apsaugos tarp jų pasodinti česnakai, svogūnai, o vaistinės medetkos, trūkažolės - nuo kenkėjų.
Bulvės: Patinka kopūstų, pupų, pupelių, kukurūzų kaimynystė.

Blogi kaimynai

Svogūnai ir česnakai: Nemėgsta pupelių ir žirnių kaimynystės, o pastarųjų augimą stabdo šių aštrų kvapą turinčių daržovių fitoncidines medžiagos.
Agurkai: Nemėgsta bulvių, pomidorų, salierų, žemuogių ir aromatinių žolių kaimynystės.
Pomidorai: Prastai augs šalia bulvių (tos pačios ligos ir kenkėjai), pupų, žirnių, pankolių.
Braškės: Joms nepatiks kopūstų ir aviečių kaimynystė.
Bulvės: Prastai auga, jei netoliese yra morkos, agurkai, moliūgai, pomidorai, žirniai.

Augalai - spąstai

Daržoves puolantys kenkėjai nepakenčia aštrių ir specifinių serenčių, nasturčių, citrininių melisų, rozmarinų, salierų, morkų, pastarnokų aromatų. Augalai - spąstai apsaugo kitus augalus (daržoves, dekoratyvinius augalus, vaismedžius) be pesticidų. Jie padeda su kenkėjais kovoti keliais būdais:

Tiesiogiai perviliodami kenkėjus pas save.
Pritraukdami naudingus vabzdžius, pvz., boružes, kurie padeda įveikti augalus užpuolusius amarus ar kitus kenkėjus.
Kenkėjus atbaidydami savo kvapu.

Augalų - spąstų privalumai:

Sumažina pesticidų naudojimą sode, o tuo pačiu ir kenkėjų atsparumą cheminėms priemonėms.
Idealiai tinka ekologinei sodininkystei, nes yra visiškai natūralus būdas kovoti su kenkėjais.
Padeda apsaugoti ir netgi pritraukti naudinguosius vabzdžius apdulkintojus bei vabzdžius natūralius plėšrūnus.
Tai saugus kovos su kenkėjais būdas, nekenkiantis nei žmogui, nei naminiams gyvūnams, nei augalams ar aplinkai apskritai.
Pagerina daržovių kokybę, nes išvengiama cheminių pesticidų naudojimo.

Augalų - spąstų trūkumai:

Reikia tiksliai žinoti, kurie augalai - spąstai kuriuos kenkėjus pritraukia.
Kaip ir dauguma priemonių kovoje su kenkėjais, taip ir ši, deja, gali būti neveiksminga.

Nepakanka vien išmanyti, kurie augalai - spąstai kuriems kenkėjams nuvilioti tinka ir kuriuos augalus gali padėti apsaugoti. Dar reikia žinoti ir kur juos sodinti.

Sodinimo variantai:

Apsodinamas visas perimetras aplink lysvę. Pvz., bazilikai ir medetkos veiksmingai gina visą česnakų lysvę nuo tripsų.
Augalai - spąstai susodinami į tarpueilius. Pvz., krapai turi būti sodinami tarp pomidorų eilių.

Nereikėtų augalų, viliojančių kenkėjus, sodinti pernelyg arti saugomų augalų. Taip pat nepatariama jų sodinti labai daug. Rekomenduojama norma - 20 proc. saugomų augalų ploto skirti augalams - spąstams.

Efektyviausiai augalai - spąstai saugo nuo kenkėjų, kai ima žydėti. Todėl jie turėtų būti sodinami / sėjami anksčiau nei pagrindiniai augalai. Orientacinis laikas yra maždaug dvi savaitės iki saugomo augalo įsodinimo. Gali būti, augalų vegetacijos laikotarpiu augalus, saugančius nuo kenkėjų, teks sodinti ne kartą.

Efektyviausi augalai - spąstai

Krapai ir vaistinė gelsvė: Saugo pomidorus nuo pelėdgalvių vikšrų. Juos rekomenduojama sodinti pomidorų tarpueiliuose.
Nasturtės: Pasodintos tarp pomidorų saugo nuo baltasparnių, o tarp kopūstų - nuo kopūstinio baltuko.
Okra ir nasturtės: Skirtos augalų apsaugai nuo amarų. Sodinamos aplink lysvę.
Ridikėliai: Apsaugo kopūstus nuo spragių. Ridikėlius rekomenduojama sodinti tarpueiliuose. Kopūstus nuo spragių taip pat gina pomidorai.
Svogūnai ir / arba česnakai: Gina morkas nuo morkinių muselių ir tripsų. Sodinami aplink lysves.
Petražolės: Gali padėti apginti salotas bei kitus augalus nuo šliužų.
Krienai: Pasodinti tarp bulvių, saugo jas nuo kolorado vabalo.
Medetkos: Apsaugo astrus nuo fuziarozės, o rožes bei šakniastiebines daržoves nuo nematodų.
Skaisteniai: Pasodinti tarp kopūstų, saugo šias daržoves nuo amarų ir kopūstinio baltuko. O pasodinti aplink obelų kamienus, saugo jas nuo amarų, obelinių vaisėdžių bei kitų kenkėjų.
Petunijos: Tinka sodinti šalia pupelių: saugo jas nuo daugelio kenkėjų bei ligų. O šalia astrų apsaugo gėles nuo fuziarozės.
Serenčiai: Saugo uogakrūmius nuo amarų, bulves nuo kolorado vabalų, o daugumą kitų augalų nuo šliužų.
Levandos: Saugos nuo skruzdžių, amarų bei kandžių.

Ką daryti su kenkėjais, įkliuvusiais į augalų spąstus?

Augalus - spąstus, kurie pritraukė kenkėjus, tenka naikinti. Patikimiausias būdas - juos išrauti ar nupjauti ir sunaikinti su visais kenkėjais. Tik jokiu būdų nemeskite į kompostą! Jeigu kenkėjų nelabai daug, galima juos nupurkšti naminiais insekticidais arba naudoti cheminius preparatus. Kai kuriuos kenkėjus, pvz., šliužus, sraiges, kolorado vabalus, galima nurinkti rankomis ir sunaikinti. Išrautus ar nupjautus augalus - spąstus reikia vėl atsėti / atsodinti, kad apsauga nenutrūktų.

Augalai, nuviliojantys kenkėjus, nėra panacėja. Tai tik dar vienas būdas, naujas metodas kovoti su nepageidaujamais svečiais jūsų ūkyje.

Kaip apsaugoti pomidorus nuo mažų juodų muselių?

Pastebėjote, kad pomidorus užpuolė šie kenkėjai? Turite veikti, kad jų lervos nesunaikintų viso derliaus. Kai kurie vabzdžiai gali sunaikinti visas daržovių ar vaisių plantacijas. Mažos juodos muselės yra labai pavojingi kenkėjai, kurie dažnai užpuola pomidorus. Šie vabzdžiai gali pridaryti daug žalos.

Maži, juodi vabzdžiai, panašūs į vaisines muses, yra daiginiai uodeliai (Sciaridae šeimos vabzdžiai), dar vadinami žemės muselėmis. Suaugę vabzdžiai, kuriuos galite pamatyti šalia pasėlių, nėra pavojingi. Vis dėlto, tai įspėja, kad jūsų pasėlius užpuolė lervos, kurios yra tikrai rimta problema.

Patelės kiaušinėlius deda drėgnoje dirvoje, iš jų išsirita lervos, kurios gali sunaikinti net dideles plantacijas. Jei ant pomidorų matote juodas museles, o krūmai pradėjo gelsti, tai yra aiškus ženklas, kad jūsų pasėlius užpuolė daiginiai uodeliai. Turite imtis veiksmų, kad pašalintumėte šiuos kenkėjus ir išsaugotumėte pomidorus.

Daiginiai uodeliai mėgsta šilumą ir drėgmę. Kaip jau minėjome, patelės kiaušinėlius deda į drėgną dirvą, o po kelių dienų pasirodo lervos. Jų išsiritimas nebūtinai reiškia, kad augalai nukentės. Kol dirvožemis bus drėgnas, šie padarai iš jos pasisems reikiamų maistinių medžiagų. Problemos prasidės per sausrą. Jei vos porą dienų dirva nebus tinkamai sudrėkinta, lervos pradės siurbti vandenį iš augalų šaknų. Būtent todėl yra labai svarbu tinkamai laistyti pomidorus.

Suaugusias museles galite įvilioti į spąstus, panašius į tuos, kuriuos darote, kad atsikratytumėte vaisinių muselių. Į dubenį įpilkite 3/4 stiklinės vandens ir 1 šaukštą obuolių sidro acto. Įberkite šiek tiek cukraus, įpilkite indų ploviklio ir įdėkite ciberžolės. Prie pomidorų pastatykite šiuos spąstus. Tokiu būdu greitai sugausite suaugusius daiginius uodelius, kurie deda kiaušinėlius.

Norėdami atsikratyti lervų, paruoškite česnako užpilą. 1 česnako skiltelę užpilkite 1 litru šilto vandens.

schematinis daiginio uodelio paveikslėlis

Dažniausiai pasitaikančios pomidorų lapų juodavimo priežastys

Pomidorų lapų juodavimas gali signalizuoti apie įvairias problemas. Svarbu nustatyti konkrečią priežastį, kad būtų galima tinkamai veikti.

Grybelinės ligos

Pomidorų sausligė, Juodasis puvinys ar Alternaria solani: Grybelinė liga, pažeidžianti pomidorų augalus. Paprastai prasideda kaip mažos juodos dėmės ant apatinių lapų, kurios palaipsniui didėja. Pažeisti lapai ilgainiui gali nudžiūti. Klesti šiltomis ir drėgnomis sąlygomis.
Fitoftorozė (Vėlyvasis puvinys): Sukelia patogenas Phytophthora infestans. Dažniausiai atsiranda tamsiai žalios arba juodos dėmės ant lapų, kurios greitai didėja ir įgauna rusvai juodą spalvą. Apatinėje lapų pusėje drėgnomis sąlygomis gali susidaryti balkšvas, neryškus pelėsis. Klesti vėsioje ir drėgnoje aplinkoje.

Bakterinės ligos

Bakterinis vėžys: Sukelia bakterija Clavibacter michiganensis. Gali sukelti juodų pažeidimų ant pomidorų lapų, kurie gali turėti kamštienos tekstūrą. Pažeistos vietos laikui bėgant gali išsiplėsti. Bakterinis vėžys taip pat gali paveikti augalų stiebus ir vaisius. Ši liga neišgydoma, todėl labai svarbu pašalinti ir sunaikinti užkrėstus augalus bei taikyti sėjomainą.

Fiziologiniai sutrikimai

Temperatūros svyravimai: Dideli temperatūros svyravimai (šalta - karšta) gali pažeisti lapų audinį, dėl ko gali atsirasti juodų dėmių ant lapų.
Maistinių medžiagų trūkumas: Kalcio trūkumas arba nereguliarus laistymas gali sukelti žiedų galų puvinį, kai vaisių dugnas tampa juodas ir odiškas.

Kenkėjų žala

Amarai ar voratinklinės erkės: Gali pažeisti pomidorų lapus, dėl ko gali atsirasti juodų dėmių arba pakisti lapų spalva. Šie kenkėjai praduria lapus ir išsiurbia augalų sultis, sukeldami ląstelių pažeidimą ir galiausiai paveiktų vietų patamsėjimą arba pajuodimą.

Veiksmai sprendžiant lapų juodavimo problemą

Nustačius konkrečią pomidorų lapų juodavimo priežastį, galima imtis tinkamų veiksmų:

Nustatykite priežastį: Atidžiai apžiūrėkite augalus ir ieškokite papildomų simptomų, kad galėtumėte tiksliau apibrėžti lapų juodavimo priežastį.
Nugenėkite paveiktus lapus: Jei pajuodę tik keli lapai arba tam tikros vietos, galite juos nugenėti. Naudokite švarias ir aštrias genėjimo žirkles. Nugenėtus lapus tinkamai išmeskite, kad išvengtumėte ligų plitimo.
Valdykite grybelines ligas: Jei pajuodimą sukelia grybelinės ligos, imkitės atitinkamų priemonių joms suvaldyti. Tai gali apimti užkrėstų lapų pašalinimą, oro cirkuliacijos gerinimą, laistymo vengimą ir fungicidų naudojimą.
Kontroliuokite bakterinį vėžį: Jei bakterinis vėžys yra pajuodusių lapų priežastis, užkrėstus augalus reikia pašalinti ir sunaikinti, kad būtų išvengta tolesnio plitimo. Laikykitės tinkamos sanitarijos ir sėjomainos.
Išspręskite fiziologinius sutrikimus: Užtikrinkite nuoseklias augimo sąlygas; pasistenkite, kad žemėje būtų pakankamai kalcio, keisdami dirvožemį; ir laikykitės reguliaraus ir vienodo laistymo.
Valdykite kenkėjus: Nustatykite kenkėją ir naudokite tinkamus organinius ar cheminius insekticidus užkrėtimui pašalinti. Naudingų vabzdžių veisimosi skatinimas darže taip pat gali padėti kontroliuoti kenkėjų populiacijas.
Stebėkite bendrą augalų sveikatą: Reguliariai stebėkite pomidorų augalus, ar nesimato streso, ligų ar kenkėjų užkrėtimo požymių. Laikykitės geros augalų auginimo kultūros, tokios kaip tinkamas laistymas, tręšimas ir genėjimas, kad pagerintumėte bendrą augalų sveikatą ir atsparumą.

Svarbiausia norint išlaikyti sveikus pomidorų augalus, yra prevencija.

Baltasparniai ant agurkų ir pomidorų

Baltasparniai (Aleurodida) yra maži skraidantys vabzdžiai, priklausantys Homoptera būriui. Jie gali sukelti didelę žalą įvairiems augalams, įskaitant agurkus ir pomidorus. Dėl savo mažo dydžio ir gebėjimo greitai daugintis, jie gali greitai užvaldyti augalą.

Baltasparnių atpažinimas ir žala

Suaugę baltasparniai primena mažus drugelius, jų kūno ilgis yra apie 1-2 mm. Jie gyvena šilto ir vidutinio klimato juostose, taip pat gali būti aptinkami šiltnamiuose ir šiltnamiuose. Šie parazitai gali užpulti daugiau nei 300 augalų rūšių.

Baltasparniai minta augalų sultimis, kurias jie siurbia dideliais kiekiais. Perteklinę sultį jie išskiria kaip lipčių. Šis lipčius tarnauja kaip veisimosi terpė įvairiai patogeninei mikroflorai (grybams, mikroorganizmams). Dėl to augalas greitai pasidengia lipnia juoda danga, sutrikdoma fotosintezė. Pažeisti augalai pradeda silpti, džiūti, gelsti, o vėliau gali žūti. Baltasparniai taip pat platina daugybę ligų, įskaitant virusines.

nuotrauka su baltasparniais ant lapo apačios

Baltasparnių gyvenimo ciklas

Baltasparnių gyvenimo ciklas apima kiaušinėlio, lervos, nimfos (lėliukės) ir suaugusio vabzdžio (imago) stadijas. Patelės deda kiaušinėlius ant lapų, dažniausiai lapų apačioje. Lervos yra sunkiai pastebimos, panašios į gelsvai skaidrias žvynelius. Nimfos stadijoje vabzdžiai yra labai atsparūs vaistams. Suaugę vabzdžiai migruoja augalu aukštyn. Gyvenimo ciklo trukmė priklauso nuo aplinkos temperatūros.

Kova su baltasparniais

Kovoti su baltasparniais, ypač pažengusiose stadijose, yra labai sunku, nes jie silpnai reaguoja į bet kokius insekticidus. Todėl geriausias būdas su jais kovoti yra prevencinės priemonės.

Mechaniniai metodai:

Agurkų lapų apačią galima nuplauti muilo tirpalu, o po to perskalauti švariu vandeniu.
Rankinis nejudančių lervų pašalinimas nuo užkrėstų lapų.
Suaugusius vabzdžius galima surinkti nedideliu rankiniu dulkių siurbliu.

Biologiniai metodai (liaudies gynimo priemonės):

Kiaulpienių tinktūra: 20 g susmulkintų kiaulpienių šakniastiebių ir 40 g lapų užpilti litru vandens ir leisti pritraukti tris valandas. Apipurkšti augalus.
Česnakų užpilas: Į 500 ml vandens įberti 100 g smulkiai supjaustyto česnako. Leisti prisitraukti penkias dienas.

Naudojant insekticidus:

Galima naudoti įvairius insekticidus, pvz., „Actellic“, „Verticillin G“, „Fufanon“, „Confidor“. Tačiau verta paminėti, kad cheminiai metodai yra veiksmingiausi ankstyvosiose užkrėtimo stadijose. Dėl jų toksiškumo su tokiais tirpalais reikia elgtis atsargiai.

Spąstai:

Galima naudoti specialius lipnius spąstus. Po to jį reikia padengti entomologiniais klijais. Lipniam paviršiui sukurti galite naudoti naminius klijus (mineralinis aliejus arba vazelinas, buitiniai plovikliai santykiu 1:1:1). Taip pat galima pasigaminti spąstus iš dėžutės su lempute, kuri traukia vabzdžius. Siekiant maksimalaus efektyvumo, spąstus reikia periodiškai valyti.

Prevencinės priemonės

Kadangi baltasparnių kontrolės metodai ne visada yra veiksmingi, geriausias sprendimas yra užkirsti kelią jų atsiradimui. Tam reikia tinkamai organizuotų prevencinių priemonių:

Baltasparniai į sodą dažniausiai patenka per užkrėstus daigus.
Kiekvienais metais būtina dezinfekuoti dirvožemį.
Žiemą šiltnamius ir šiltnamius reikia užšaldyti (atidaryti langus ir duris).
Reguliariai tikrinti augalus.

Kitos naudingos priemonės sodininkams

Be kovos su kenkėjais, svarbu pasirūpinti ir kitomis priemonėmis, kurios padės užtikrinti gerą derlių:

Etiketės: Naudokite plastikinius indelius nuo jogurto, šampūno ar skalbiklio etikečių, kad pažymėtumėte pasėtus augalus, nurodydami pavadinimą, sėjos datą ir kitą informaciją.
Kiaušinių lukštai: Kiaušinių lukštai yra puiki trąša. Rudenį ir žiemą juos kaupkite, o pavasarį sutrinkite smulkiai ir berkite į žemę sodindami daigus ar sėdami sėklas.

tags: #juodos #museles #ant #pomidoru